Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-05-21 · Byla Nr. 1N-84-165/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-10-23Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-21Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-21
Bylos Nr.
1N-84-165/2015
Teisminio proceso Nr.
1-40-9-00316-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Elena Vainienė
Civilinis ieškovas
UAB „Deksnynė“
Nuteistasis
E. U.
Kategorijos
  • 2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1N-84-165/2015
Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00316-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.14 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinio ieškovo UAB „Deksnynė“ atstovo D. J. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atmestas civilinio ieškovo UAB „Deksnynė“ atstovo advokato padėjėjo M. Romeikos prašymas dėl turėtų išlaidų už advokato suteiktą pagalbą priteisimo iš nuteistojo E. U..

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu E. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalį bei nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu civiliniam ieškovui UAB „Deksnynė“ iš E. U. priteista 15 750 Eur (54 381,60 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, pakeistas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, E. U. paskirta 70 MGL (2 635,50 Eur) dydžio bauda, o kita apygardos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šiaulių apygardos teisme 2014 m. lapkričio 18 d. gautas civilinio ieškovo UAB „Deksnytė“ atstovo advokato padėjėjo M. Romeikos prašymas dėl turėtų išlaidų už advokato pagalbą priteisimo iš nuteistojo E. U.. Civilinio ieškovo UAB „Deksnynė“ atstovas prašyme nurodė, kad civilinis ieškovas UAB „Deksnynė“ buvo pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau apygardos teismas nuosprendyje dėl šių išlaidų visiškai nepasisakė ir jos nebuvo priteistos.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinio ieškovo UAB „Deksnynė“ atstovo advokato padėjėjo M. Romeikos prašymo dėl turėtų išlaidų už advokato suteiktą pagalbą priteisimo iš nuteistojo E. U. netenkino. Tokią išvadą apygardos teismas pagrindė tuo, kad nors civilinio ieškovo UAB „Deksnynė“ atstovas advokato padėjėjas M. Romeika teismui pateikė PVM sąskaitą faktūrą, neva patvirtinančią patirtas 1 253,37 Lt bylinėjimosi išlaidas, tačiau apygardos teismas vertino, jog pateikta 2014 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MLB14000174 nepatvirtina, kad civilinis ieškovas UAB „Deksnynė“ advokatų profesinei bendrijai „Morkūnas Legal Bureau“ (advokato padėjėjui M. Romeikai) realiai minėtą sumą už suteiktas teisisines paslaugas sumokėjo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog paminėtos išlaidos iš tikrųjų buvo sumokėtos, todėl sprendė, kad aptariamu atveju nėra pagrindo iš nuteistojo E. U. civiliniam ieškovui UAB „Deksnynė“ priteisti turėtų išlaidų už advokato paslaugas.

Šalies argumentai

Civilinio ieškovo UAB „Deksnynė“ atstovas D. J., nesutikdamas su Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi, skunde prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – iš nuteistojo E. U. civiliniam ieškovui UAB „Deksnynė“ priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Civilinio ieškovo UAB „Deksnynė“ atstovas skunde teigia, kad byloje nėra jokio ginčo dėl tarp šalių, t. y. tarp UAB „Deksnynė“ ir advokatų profesinės bendrijos, sutartinių santykių. UAB „Deksnynė“ atstovas nurodo, kad byloje yra pateiktas susitarimas su advokatų profesine bendrija, PVM sąskaita faktūra, todėl teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog PVM sąskaita faktūra neįrodo pinigų sumokėjimo fakto. UAB „Deksnynė“ atstovas, vadovaudamasis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais dėl PVM sąskaitos faktūros, kaip apskaitos dokumento, paskirties ir teisinės reikšmės, susiklosčius tarp šalių civiliniams teisiniams santykiams, mano, kad teismui pateikta PVM sąskaita faktūra patvirtina prekių (paslaugų) perdavimą, t. y. jog civilinis ieškovas advokatų profesinei bendrijai „Morkūnas Legal Bureau“ už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1 253,37 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas tinkamai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl apmokėjimo už advokato darbą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Bylos duomenimis tarp civilinio ieškovo UAB „Deksnynė“ ir advokatų profesinės bendrijos „Morkūnas Legal bureau“ 2014 m. balandžio 24 d. buvo sudarytas susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo baudžiamojoje byloje Nr. 14/018 (1 t., b. l. 181). Pirmosios instancijos teisme civilinio ieškovo UAB „Deksnynė“ interesams pagal 2014 m. rugpjūčio 25 d. Pavedimą ir Leidimą atstovavo advokato padėjėjas M. Romeika (1 t., b. l. 179, 180). Civilinio ieškovo UAB „Deksnynė“ atstovas advokato padėjėjas M. Romeika 2014 m. rugsėjo 5 d. vykusiame teismo posėdyje pateikė prašymą „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“, kuriame prašė iš kaltinamojo E. U. priteisti 1 253,37 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų susipažįstant su byloje esančiais dokumentais, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant civilinio ieškovo interesams teisme (2 t., b. l. 2, 6-8). Šioms išlaidoms pagrįsti civilinio ieškovo UAB „Deksnynė“ atstovas advokato padėjėjas M. Romeika prie prašymo pridėjo 2014 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MLB14000174 (2 t., b. l. 3).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tik teismas, taikydamas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, sprendžia, ar išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Aptariamu atveju aktualus yra patirtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimas jų realumo aspektu. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos procesinio sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimas byloje S. J. v. Lietuva; kasacinės nutartys Nr. 3K-3-533/2008, 3K-3-2012/2009).

Nesutiktina su civilinio ieškovo UAB „Deksnynė“ atstovo skundo argumentais, kad aplinkybę, jog civilinis ieškovas advokatų profesinei bendrijai „Morkūnas Legal bureau“ iš tikrųjų sumokėjo 1 253,37 Lt už suteiktas teisines paslaugas aptariamoje baudžiamojoje byloje patvirtina tiek tarp UAB „Deksnynė“ ir advokatų profesinės bendrijos „Morkūnas Legal bureau“ sudarytas nurodytas susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo, tiek prie prašymo „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“ pridėta 2014 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MLB14000174. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, šie duomenys patys savaime neįrodo, kad civilinis ieškovas UAB „Deksnynė“ teisines paslaugas teikusiai advokatų profesinei bendrijai realiai prašomą priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą sumokėjo. Byloje nėra duomenų, kad 2014 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MLB14000174 buvo apmokėta, pavyzdžiui, banko mokėjimo nurodymo, pinigų priėmimo orderio, kasos išlaidų orderio ir pan. Pastebėtina, kad tokių įrodymų civilinio ieškovo UAB „Deksnynė“ atstovas nepridėjo ir prie nagrinėjamo skundo. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, jog aptariamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo priteisti prašomą už advokato suteiktą teisinę pagalbą patirtų išlaidų sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia teismo išvada atitinka ir formuojamą kasacinio teismo praktiką, kurioje šis teismas ne kartą yra nurodęs, jog išrašyta PVM sąskaita faktūra nereiškia, kad ši sąskaita faktūra yra apmokėta, todėl nesant išlaidų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, sąskaitoje faktūroje įrašyta suma negali būti pripažinta bylinėjimosi išlaidomis bei priteista (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-408/2010, 3K-3-370/2014).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad civilinio ieškovo UAB „Deksnynė“ turėtos 1 253,37 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos, vertinant jas realumo aspektu, nepripažintos bylinėjimosi išlaidomis, todėl nepriteistinos iš nuteistojo E. U..

Vien civilinio ieškovo UAB „Deksnynė“ atstovo subjektyvi nuomonė dėl PVM sąskaitos faktūros įrodomosios reikšmės savaime nėra pakankamas pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą apskųstą teismo nutartį. Todėl civilinio ieškovo UAB „Deksnynė“ atstovo skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis nenaikintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio ieškovo UAB „Deksnynė“ atstovo D. J. skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Elena Vainienė