Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-10-09 · Civilinė byla Nr. 2A-856-345/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-09
Bylos Nr.
2A-856-345/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Ieškovas
J. A., A. A.
Atsakovas
V. L.
Advokatai
Ugnis Pėdnyčia, Valdas Blikertas
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-856-345/2008Procesinio sprendimo kategorija: 121.15.;121.18.;121.21.;45.6.;42.8.; 42.9.;42.7.;42.6.;42.4.;121.19.2.;
21.6.;21.4.2.6.;(S).;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. spalio 09 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Neringos Švedienės,sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,dalyvaujant ieškovų J. A. ir A. A. atstovui advokatui Valdui Blikertui,atsakovui V. L. ir jo atstovui advokatui Ugniui Pėdnyčiai,

viešame teismo posėdyje apeliacinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje, pagal ieškovų J. A. ir A. A. ieškinį atsakovui V. L., dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir iškeldinimo iš ūkio pastato, bei atsakovo V. L. priešieškinį dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo.

Kolegija išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai I. J. ir A. A. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti 2006-10-14 sudarytą sandorį su atsakovu V. L. niekiniu, bei iškeldinti atsakovą iš užimamų patalpų dalies, esančios ūkio pastato statinių išdėstymo plane pažymėtu indeksu 12I1/b, unikalus (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovai 2006-10-13 pirkimo – pardavimu sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto 6-ajme notarų biure, atsakovui V. L. pardavė už 299 000 Lt, 89,73 kv. m., bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) Atsakovui prašant, 2006-10-14 ieškovai leido atsakovui laikinai naudotis ieškovams priklausančia ūkio pastato dalimi. Atsakovas pateikė ieškovams sutartį, kurią ieškovai pasirašė neįsigilinę į jos tekstą. Atsakovas pradėjo naudotis dalimi ūkio pastato, įdėjo lauko duris. Ūkio pastatas ieškovams priklauso nuosavybės teise ir įregistruotas jų vardu. Ieškovai atsakovo buvo suklaidinti, o 2006-10-14 sutartyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovai parduodami minėtą butą įsipareigojo nuosavybės teise priklausančiame sklype, statomame ūkiniame pastate pastatyti pirkėjui 20 kv., m. sandėliuką, kurio kaina įtraukta į buto vertę ir priskaičiuota į 299 000 Lt sumą, neatitinka tikrovės. Nurodo, jog buto pirkimo – pardavimo sutartyje jokių papildomų įsipareigojimų ieškovai atsakovui neturėjo, į buto kainą papildomų objektų vertė įskaičiuota nebuvo, butas buvo parduotas vidutine rinkos verte. Ieškovai atsakovui kitu sandoriu dar padovanojo žemės sklypą. Prašė teismo sandorį, sudarytą 2006-10-14, pripažinti niekiniu, nes tai nėra nei pirkimo - pardavimo, nei preliminarus sandoris. Pripažinus šį sandorį niekiniu - iškeldinti atsakovą iš šiuo metu užimamų patalpų dalies, esančios ūkio pastate, pažymėtame indeksu 12I1/b.

Atsakovas V. L. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2006-10-13 sudarant buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandorį buvo sutarta, kad butas bus parduotas su ūkio pastato dalimi ir žemės sklypo dalimi po šiuo pastatu. Kadangi ūkinis pastatas dar nebuvo įteisintas, notarė atsisakė minėtą ūkio pastato dalį įtraukti į buto pirkimo – pardavimo sutartį, todėl 2006-10-14 buvo pasirašyta preliminarioji ūkio pastato dalies (sandėliuko) pirkimo – pardavimo sutartis. Šios sutarties pagrindu ieškovai perdavė atsakovui šią ūkio dalį naudojimuisi.

Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė patvirtinti 1/3 ūkio pastato dalies, esančios ūkio pastate, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane indeksu 121I/b, bendras plotas 57 kv.m., esančiu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo dalies po šia ūkinio pastato dalimi, priklausančios nuosavybės teise A. A. ir J. A., pirkimo-pardavimo sutarties už 30 000 Lt sudarymą nuo 2006-10-14 (b.l. 148-152). Nurodė, kad 2006-10-14 su ieškovais sudarė sutartį, pagal kurią jie 2 metų laikotarpyje įsipareigojo ant jų nuosavybėje esančios žemės statomame ūkiniame pastate pastatyti 20 kv.m. sandėliuką, o užbaigus statybą, įteisinti sandėliuką ir žemę ant kurios jis stovi, atsakovo vardu. Kaina už minėtą ūkinio pastato dalį bei žemės sklypo dalį ieškovams buvo sumokėta 2006-10-13, įskaitant ją į buto pardavimo kainą. 2006-10-14 sudaryta sutartis turi būti vertinama kaip pagrindinė sutartis, pagal kurią joje aptartomis sąlygomis ieškovai perdavė atsakovui valdyti ginčo objektą. Nustatant kiekvienos iš sutarties šalių valią, turi būti taikomos LR CK 6.193 str. įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. 2006-10-14 sudarytą sandorį pripažino niekiniu ir iškeldino atsakovą V. L. iš ūkio pastate užimamų patalpų dalies, pažymėtų indeksu 12I1/b, unikalus (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo V. L. 224 Lt žyminio mokesčio, bei 300 Lt atstovavimo išlaidų lygiomis dalimis ieškovams J. A., ir A. A., bei 2,95 Lt pašto išlaidų valstybei. Konstatavo, kad ginčijamoje sutartyje nėra aiškiai apibrėžto sutarties dalyko, nekilnojamojo turto kainos, negalima identifikuoti turto vietos ir tikslaus dydžio, ginčo susitarimų sudarymo metu dar nebuvo pagrindinės sutarties dalyko – ūkinio pastato dalies, suformuotos kaip atskiro objekto, dėl kurio pirkimo–pardavimo tarėsi ginčo šalys, todėl tokia pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta. Todėl 2006-10-14 pasirašyta tarp bylos šalių sutartis dėl sutarties formai ir turiniui keliamų reikalavimų nesilaikymo, t.y. prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, pripažintina niekine negaliojančia. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. L. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. sprendimą dalyje dėl 2006-10-14 sandorio pripažinimo niekiniu ir iškeldinimo iš ūkio pastato panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, priešieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teismas, privalėjo vadovautis LR CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įvertinti pagal ginčo sutartį atliktus šalių veiksmus. Esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, 2006-10-14 sutartis turėjo būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus. Sutarties sąlygos turėjo aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas turėjo vadovautus LR CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais, o tai reiškia, kad sutarties sąlygos turėjo būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Vertinant ar 2006-10-14 sutartimi buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, ar nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Nr. 3K-P-382/2006). Tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai įrodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, pagrindinę sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas. 2006-10-14 tarp šalių sudaryta sutartis turi ir visus būtinus preliminariosios sutarties elementus, ir pagrindinei pirkimo - pardavimo sutarčiai būdingus elementus (LR CK 6.309 str.). Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai turėjo tikslą pastatyti ir parduoti ūkio pastatą, tačiau teismas nevertino tikrosios šalių valios dėl preliminariosios ar galutinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teismas turėjo įvertinti aplinkybes, dėl kurių ūkio pastato dalies pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta notariškai. Teismas taip pat turėjo pasisakyti dėl ginčo sutartyje nurodytų atsiskaitymų, kurie galėjo būti atliekami tiek pagal preliminariąją tiek pagal pagrindinę sutartį. Tuo atveju, jeigu preliminarioji sutartis įvykdoma, t. y., sudaroma pagrindinė sutartis, perduoti pinigai įskaitomi į mokėjimus pagal pagrindinę sutartį.

Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl liudytojų R. T. ir K. K. parodymų, kad ieškovai skelbimuose nurodė, jog butas parduodamas su garažu. 2006-10-03 šalių sudarytas susitarimas patvirtina, kad ieškovai gavo iš atsakovo 30 000 Lt avansą garažo statybai. Liudytojo R. T. parodymai teisme patvirtina, kad R. T. asmeniškai perdavė atsakovui 30 000 Lt avansą ieškovams už būsimą garažą. 2006-10-14 sutarties pagrindu, atsakovai naudojosi ginčo objektu - ūkio pastato dalimi (garažu), o tai patvirtina, kad šalys iš dalies įvykdė pagal ginčo sutartį prisiimtus įsipareigojimus, t.y., atsakovas sumokėjo ieškovui ūkio pastato dalies kainą, o ieškovai perdavė atsakovui naudotis sutarties objektą, 2007-07-18 ūkio pastatas jau buvo pastatytas ir ieškovai davė sutikimą atsakovui atlikti sandėliuko pagerinimo darbus, 2007-05-04 ieškovai gavo įstatymo nustatytą leidimą ūkio pastatui statyti, 2007-09-06 atliko ūkio pastato įteisinimo procedūrą. 2008-03-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovai po ginčo sandorio sudarymo pakeitė savo nuomonę dėl 2-jų ūkio pastatų - garažų statymo, nukrypo nuo išduoto statybos leidimo bei patvirtinto projekto ir vieną ūkinį pastatą perstatė į gyvenamąjį namą. Ieškovės J. A. atsakovui išduotas 5000 Lt pakvitavimas, kuriuos ieškovė įsipareigojo įrengti gręžinį patvirtina, jog tarp šalių buvo sudaryti ir kiti susitarimai, kuriuos ieškovai vengė vykdyti.

Teismas pripažinęs sandorį negaliojančiu neteisingai taikė restituciją. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas sudarydamas ginčo sandorį patyrė nuostolius (sumokėjo ginčo objekto kainą ir atliko jo pagerinimo darbus), teismas šių duomenų netyrė ir dėl jų nepasisakė.

Nurodo, kad apeliantas šiuo metu ieškovams yra pareiškęs ieškinį dėl 2006-10-13 buto pirkimo - pardavimo sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu, nes 30 000 Lt suma apelianto sumokėta ieškovams už ūkio pastato dalį buvo įskaityta į buto pirkimo kainą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (LR CPK 320 str. 1,2 d.).

Byloje nustatyta, jog ieškovai 2006-10-13 pirkimo – pardavimu sutartimi, atsakovui V. L., už 299 000 Lt pardavė 89,73 kv. m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2006-10-14 šalys sudarė susitarimą, kuriame nurodė, jog ieškovai parduodant butą (duomenys neskelbtini), ant ieškovams nuosavybės teise priklausančios žemės, statomame ūkiniame pastate, pastatyti 20 kv. m. sandėliuką. Statybos darbus užbaigti per du metus ir pastatytą sandėliuką įteisinti atsakovo vardu. Sutartyje nurodė, jog kaina už sandėliuko statybą buvo įtraukta į 299 000 Lt buto kainą. Ieškovai prašė 2006-10-14 sandorį pripažinti niekiniu ir iškeldinti atsakovą iš užimamų patalpų dalies, esančios ūkio pastato statinių išdėstymo plane pažymėtu indeksu 12I1 (20 kv. m. sandėliuko), unikalus (duomenys neskelbtini). Atsakovas priešieškiniu prašė patvirtinti 1/3 ūkio pastato dalies (sandėliuko), esančios ūkio pastate (unikalus duomenys neskelbtini), pažymėtame plane indeksu 121I/b, ir žemės sklypo dalies po šia ūkinio pastato dalimi, pirkimo-pardavimo sutarties už 30 000 Lt sudarymą, nuo 2006-10-14 (b.l. 148-152). Pirmos instancijos teismas pripažino 2006-10-14 tarp šalių sudarytą sutartį niekine ir iškeldino atsakovą iš užimamų patalpų. Teismas konstatavo, jog ginčijamoje sutartyje nėra aiškiai apibrėžto sutarties dalyko, kainos, turto vietos, dydžio, taip pat nebuvo pačio objekto, todėl turto pirkimo – pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta.

Vadovaujantis LR CK 6.393 str. 1 d., nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (LR CK 6.393 str. 2 d.). Vertinant, kokia tarp šalių buvo sudaryta sutartis, būtina atsižvelgti į sutarties turinį. Byloje ginčijama 2006-10-14 šalių susitarimas, kuriuo ieškovai atsakovui įsipareigojo per du metus nuo ginčijamos sutarties sudarymo, prie perkamo buto (duomenys neskelbtini), pastatyti 20 kv. m. sandėliuką. Sutarties turinys parodo, jog ieškovai įsipareigojo ateityje pastatyti, įteisinti ir perleisti nuosavybės teises atsakovui į nekilnojamąjį turtą. Sutartis kuria įsipareigojama ateityje sudaryti kitą, pagrindinę sutartį yra preliminarioji sutartis (LR CK 6.165 str.). LR CK 6.165 str. nuostata reiškia, jog civilinių santykių dalyviai dėl įvairių priežasčių gali nuspręsti nesudaryti iš karto pagrindinės sutarties, o sutarti, kad ją sudarys ateityje. Tokiomis priežastimis gali būti, tam tikro reikalingo leidimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimas, nepakankamas daikto parengimas parduoti ir panašiai. Pagal įstatyme įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą, pagrindinis šios sutarties bruožas – aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį, preliminariojoje sutartyje turi būti įvardytas būsimos pagrindinės sutarties dalykas bei aptartos esminės pagrindinės sutarties sąlygos. Iš ginčijamos sutarties turinio matyti, jog ieškovai įsipareigojo pastatyti 20 kv. m. sandėliuką jų statomame ūkiniame pastate, jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, kurio kaina įtraukta į buto, (duomenys neskelbtini), kainą, už kurį atsakovas su ieškovais jau atsiskaitė. Taigi sutartyje aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas (20 kv. m. sandėliukas), kaina (kuri įtraukta į buto kainą), turto vieta (ieškovų statomame ūkiniame pastate, kuris pagal projekto vadovės R. Mažeikaitės aiškinamąjį raštą (b.l.120) yra namo (duomenys neskelbtini), priklausinys) ir dydis (20 kv. m.). Pirmos instancijos teismas šių 2006-10-14 sutarties sąlygų, ir faktinių bylos aplinkybių nevertino ir teisiškai jų nekvalifikavo. Iš bylos medžiagos matyti, jog butas parduotas Vilniaus rajone, kuriame statomi individualūs gyvenamieji namai, kurie paprastai parduodami su garažu. Nors šalys 2006-10-14 sutartyje ginčo objektą įvardina sandėliuku, tačiau iš pateiktų nuotraukų matyti, jog ūkio pastate buvo pastatyti du garažai (b.l.48). Vienas iš pastatytų garažų, pakeitus vartus į langus ir duris, taip pat antrame pastato aukšte mūro sienoje iškirtus angą bei įstačius langą (b.l.51), buvo rekonstruotas į gyvenamąją patalpą. Taigi pakeitus ūkio pastato su mansarda projektą, ir garažą perstačius į butą, ūkinis pastatas su mansarda, virto gyvenamuoju namu su garažu (b.l.48). Teismas priimdamas sprendimą turėjo įvertinti šiuos ieškovų atliktus veiksmus. Ieškovai nurodo, jog sandėliukas (garažas) atsakovui buvo perduotas tik laikinai naudotis ir susidėti daiktams, tačiau atsakovas be ieškovų žinios pagerino statinį įstatydamas jame vartus. Tačiau laikinai naudotis nekilnojamuoju turtu sandėliuku, be vartų, durų ir saugiai jame laikyti daiktus nėra galimybės, todėl toks laikinas perdavimas naudotis atsakovui turtu, taip pat turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai nurodė, jog nekilnojamojo turto sandorių yra sudarę ne vieną (b.l.160), todėl turėtų būti įvertinti ieškovų argumentai, dėl suklydymo sudarant 2006-10-14 ginčo sutartį. Byloje neapklausti liudytojai, notarė – atsisakiusi į buto pirkimo-pardavimo sutartį įtraukti sandėliuką (garažą) tvirtinusi sandorį, kuris pasak atsakovo sutikta po metų teiravosi atsakovo dėl sudarytų sandorių. Taikant restituciją pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl atliktų ginčo patalpų pagerinimo, t. y., sandėliuko, garažo vartų, kurie buvo įstatyti atsakovo sąskaita. Pagal VĮ Registro centro duomenis atsakovo įsigytas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taigi pirmos instancijos teismas nusprendė ir dėl atsakovo sutuoktinės, kuri nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, o pagal LR CPK 329 str., tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Vadovaujantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, teisiškai jų nekvalifikavo, bei nusprendė dėl neįtrauktų bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, dėl ko pirmos instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir yra pagrindas pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 329 str.). Nagrinėjant bylą iš naujo būtina įvertinti tikruosius šalių ketinimus, sutarties turinį, teisiškai ją kvalifikuoti, įvertinti liudytojų taip pat ir notarės parodymus, taip pat į bylos nagrinėjimą įtraukti suinteresuotus asmenis (atsakovo sutuoktinę).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 4 p., kolegija,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Alma UrbanavičienėNeringa Švedienė