Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-267-256/2013

Teisėjas Mindaugas Striaukas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00801-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.25.4.1.; 2.1.15.; 2.4.; 2.4.5.2.; 2.4.7.

2013 m. balandžio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. P. atstovo pagal įstatymą A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal BK 281str. 1d. 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda. Paskirtoji bausmė BK 64str. 1d., 3d. tvarka subendrinta su bausme, neatlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2011-12-07 baudžiamąjį įsakymą ir galutinė bausmė nustatyta 200 MGL (26000 litų) dydžio bauda, įpareigojant sumokėti per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš AB ,,Lietuvos draudimas“ L. P. priteista 1459,40 litų turtinės žalos ir 1368 litai neturtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2012-06-17, apie 18.34 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Pajero“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 34, 180, 183 punktų reikalavimus, buvo neatsargus važiuodamas atbulas P.Vileišio gatvės 25 namo kieme, kur taikomi eismo gyvenamojoje zonoje reikalavimai, nedavė kelio pravažiavimo pakraščiu jo atžvilgiu iš dešinės pusės ėjusiai pėsčiajai L. P., ją partrenkė automobilio galine dalimi ir sužalojo. L. P. padarytas kūno sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas pagal įstatymą prašo nuosprendį pakeisti ir nukentėjusiajai L. P. iš teisėjo M.Striauko priteisti 20000 litų, iš advokato V.Sviderskio – 10000 litų ir iš nuteistojo A. G. 20000 litų. Nurodo, kad teisėjas M.Striaukas norėjo nuosprendį padaryti neskundžiamu, nes nukentėjusiajai jo nuorašas įteiktas praleidus 12 dienų. Be to, teisėjas nepagrįstai rėmėsi suklastota ikiteisminio tyrimo medžiaga, atmetė nukentėjusiosios parodymus, kad nuteistojo vairuojamas automobilis ją sužalojo du kartus ir rėmėsi specialisto išvada, jog sužalojimai padaryti vienu potrauminiu įvykiu. Teismo posėdyje advokatas V.Sviderskis pareiškė, kad nesvarbu ar nukentėjusioji buvo pervažiuota, ar ne, ir tokiu būdu ją įžeidė. Teismas nepagrįstai sumažino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš nuteistojo nepriteisė 20000 litų.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. G. nusikalstamoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281str. 1d., sudėtis ir paskyrė tinkamą bausmę.

Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Esant tokioms aplinkybėms teisėjo ar gynėjo veiksmų vertinimas nėra apeliacinio proceso dalykas, todėl teismas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovo pagal įstatymą prašymą dėl piniginių sumų priteisimo iš teisėjo M.Striauko ir advokato V.Sviderskio palieka nenagrinėtu.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiajai priteista per maža neturtinė žala, yra nepagrįstas.

CK 6.250str. 1d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250str., bet ir 6.282str. nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas padarytą neturtinę žalą, įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, nepatogumus, ji yra garbaus amžiaus, nuteistojo neatsargiais veiksmais padaryta plėštinė žaizda kairėje blauzdoje ir abiejų gaktikaulių viršutinių šakų lūžiai, buvo atlikta operacija, gydoma ligoninėje ir beveik keturis mėnesius slaugos namuose, ilgą laiką negalėjo savarankiškai judėti, po įvykio pablogėjo bendra sveikatos būklė, sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol. Siekiant kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiosios ir žalą padariusio asmens interesų, teismas sumažino neturtinės žalos dydį iki 10 000 litų. Priteista suma nėra aiškiai per maža ir nėra pagrindo labiau ją didinti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 12 000 litų neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-461/2010, 2K-200/2010, 2K-401/2009, 2K-64/2009, 2K-350/2012). Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Šiuo atveju 10 000 litų piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį.

Esant tokioms aplinkybėms keisti teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. P. atstovo pagal įstatymą A. P. apeliacinį skundą atmesti.