Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1-120-332/2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-10-23
Bylos Nr.: 1-120-332/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-40-9-00316-2013-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Raimundas Jurgaitis
Kaltinamasis: E. U.
Civilinis ieškovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Egidijus Morkūnas

Kategorijos

1.1.7Bausmė (BK VII skyrius)

Baudžiamoji byla Nr. 1-120-332/2014Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00316-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.; 1.1.8.1.; 1.2.14.7.2; 2.1.7.; 2.1.7.4.; 2.1.15.; 2.1.15.3.; 2.1.15.3.3.; 2.1.16.; 2.3.6.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.6. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Donatui Micevičiui,gynėjui advokatui Petrui Labanauskui,kaltinamajam E. U.,

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams D. J., advokato Egidijaus Morkūno padėjėjui Mykolui Romeikai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. U., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., direktoriumi, būdamas materialiai atsakingu už bendrovės turtą, pasinaudodamas užimamų pareigų jam suteikta teise disponuoti bendrovės turtu bei duoti nurodymus pavaldiniams dėl bendrovės turto panaudojimo, padedant nenustatytam asmeniui vardu G. bei UAB „(duomenys neskelbtini)” vairuotojui A. Š., nežinojusiam apie E. U. nusikalstamus ketinimus, nesilaikydamas nustatytos turto perdavimo tvarkos, 2010 m. rugsėjo mėnesį organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)” vilkiko „Mercedes Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) inventorinis kodas (duomenys neskelbtini), išvykimą į (duomenys neskelbtini) miestą (duomenys neskelbtini) ir jo neatlygintinį perdavimą nenustatytiems asmenims ir tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą –UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą, kurio vertė 54381,60Lt, o būtent:

- 2010 m. rugsėjo mėnesį, nenustatytą dieną, susitaręs ir veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu vardu G., žinodamas, kad pastarasis, pasinaudodamas savo ryšiais padės išgabenti bendrovei priklausantį vilkiką „Mercedes Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2010-09-17 nurodė bendrovės vadybininkui A. L., žinojusiam apie E. U. ketinimus išgabenti šį sunkvežimį į (duomenys neskelbtini), iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos Šiaulių regiono departamento išimti (duomenys neskelbtini) bendrąjį leidimą, o A. L. 2010-09-17 išėmus Bendrąjį leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykti į (duomenys neskelbtini), 2010-09-18 bendrovės vairuotojui A. Š., buvusiam neapmokamose atostogose ir nežinojusiam apie E. U. nusikalstamus ketinimus, pasiūlė už atlygį, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” vairuotojui, tariamai važiuojančiam pakeisti sugedusio UAB „(duomenys neskelbtini)” vilkiko ir toliau gabenti krovinį, išvykti su šiuo vilkiku „Mercedes Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą, (duomenys neskelbtini) ir sunkvežimį perduoti nenustatytiems asmenims išardymui dalimis; po ko A. Š., vykdydamas E. U. ir nenustatyto asmens vardu G. nurodymus ir nežinodamas apie šių asmenų nusikalstamus ketinimus, iš anksto gavęs iš nenustatyto asmens vardu G. 300 EUR atlygį, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)” įgaliojimą, sunkvežimio dokumentus ir pinigus, reikalingus kuro pirkimui, 2010-09-19, vairuodamas vilkiką „Mercedes Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) Respublikos – (duomenys neskelbtini) pasienio postą (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kur nenustatytame autoservise, esančiame „(duomenys neskelbtini)” gatvės ir „(duomenys neskelbtini)” susikirtime, neatlygintinai, neįforminant vilkiko perdavimo jokiais dokumentais, perdavė vilkiką „Mercedes Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nenustatytiems asmenims, po ko pastarieji nedelsiant pradėjo minėtą vilkiką ardyti.

Kaltinamasis E. U. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2003 m. įkūrė įmonę, buvo vienas akcininkas ir vienas direktorius. Šios įmonės akcijas pardavė 2010-10-18. Vilkikas „Mersedes Benz Actros“, dėl kurio jam pareikštas kaltinimas, buvo atgyvenęs, jo geresnės detalės buvo atiduotos garažo kaimynui D. J..

Pagal jo duomenis iki akcijų pardavimo, t. y. 2010-10-18, tas vilkikas buvo servise (duomenys neskelbtini), suderinus su įmonės vadybininku. Vadybininkas buvo A. L.. Mano, kad tas vilkikas važiavo kitam vilkikui į pagalbą, jis buvo budintis vilkikas. Vilkikai be priekabų važiuoja pastoviai, nes sugenda tai priekabos, tai kiti vilkikai. Taip pat vilkikai važiuodavo parvežti iš užsienio dizelino. Kai nuimta vilkiko šildymo įranga, jis į trumpus reisus važiuoti gali, be to, į šį vilkiką buvo įdėta prastesnės kokybės šildymo įranga. Žinodamas, kad tas vilkikas sugedęs ir stovi servise (duomenys neskelbtini), pardavė įmonę. Šias aplinkybes apie vilkiką žino dabartiniai įmonės akcininkai.

Parduodant įmonę, visos mašinos buvo reisuose. Pardavė įmonę suderinęs pirkimą su pirkėju, pirkėjas nupirko įmonę žinodamas, ką perka. Nesutinka su inventorizacijos aktu dėl jo nepagrįstumo, nes jos atlikimo metu visi automobiliai buvo reisuose. Nepažįsta A. Š. minėto G. ar G., vairuotojo A. Š. su juo nesuvedė. Jis A. Š. išvaryti automobilį į (duomenys neskelbtini) nesiūlė, galėjo jam skambinti, kad jis važiuotų į reisą.

Po įmonės pardavimo A. L. jam sakė, kad jis (kaltinamasis) pardavė minėtą vilkiką. Po įmonės pardavimo nauji savininkai ką nori gali padaryti, kad jį apkaltinti dėl vilkiko dingimo. Jis neturėjo tikslo parduoti vilkiką ir neįforminti pardavimo. Jeigu jis toliau būtų buvęs įmonės direktoriumi, tas vilkikas būtų sugrįžęs.

Civilinio ieškovo atstovas D. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas yra S. J., jo dėdė. Ji mėnuo laiko yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Nuo 1998 metų jis taip pat yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė yra jo mama O. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją.

Jis žino, kad E. U. pardavė vilkiką „Mersedesas Benz Actros“. Vilkiko pardavimo momentu E. U. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. Žino, kad nuo vilkiko buvo nuimtos geresnės detalės, jis buvo ruošiamas pardavimui. Matė, kaip vilkiką išvairavo vairuotojas A. Š.. Buvo dar kitas žmogus, tada E. U. sakė, kad parduoda minėtą vilkiką. Vilkiko trūkumas iškilo tada, kai A. L. perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavimą ir padarė inventorizaciją. Nustatė, kad mašina parduota, o pinigai pasisavinti, nėra pinigų nei automobilio.

Nežino, ar minėtas vilkikas jo pardavimo metu priklausė bankui, ar jų įmonei. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankui už vilkiką sumokėjo. Buhalterė paskaičiavo vilkiko likutinę vertę.

Civilinio ieškovo atstovas Mykolas Romeika paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ po akcijų pirkimo-pardavimo 2010-10-18 pasikeitė direktoriai, buvo atlikta turto inventorizacija ir buvo pasigesta vilkiko „Mersedes Benz Actros“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankui įsipareigojimų neturi, minimas vilkikas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė.

Jų advokatų kontora parengė civilinį ieškinį. Kadangi vilkiko jau nebuvo, turto vertintojas jo negalėjo pamatyti ir įvertinti, todėl buvo paimti buhalteriniai duomenys ir remiantis jais apskaičiuotas ieškinys.

Liudytojas A. Š. parodė, kad nuo 2004 m. liepos iki 2014-01-02 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju - ekspeditoriumi. Dirbo su įvairiais vilkikais. Jis nuvarė į (duomenys neskelbtini) vilkiką „Mersedes Benz Actros“. Jam paskambino E. U. ir pasiūlė užsidirbti - nuvaryti vilkiką „Mersedes“ į (duomenys neskelbtini), sakė, kad su juo atsiskaitys kitas žmogus. Tą pačią dieną pas jį į darbą atvyko tas žmogus – G. ar G.. Jis jam pasakė, kad reikės nuvaryti vilkiką į (duomenys neskelbtini) ir palikti. Jis sutiko, jie sutarė, kad tai jis padarys už 300 eurų. Vilkiką varė 2010 metų rudenį, rugsėjo-spalio mėnesiais. Vilkikas greičiausiai priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet tiksliai pasakyti negali, nes garaže pusė mašinų priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, pusė – įmonei „(duomenys neskelbtini)“. G. ar G. jam davė vilkiko technikinius, draudimo dokumentus, įpylė kuro, davė kelionei pinigų, pasakė adresą, kur nuvykti. Buvo sukurta „legenda“, kad vilkikas važiuoja į pagalbą kitai mašinai. „Legenda“ buvo reikalinga, nes kitaip pasienyje galėjo neįleisti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vizą jis turėjo. Nurodytu adresu nuvyko į sunkvežimių „laužyną“. Tas laužynas yra (duomenys neskelbtini), prospekto (duomenys neskelbtini) ir prospekto (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Įvažiavus pro vartus, ten buvę darbuotojai pasidarė jo atvaryto automobilio dokumentų, draudimo, paso kopijas. Jam matant, vilkiką pradėjo ardyti. Jis autostopu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), ten jo laukė sūnus su mašina. Iš ten vyko į (duomenys neskelbtini) pas žmoną. (duomenys neskelbtini) pasienio punkte sustabdė lietuvį vairuotoją ir padavė jam voką su jo nuvaryto vilkiko dokumentais, kad parvežtų į Lietuvą.

Važiuojant per muitinę (duomenys neskelbtini), išduoda laikiną įvežimo lapą, ten nurodomas automobilio numeris. Grįžtant muitininkas lape pažymi, kad automobilis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir pasilieka sau. Po kiek laiko jam G. ar G. atvežė iš (duomenys neskelbtini) lapo kopiją, kad minėtas vilkikas įvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Jo manymu, minėtas G. ar G. buvo automobilių perpardavėjas.

Liudytojas A. L. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, juos siejo darbo santykiai. Jis nuo 2007 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, direktoriumi dirbo E. U.. Kai iš darbo išėjo E. U., jis nuo 2010 m. dirbo direktoriumi. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas yra S. J.. Įmonė užsiėmė tarptautiniais pervežimais.

Jam tapus direktoriumi, pasigedo vilkiko „Mercedes Benz Actros” dokumentų. Jis žinojo, kad vilkikas parduotas, bet nebuvo pardavimą patvirtinančių dokumentų. E. U. sakė, kad bus to vilkiko dokumentai. Vilkikas buvo parduotas, kai jis dirbo įmonėje vadybininku. Žino, kad vilkikas buvo parduotas į (duomenys neskelbtini), vilkiką su jo dokumentais ten išvarė vairuojas A. Š.. A. Š. išvažiavo ir grįžo be mašinos. Jis A. Š. vykti į (duomenys neskelbtini) nesiuntė. Vilkikas buvo nenaujas, jo vertė buvo didelė.

Kai jis dirbo vadybininku, jam priklausė išimti leidimus važiuoti į (duomenys neskelbtini). Leidimas yra vienkartinis. Jis išimdavo daug leidimų, paduodavo vairuotojams, išvykstant į reisą. Vairuotojai juos užpildydavo prie sienos, po to gražindavo. Leidimai registruojami kompiuteryje. Leidimas, išduotas A. Š. vykti minėtu vilkiku į (duomenys neskelbtini), nebuvo grąžintas.

Išvykstant vairuotojui į reisą, rašoma komandiruotė. Grįžęs vairuotojas pildo ataskaitą, jam atiduoda išduotą leidimą, perduoda pakrovimo, iškrovimo dokumentus, muitinės dokumentus.

Liudytoja B. B. parodė, kad nuo 2006 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, jau pusė metų kaip nebedirba. Akcininkas yra S. J., direktorius D. J.. Kaltinamąjį E. U. pažįsta, kaip buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Kai E. U. išėjo iš darbo, pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Naujo savininko A. L. buvo paskirtas direktoriumi, buvo sudaryta komisija atlikti bendrovės turimo ilgalaikio turto inventorizaciją. Buvo nerastas vilkikas „Mercedes Benz”, akte buvo parašyta, kad vilkikas nerastas įmonės teritorijoje. Ji iš buhalterinės programos atspausdino ilgalaikio turto inventorizacijos apyrašą, komisija, pasiėmusi tą apyrašą, vaikščiojo po kiemą ir tikrino visas mašinas. E. U. buvo supažindintas su inventorizacijos aktu. Jai kaip buhalterei vilkiko pardavimo dokumentas nebuvo perduotas.

A. Š. yra vairuotojas. Ji peržiūrėjo buhalterinius dokumentus ir matė, kad A. Š. minėtu vilkiku krovinio nevežė, nes nerado sąskaitų- faktūrų, kelionės lapų.

Specialistė J. Č. paaiškino, kad atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos tyrimą dėl darbo užmokesčio, kuro. Jai tyrėjo buvo parodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos aktas jį įvertinti. Akte buvo užfiksuotas vilkiko „Mersedes Benz Actros“ trūkumas. Jai nebuvo pateikta jokių dokumentų apie tai, kas yra materialiai atsakingas už minėtą vilkiką. Atsakingas pagal akcinių bendrovių įstatymą yra bendrovės vadovas. Jeigu direktorius nepaskyrė materialiai atsakingo asmens už turto išsaugojimą, jis pats ir yra atsakingas. Pagal dokumentus direktorius buvo E. U., todėl jis ir yra atsakingas už vilkiko trūkumą.

Likutinė turto vertė yra skaičiuojama buhalteriškai, buhalterija kiekvieną mėnesį skaičiuoja nusidėvėjimo normą. Rinkos kainą nustato turto vertintojai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistė J. Č. apklausos metu parodė, kad susipažinusi su papildomai pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-01-30 raštu, 2010-10-19 įsakymu dėl inventorizacijos, VĮ „Regitra“ pateiktais dokumentais dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotų transporto priemonių, ilgalaikio turto inventorizacijos aprašais, 2010-10-19 ir 2010-10-27 aktais, liečiančiais 2010 m. spalio mėnesį atliktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto inventorizaciją, kurios metu užfiksuotas bendrovės vilkiko „Mercedes Benz Actros“ ,v/n. (duomenys neskelbtini) trūkumas, parodo, kad inventorizacijos atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 (nauja redakcija nuo 2008-04-30) nutarimu Nr. 719 patvirtintos Inventorizacijos taisyklės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. L. 2010-10-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė komisiją, kuri atliko bendrovės ilgalaikio turto inventorizaciją 2010-10-19 būklei. Komisija, atlikusi ilgalaikio turto inventorizaciją surašė inventorizacijos aprašą, kuriame bendrovės ilgalaikį turtą pagal buhalterinės apskaitos duomenis palygino su faktiškai rastu turtu. Komisija nustatė sunkvežimio „Mercedes Benz Actros“, v/n (duomenys neskelbtini) trūkumą, kurį užfiksavo inventorizacijos apraše. Inventorizacijos aprašą pasirašė inventorizacijos komisijos nariai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. L. 2013-01-30 raštu informavo, kad minėtas sunkvežimis negrąžintas, o padaryta žala neatlyginta. Pagal inventorizacijos taisyklių 17 punkto nuostatas turtas inventorizuojamas pas kiekvieną už turto saugojimą atsakingą asmenį, o pagal 52 punkto nuostatas inventorizavimo apraše pasirašo ir materialiai atsakingas asmuo. Jeigu materialiai atsakingas asmuo turi pretenzijų, ar atsisako pasirašyti tai įrašoma inventorizavimo apraše. Pagal inventorizacijos taisyklių 68,3 punkto nuostatas, jeigu nustačius trūkumus įtariama, kad padarytas nusikaltimas arba baudžiamasis nusižengimas, įmonės vadovas privalo perduoti medžiagą teisėsaugos institucijoms. Pateiktame inventorizacijos aprašė materialiai atsakingas asmuo nenurodytas, materialiai atsakingas asmuo apraše nepasirašė, o priežastys kodėl trūksta šio inventorizacijos aprašo rekvizito nenurodytos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių dokumentų, nurodančių kam buvo priskirtas sunkvežimis „Mercedes Benz Actros“ ir kas buvo už jį materialiai atsakingas. Pagal akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatas bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius E. U. savo vadovavimo laikotarpiu nepaskyrė materialiai atsakingo asmens už sunkvežimio „Mercedes Benz Actros“ ir kito bendrovės turto išsaugojimą, jis pats už tai yra atsakingas (1 t. 53 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-10-19 akte, pasirašytame A. L., V. J. ir B. B., užfiksuotas pagrindinių priemonių, tame tarpe ir vilkiko „Mercedes Benz Actros“ ,v/n (duomenys neskelbtini) trūkumas (1 t. 24 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-10-27 akte, pasirašytame A. L., V. J. ir B. B., nurodyta, kad E. U. buvo pateiktas inventorizacijos apyrašas su nustatytais turto trūkumais. Pagal įpareigojimą grąžinti nerastą turtą E. U. pasirašyti atsisakė (1 t. 25 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-15 ilgalaikio turto inventorizaciniame apyraše Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytame A. L., V. Š. ir B. B., užfiksuota, kad nerasti 3 vnt. pagrindinių priemonių, tame tarpe ir vilkikas „Mercedes Benz Actros“, inv. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 26-29 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuota, kad vairuotojas A. Š. laikotarpiu nuo 2010-09-08 iki 2010-09-30 buvo neapmokamose atostogose (1 t. 31 b. l.).

Vairuotojo A. Š. paso kopijoje, pagal ten esančius pasienio postų antspaudus užfiksuotas A. Š. atvykimas į (duomenys neskelbtini) teritoriją ir jo išvykimas (1 t. 36 b. l.).

Valstybinės kelių transporto inspekcijos Šiaulių regiono departamentas 2012-10-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad 2010-09-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo A. L. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendrajam leidimui gauti. Pagal šį prašymą išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra grąžintas (1 t. 39-40 b. l.).

2013-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2010-10-19 direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją dėl ilgalaikio turto inventorizacijos atlikimo (1 t. 42 b. l.).

2013-03-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu informavo, kad pagal apskaitos duomenis automobilio „Mercedes Benz Actros“, v/n (duomenys neskelbtini) likutinė vertė 2010-08-31 dienai buvo 54381,60Lt (1 t. 45-46 b. l.).

Atsakydama į teisinės pagalbos prašymą, (duomenys neskelbtini) Federalinės muitinės tarnybos Šiaurės vakarų muitinės valdybos Šiaurės vakarų operatyvinė muitinė informavo, kad balninis vilkikas „Mercedes Benz Actros“, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Š., kirto Muitų Sąjungos muitinės sieną 2010-09-19 per (duomenys neskelbtini) tarptautinį automobilių praleidimo punktą (1 t. 72 b. l.).

2014-03-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu informavo, kad 2010 metais automobilis„Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pervežimų nevykdė. Paskutinis reisas užfiksuotas 2009 metų gruodžio mėnesį. Automobilis grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir buvo įmonės bazėje (duomenys neskelbtini) (1 t. 107 b. l.).

Iš Akcijų pirkimo – pardavimo 2010-10-18 sutarties matyti, kad pardavėjas E. U. pirkėjui S. J. pardavė jam nuosavybės teise priklausančias 2088 Lt (du tūkstančius aštuoniasdešimt aštuonias) po 50 Lt paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų, kurios sudaro 100 procentų Bendrovės įstatinio kapitalo (1 t. 129-134 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo E. U. kaltė tyčia iššvaisčius svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą įrodyta.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą (ar jo žinioje esantį) turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės, t. y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (Lietuvos Respublikos BK 190 str.), turtą (ar turtinę teisę) (kasacinė nutartis Nr. 2K-630/2013).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-10-19, 2010-10-27 aktų, pasirašytų komisijos narių A. L., V. Š. ir B. B., 2010-12-15 ilgalaikio turto inventorizacinio apyrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyto komisijos narių A. L., V. Š. ir B. B., matyti, kad nerastas bendrovės turtas - vilkikas „Mercedes Benz Actros“, inv. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojų A. L., A. Š. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. U., veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu vardu G., pasiūlė bendrovės vairuotojui A. Š. už 300 EUR atlygį nuvaryti bendrovei priklausantį vilkiką „Mercedes Benz Actros“ į (duomenys neskelbtini), ką A. Š. ir padarė - 2010-09-19 minėtą vilkiką per (duomenys neskelbtini) Respublikos – (duomenys neskelbtini) pasienio postą (duomenys neskelbtini) nuvarė į (duomenys neskelbtini) miestą, kur nenustatytame autoservise, esančiame „(duomenys neskelbtini)” gatvės ir „(duomenys neskelbtini)” susikirtime, neatlygintinai, neįforminant vilkiko perdavimo jokiais dokumentais, perdavė vilkiką „Mercedes Benz Actros“, v/n (duomenys neskelbtini) nenustatytiems asmenims ir paliko. Šiuos liudytojų A. L., A. Š. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. Iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos Šiaulių regiono departamento 2012-10-17 rašto matyti, kad 2010-09-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo A. L. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendrajam leidimui gauti. Pagal šį prašymą išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra grąžintas. Iš (duomenys neskelbtini) Federalinės muitinės tarnybos Šiaurės vakarų muitinės valdybos Šiaurės vakarų operatyvinės muitinės rašto, atsakant į teisinės pagalbos prašymą, matyti, kad balninis vilkikas „Mercedes Benz Actros“, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Š., kirto Muitų Sąjungos muitinės sieną 2010-09-19 per (duomenys neskelbtini) tarptautinį automobilių praleidimo punktą. Liudytoja B. B. parodė, kad atliekant bendrovės turimo ilgalaikio turto inventorizaciją buvo nerastas vilkikas „Mercedes Benz”. Jai kaip buhalterei vilkiko pardavimo dokumentas nebuvo perduotas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. U. iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo, t. y. iki 2010-10-18, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatas bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą. Duomenų, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. U. savo vadovavimo laikotarpiu paskyrė materialiai atsakingą asmenį už sunkvežimio „Mercedes Benz Actros“ ir kito bendrovės turto išsaugojimą nėra, todėl jis yra atsakingas už šio turto iššvaistymą.

Įvertinęs surinktų įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis E. U., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, būdamas materialiai atsakingu už bendrovės turtą, pasinaudodamas užimamų pareigų jam suteikta teise disponuoti bendrovės turtu bei duoti nurodymus pavaldiniams dėl bendrovės turto panaudojimo, padedant nenustatytam asmeniui vardu G. bei UAB „(duomenys neskelbtini)” vairuotojui A. Š., nežinojusiam apie E. U. nusikalstamus ketinimus, nesilaikydamas nustatytos turto perdavimo tvarkos, 2010 m. rugsėjo mėnesį organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)” vilkiko „Mercedes Benz Actros“, v/n (duomenys neskelbtini) išvykimą į (duomenys neskelbtini) miestą (duomenys neskelbtini) ir jo neatlygintinį perdavimą nenustatytiems asmenims ir tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)” - turtą – vilkiką „Mercedes Benz Actros“, v/n (duomenys neskelbtini) Iš 2013-03-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis automobilio „Mercedes Benz Actros“, v/n (duomenys neskelbtini) likutinė vertė 2010-08-31 dienai buvo 54381,60Lt. Specialistė J. Č. teisme paaiškino, kad turto likutinė vertė yra skaičiuojama teisės aktais nustatyta tvarka, įmonės buhalterija kiekvieną mėnesį skaičiuoja nusidėvėjimo normą. Teismas laiko, kad kaltinamajame akte nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)” iššvaistyto turto – vilkiko – vertė 54381,60Lt yra reali, pagrįsta bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis. Nustatyti vilkiko „Mercedes Benz Actros“, v/n (duomenys neskelbtini) rinkos vertę neįmanoma, nes jis sunaikintas. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamasis E. U. iššvaistė didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. U., darydamas jo žinioje buvusio svetimo –UAB „(duomenys neskelbtini)” – didelės vertės turto iššvaistymą, suvokė pavojingą šios nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo E. U. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., kaip ir kvalifikuotina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse yra pažymėjęs, jog „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės“ (kasacinės nutartys Nr. 2K-251/2013, 2K-262/2013).

Įvertinus kaltinamojo E. U. veiksmų pobūdį matyti, kad jo padaryta veika - organizavimas jo žinioje buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)” vilkiko „Mercedes Benz Actros“, v/n (duomenys neskelbtini) neatlygintinį perdavimą nenustatytiems asmenims ir šio turto perdavimas kitiems asmenims - neatitinka civilinės teisės normų, ją pripažinti civilinio teisinio pobūdžio pareigų netinkamu vykdymu ir taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo, ši veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., požymius.

Kaltinamojo E. U. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajam E. U. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. –atsižvelgia į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.), kaltės formą ir rūšį – tiesioginę tyčią, yra anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbantis, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Remiantis išdėstytų aplinkybių visuma kaltinamajam E. U. skirtina mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius.

Civiliniu ieškovu pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje dėl bendrovės turto iššvaistymo 2014-04-22 pareiškė 54381,60 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo (1 t. 127, 128 b. l.).

Pažymėtina, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis Nr. 2K-538/2004). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. U. iššvaistė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turtą už 54381,60 Lt. Teismas, nustatęs, kad tarp kaltinamojo E. U. nusikalstamo veikimo (turto iššvaistymo) ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys turi būti patenkintas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str., Lietuvos Respublikos CK 6.249 str., 6.251 str.).

Civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki nuosprendžio visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (Lietuvos Respublikos CK 6.261 str.), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė, visų pirma, turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. (Palūkanos), turi būti trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-373/2006, Nr. 2K-234/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, jog pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistiesiems atsiranda nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2010).

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ir negali būti duomenų, jog prievolė dėl žalos atlyginimo yra pateikta vykdyti, nes dar tik sprendžiasi jos buvimo klausimas. Todėl negalima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pažeidimą. Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d., pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma, galima pripažinti, jog skolininkas nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Tokių duomenų byloje nėra, todėl civilinio ieškinio dalis, kuria prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki nuosprendžio visiško įvykdymo, netenkinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 308 str., 310 str.,

nusprendžia:

E. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. U. sulaikymo vykdant teismo nuosprendį.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo E. U. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš E. U. priteisti 54381,60 Lt (15750 EUR) turtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis