Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui L. G., gynėjui advokatui V. S., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovui pagal įstatymą A. P. ir įgaliotam atstovui advokatui D. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) g. 1977-03-01 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorium, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2011-12-07 Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 1 d. ir 199² str. 1 d. 200 MGL bauda (įskaityta 16 MGL), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2012-06-17, apie 18.34 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 34, 180, 183 punktų reikalavimus, buvo neatsargus, važiuodamas atbulas P. Vileišio gatvėje, namo Nr. 25 kieme, kur taikomi eismo gyvenamojoje zonoje reikalavimai, nedavė kelio pravažiavimo pakraščiu, jo atžvilgiu iš dešinės pusės ėjusiai pėsčiajai L. P., g. (duomenys neskelbtini), ją partrenkė automobilio galine dalimi ir sužalojo, L. P. padarytas kūno sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

A. G. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad birželio 17 dieną, sekmadienį, važiavo nuo Antakalnio gatvės link T formos sankryžos. Apsidairęs, ar nieko nėra, jis pradėjo judėti link namo atbulas. Greitis buvo minimalus, gal 3 km/h. Jam dešinėje kairėje stovėjo priparkuoti automobiliai. Tuo metu jis išgirdo šauksmą. Sustojęs išlipo iš automobilio pasižiūrėti, kas atsitiko. Pamatė ant žemės gulinčią ir rėkiančią moterį. Pagalvojau, kad ją galėjo kliudyti, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Priėjęs prie nukentėjusiosios paklausė, kas atsitiko, ką skauda. Atvyko greitoji pagalba, kuri nukentėjusiąją išsivežė į ligoninę. Paskui atvyko policijos pareigūnai, kurie nufotografavo, braižė schemą, jį nuvežė į ligoninę patikrinti blaivumo. Antradienį jis nuvyko į Lazdynų ligoninę aplankyti nukentėjusiosios L. P., ten paliko savo kontaktinius duomenis, jos nuoširdžiai atsiprašė, klausė dėl pagalbos. Kol ji gulėjo ligoninėje, ją aplankė 6-7 kartus. Jis negali pasakyti, ar užvažiavo ant nukentėjusiosios. Matė sužalotą koją. Ratų protektorius yra grubesnio rašto, todėl pagalvojo, kad ta vieta užvažiavo.

Nukentėjusioji L. P. teisme parodė, kad palydėjusi draugę iki stotelės ėjo namo. Beeinant ją pavijo mašina, pralenkė, pasuko į dešinę pusę, o ji pasuko į kairę pusę. Kelis žingsnius žengusi pajuto, kai ją mašina partrenkė. Pervažiavo vienas ratas, po to antras. Atvažiavo greitoji, policija, ji gulėjo ant nugaros. Kaip ji atsirado ant nugaros, jai nežinoma. Rėkė, nes išsigando. Ją išvežė į ligoninę, padarė kojos operaciją, dar kokias tris dienas palaikė. Vėliau ją išvežė į Vilkpėdės ligoninę. Ji gulėjo kaip pagalys du mėnesius, jai neleido judėti. Išgulėjo ligoninėje keturis mėnesius. Du mėnesius pragulėjo, tuomet leido jau atsisėsti. Ketvirtam mėnesy jau leido vaikščioti su vaikštyne. Ji 4 mėnesius prabuvo ligoninėje. Jai buvo sulaužytas dubuo, sužalota koja - oda iki pusės kojos nuplėšta su raumenimis. Mašina jai stuktelėjo iš nugaros pusės, ji nukrito ant priekio. Mašina jai pervažiavo per dubenį, per nugaros daugiau dešinę pusę. Mašina nuvažiavo į priekį, tolyn atbulom nuvažiavo. Vairuotojo ji nematė. Greitoji ją išvežė į Lazdynų ligoninę. Buvo į ligoninę A. G. ne vieną kartą atėjęs, atsiprašė, prašė dovanoti. Jos niekas neklausė apie įvykį ji niekur nepasirašinėjo. Atėjusi moteris iš policijos buvo, kai jai buvo leidę pasėdėti, buvo praėję du mėnesiai. Moteris klausinėjo, ji jai viską papasakojo.

Liudytoja N. I. teisme parodė, kad atliko tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje. Nukentėjusioji L. P. buvo ligoninėje, kur nuvykusi ji užfiksavo parodymus. Apklausa vyko ligoninėje, jos tikslių aplinkybių ji nepamena. Palatoje tikriausiai surašė protokolą, jį rašė apklausos metu. Rašė ant blanko, tiesiog nenubraukė žodžių „tarnybinėse patalpose“. Ji nepamena, kaip atsirado rankraštinis įrašas. Ji tikrai neklastojo jokių parašų ir įrašų. Protokolas surašytas, reiškia veiksmas buvo atliktas.

Teismo medicinos ekspertas R. R. apklaustas teisme parodė, kad nukentėjusiosios sužalojimą įvertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nustatyta ilgesnė nei 10 dienų sveikatos sutrikdymo trukmė. Dubens kaulų, kuriems priklauso ir gaktikauliai, lūžiai galėjo įvykti dėl kelių priežasčių: nuo smūgio į dubens sritį, krentant ant plokščio paviršiaus, ir spaudžiant dubenį kietu buku paviršiumi. Gaktikauliai yra sudedamoji dubens kaulų žiedo dalis. Nugarinė dubens kaulų dalis šiuo atveju nebuvo sužalota. Galimybė patikslinti sužalojimų susidarymo mechanizmą yra labai ribotos, nes nėra detaliai užfiksuoti išoriniai sužalojimai. Sužalojimo laipsnis teoriškai gali pasunkėti pagal pasekmes tik pasibaigus visiems gydymo ir reabilitacijos procesams. Šiuo metu pagal įvertintus duomenis iš Vilkpėdės ligoninės ligos istorijos sužalojimo sunkumas nesikeičia. Gydymo trukmė nustatytiems sužalojimams reikšmės sužalojimo sunkumui neturi, nebent atsirastų kitas gyvybei pavojingas požymis. Plėštinė žaizda kojoje padaryta smūgio ir tempimo jėgos poveikyje. Gaktikaulio dviejų šakų lūžiai vienodai būtų kvalifikuojami tiek vaikui, tiek vyresniam žmogui. Šis sužalojimas panašu, kad padarytas dėl vieno poveikio. Jei nukentėjusiąją būtų pervažiavusios dvi automobilio ratų ašys, tai būtų du trauminiai poveikiai.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti užfiksuota eismo įvykio vieta P. Vileišio gatvėje ties namu Nr. 25 ir rasta transporto priemonės padėtis (b. l. 9-14).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad po įvykio automobilis „Mitsubishi Pajero”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neapgadintas, automobilis grąžintas savininkui R. G. (b. l. 15-17).

Iš specialistų išvadų matyti, kad po įvykio L. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 22), A. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 24).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyt, kad po įvykio nustatyta blaivi A. G. būsena (b. l. 25).

Iš apžiūros protokolų matyti, kad L. P. nustatyta plėštinė žaizda kairėje blauzdoje, abiejų gaktikaulių viršutinių šakų lūžiai; sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 32, 33-34).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad A. G. vairuodamas automobilį „Mitsubishi Pajero“ važiuodamas atbulas gyvenamojo namo kieme nedavė kelio pėsčiajai L. P., kurią partrenkė ir sužalojo, dėl ko L. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokią teismo išvadą ir nustatytą tiesą byloje patvirtina kaltinamojo parodymai, eksperto apklausa teisme, daliniai nukentėjusiosios parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, kuriuos teismas ištyrė posėdžio metu. A. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad važiuodamas atbulas kieme išgirdo šauksmą, po ko sustojęs suprato sužalojęs nukentėjusiąją. Nukentėjusioji L. P. teisme parodė, kad einant namo buvo partrenkta mašinos, kuri jai sužalojo koją, lūžo dubens kaulai, dėl ko ji buvo ilgai gydoma ligoninėse. Specialistų išvadomis nustatyta, kad tiek A. G., tiek nukentėjusioji L. P. įvykio metu buvo blaivūs. Iš apžiūros protokolų ir medicinos eksperto apklausos teisme nustatyti po eismo įvykio nukentėjusiajai padaryti kūno sužalojimai - plėštinė žaizda kairėje blauzdoje, abiejų gaktikaulių viršutinių šakų lūžiai - atitinkantys nesunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį, sužalojimų gydymo trukmė sveikatos sutrikdymo laipsniui ir sunkumui įtakos neturi.

Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama pripažinti, kad A. G. vairuodamas transporto priemonę, automobilį, pažeidė kelių eismo taisyklių 34, 180, 183 punktų reikalavimus, o būtent nedavė kelio pėsčiajai L. P. važiuodamas atbulas važiuojamoje dalyje gyvenamojoje zonoje, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo kieme, kur pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai L. P. remiantis specialistų išvadomis buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių teismas nustatė tiesioginį priežastinį ryšį, todėl A. G. veika atitinka padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Vertindamas nukentėjusiosios L. P. parodymus teismas nustatė, kad jie nebuvo nuoseklūs proceso eigoje, todėl teismas jais rėmėsi tiek, kiek jie neprieštaravo nustatytai tiesai byloje. Teisme nukentėjusioji teigė, kad partrenktą automobilio ją pervažiavo vienas, po to antras ratas, automobilis nuvažiavęs sustojo. Tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad eidama pajuto smūgį iš nugaros, nuo smūgio nukrito ir susižeidė, kai nukrito pamatė, kad prie jos sustojo džipas. Teisme apklausta tyrėja N. I. patvirtino, kad tyrimo metu apklausos protokolą surašė iš nukentėjusiosios žodžių. Teisme L. P. patvirtino, kad vieną kartą ligoninėje ją apklausinėjo moteris iš policijos. Be to, apklaustas teisme medicinos ekspertas parodė, kad L. P. padaryti abiejų gaktikaulių viršutinių šakų lūžiai galėjo atsirasti tiek dėl smūgio nukentėjusiajai į dubens sritį, tiek jai krentant ant plokščio paviršiaus, tiek spaudžiant dubenį kietu buku paviršiumi. Tuo pačiu ekspertas nurodė, kad šiuo atveju kaulų lūžiai buvo padaryti vieno trauminio poveikio pasakoje, kai tuo tarpu automobiliui nukentėjusiąją pervažiavus dviem ratais būtų atsiradę sužalojimai dėl dviejų trauminių poveikių. Logiškai sugretinus visus šiuos duomenis, įvertinus eismo įvykį sukėlusio automobilio masę, jo dydį ir nukentėjusiosios amžių bei sveikatą, teismas pripažįsta, kad teisme duoti nukentėjusiosios parodymai apie įvykį ir jo mechanizmą buvo netikslūs ir hiperbolizuoti, nes automobiliui du kartus pervažiavus nukentėjusiąją šiai akivaizdžiai turėjo būti padarytas didesnis sužalojimų skaičius ir jų sunkumas.

L. P. ir jos atstovas A. P. teismui teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suklastoti nukentėjusiosios parašai, tačiau teismas ištyręs įrodymus šioje byloje tokio nusikalstamo fakto nenustatė, proceso metu išaiškino nukentėjusiosios ir jos atstovo teisę ir galimybę dėl įtariamos nusikalstamos veikos kreiptis į ikiteisminio tyri įstaigą ar prokuratūrą.

Kaltinamojo A. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ką įrodė duodamas nuoseklius parodymus, atsiprašydamas nukentėjusiosios ir ją lankydamas ligoninėje, taip siekdamas sušvelninti nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. A. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. G. teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. A. G. būdamas kartą teistas (b. l. 57), neatlikęs paskirtos bausmės (nesumokėjęs baudos), teistumui neišnykus padarė neatsargų nusikaltimą eismo saugumo srityje, jis baustas administracine tvarka (b. l. 47-51), tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, Vilniaus priklausomybės ligų centre, psichikos sveikatos centre, Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (b. l. 53-55), dirbantis, tačiau pajamų negauna, nekilnojamo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi, šiuo metu išsituokęs, teismo sprendimu įpareigotas mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismo įsitikinimu bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaip bausmę kaltinamajam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą piniginę baudą, įvertinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas jos dydį nustatant žemiau vidurkio.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų praktiką ir baudžiamojo kodekso 67 straipsnio nuostatas kartu su bausme nuteistajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teisingumo principo įgyvendinimas verčia teismą spręsti dėl tokios bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, kuriais nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. A. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi jo turima specialia teise vairuoti transporto priemones. Teismas spręsdamas dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo atsižvelgia į kaltininko asmenybę, jo pažeidimus praeityje, padarytą veiką ir jos turinį šį kartą, kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Vertindamas minėtų aplinkybių visumą teismas nustatė, kad A. G. iki nusikaltimo padarymo nors ir buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šio įvykio metu buvo blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, šiurkštaus ir įžūlaus jo elgesio vairuojant transporto priemonę ir sukeliant pasekmes šį kartą teismas nenustatė, jis tinkamai įvertino savo neteisėtą elgesį veiksmus, gailėjosi ir įmanomais būdais stengėsi švelninti pasekmes nukentėjusiajai ją lankydamas, jos atsiprašydamas, pasekmės nukentėjusiajai įvertintos kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, draudimas vairuoti transporto priemonę gali turėti įtakos nuteistojo darbinei veiklai, kas apsunkintų nuteistajam skirtos piniginės bausmės vykdymą. Šios aplinkybės yra pagrindas teismui pripažinti, kad A. G. skirtos bausmės paskirtis gali būti tinkamai įgyvendinta kaltininkui neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Nukentėjusioji L. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 127-134), kuriuo teismo prašė priteisti iš A. G. ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2618,79 litų turtinės žalos ir 31 368 litų neturtinės žalos atlyginimą. Teisme per nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovą advokatą neturtinės žalos reikalavimas buvo sumažintas iki 21 368 litų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įvertinęs šias nuostatas teismas pripažįsta, kad L. P. reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra teisėtas.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl 2618,79 Lt turtinės žalos atlyginimo teismas nustatė, kad ieškovė reikalauja atlyginti 300 Lt už sugadintus drabužius ir avalynę, 2318,79 Lt už maisto papildys ir medžiagas, kuriuos ji vartojo sveikatai stiprinti. Iš bylos medžiagos. medicininių dokumentų teismas nustatė, kad įvykio metu L. P. buvo padaryta plėštinė žaizda kairės blauzdos paviršiuje, kuri kraujavo ir dėl to buvo sugadinti pareiškėjos rūbai ir avalynė. Pareikštas 300 Lt žalos reikalavimas dėl rūbų ir avalynės atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkintinas pilnai. Kita vertus, iš nukentėjusiosios parodymų teismas nustatė, kad būdama senyvo amžiaus L. P. tiek iki įvykio, tiek po jo vartojo maisto papildus, todėl dėl visų jų vartojimo nenustatyta vien tik A. G. kaltė, nenustatytas būtinas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir minėtų medžiagų vartojimo kasdieniniame gyvenime. Teismas nustatė, kad nukentėjusiajai dėl įvykio buvo sutrikdyta sveikata, ji buvo gydoma ligoninėje, kur vartojo vaistus, todėl akivaizdu, jog sveikatos ir organizmo funkcijų atstatymui buvo reikalingas papildomų medžiagų vartojimas. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad turtinis reikalavimus dėl maisto papildų ir kitų medžiagų vartojimo gali būti patenkintas ne daugiau nei 50 % suma, todėl šį reikalavimą patenkina iš dalies priteisdamas ieškovei 1159,40 Lt sumą. Tokiu būdu bendrą ieškovei priteistiną turtinės žalos sumą sudaro 1459,40 Lt (300 Lt + 1159,40 Lt). Įvertinus tai, kad turtinė žala nukentėjusiajai padaryta kaltininkui A. G. vairuojant transporto priemonę, kuri buvo privalomai drausta civilinės atsakomybės draudimu akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“, ši žala priteistina iš atsakingo už žalą draudiko – minėtos draudimo bendrovės.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Specialistų nustatyti kūno sužalojimai, taikytas gydymas, nukentėjusiosios parodymai ir medicininių dokumentų išrašai (b. l. 132-134) patvirtina, kad L. P. dėl sukeltų pasekmių jos sveikatai patyrė fizinį skausmą, kuris tęsėsi ilgą laiką, įprasto gyvenimo būdo nepatogumus ir diskomfortą dėl to, liekamuosius reiškinius sveikatai iki šiol, apribojančius jos galimybę judėti. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į A. G. nusikalstama veika sukeltas pasekmes nukentėjusiajai, kurios kvalifikuotos kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, į A. G. kaltės rūšį, t. y. neatsargumą, eismo įvykio intensyvumą, šalių turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kaltininko veiksmus įvykio metu ir po jo, gydymo trukmę. Tokiu būdu atsižvelgiant į nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas nusikaltimu padarytą visą neturtinę žalą įvertina 10 000 Lt suma. Byloje nustatyta, ką pripažįsta ir civilinė ieškovė, kad draudimo bendrovė iki bylos išnagrinėjimo atlygino L. P. 8632 Lt dydžio neturtinę žalą. Dėl šios priežasties likusi neatlyginta ieškovei neturtinės žalos dalis yra 1368 Lt (10 000 Lt – 8632 Lt). Įvertinus Lietuvos Respublikos „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo“ 11 straipsnio 1 d. nuostatas, jog dėl eismo įvykio 2012-06-17 už neturtinę žalą iki 5000 eurų (~ 17 260 litų) privalomai atsako draudimo bendrovė, teismas likusią neturtinės žalos sumą priteisia iš AB „Lietuvos draudimas“.

L. P. proceso metu naudojosi advokato kaip jos atstovo paslaugomis, dėl ko patyrė 1000 litų proceso išlaidas. Šios išlaidos įrodytos byloje pateiktu pinigų priėmimo kvitu (b. l. 139), suma atitinka protingumo kriterijus, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu teismas pripažinęs A. G. kaltu iš jo priteisia visą šią sumą kaip išlaidas už advokato paslaugas.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir skirti 30 MGL (trijų tūkstančių ir devynių šimtų) litų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. ir 3 d. paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2011-12-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme galutinę bausmę A. G. skirti 200 MGL (dvidešimt šešių tūkstančių litų) dydžio baudą, ją sumokant per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš įmonės AB „Lietuvos draudimas“ L. P. priteisti 1459,40 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt devynis litus ir keturiasdešimt centų) turtinės žalos ir 1368 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) neturtinės žalos atlyginimą.

Iš A. G. priteisti 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) L. P. už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.