Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-763-112/2015

Teisėja Loreta Bajorinienė (Proceso Nr. 2-06-3-01149-2013-6)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2015 m. gegužės 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Raimodos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Juteka“ ieškinį atsakovui R. M., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutinka su teismo išvada, kad apeliantas neperdavė trumpalaikio turto ir nurodo, kad administratoriui turtą perdavė, o tai patvirtina 2013-03-18 aktas dėl turto perdavimo, kurį pasirašė administratorius ir nepareiškė jokių pastabų ar prieštaravimų dėl perimto turto. Pakartotiniu reikalavimu perduoti trumpalaikį turtą, administratorius reikalavo perduoti tą patį turtą, kurį priėmė dar 2013-03-18 aktu. Išvardintas turtas visiškai sutampa, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad bankroto administratorius minėto turto nepriėmė arba priėmė visiškai kitą turtą. Teismas nepagrįstai rėmėsi bankroto administratoriaus paaiškinimais, kad akte aprašyto turto pavadinimai, vertės skiriasi nuo minėtame įmonės balanse užregistruoto trumpalaikio turto, nesiaiškino, koks turtas buvo patalpose. Pasak apelianto, tai kad 2013-03-25 BUAB „Juteka“ kreditorių susirinkimas nutarė netvirtini parduodamo turto sąrašo vien dėl to, kad perduodamo turto sąrašas neatitinka apskaitos duomenų nepatvirtina ir neįrodo, kad Baltrušaičių km., Tauragės raj. esančiose patalpose esantis turtas neatitinka 2013-03-01 įmonės balanse, 2013-03-18 turto priėmimo akte ir 2013-06-18 reikalavime Nr. 06-0743 nurodyto turto. Bankroto administratorius nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad turtas buvo sugadintas. Baltrušaičių km., Tauragės raj. esantis BUAB „Juteka“ turtas yra išardytas, tačiau nesulaužytas ir nesuverstas krūvon, o jo būklė yra patenkinama atsižvelgiant į įprastinį ir tokiems daiktams būdingą nusidėvėjimą. Teigia, kad ieškovas privalėjo įrodyti, kad 2013-03-18 turto priėmimo akte, pagal kurį atsakovas perdavė ieškovui daiktus, tačiau kurių pastarasis nepriėmė, nurodyti daiktai neatitinka į įmonės balansą įrašyto turto nomenklatūrai. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė, dėl ko pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo minėtą aplinkybę laikyti įrodyta. Esant ginčui dėl Baltrušaičių km., Tauragės raj. esančio turto identifikavimo ir priklausomybės pirmos instancijos teismas nesiaiškino, ar minėtas turtas priklauso įmonei, ar jis atitinka įmonės apskaitos dokumentus, o nepatikrinęs šių faktų rėmėsi bankroto administratoriaus šališkais pareiškimais, dėl ko buvo pažeistos įrodymų vertinimą ir taikymą reglamentuojančios CPK nuostatos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p., nes byloje yra pateiktas 2013-03-18 aktas, kurį pasirašė ir administratorius. Nežymūs atitikimai tarp perduoto turo ir balanse nurodyto turto nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė minėtą teisės normą. Dėl ilgalaikio turto perdavimo atsakovas paaiškino, kokios aplinkybės lėmė jo neperdavimą. Pažymėjo, kad automobilį nupirkus iš BUAB „Vincukas“ ir nespėjus jos perregistruoti UAB „Juteka“ vardu, UAB „Vincukas“ iškėlus bankroto bylą, automobilį perėmė jos administratorius – tas pats J. Žvirblis. Atsakovas negali perduoti BUAB „Juteka“ bankroto administratoriui automobilio Peugeot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes jis niekada nebuvo įregistruotas VĮ „Regitra“ kaip įmonės nuosavybė, o patį automobilį bankroto administratorius yra perėmęs iš BUAB „Vincukas“ ir pardavęs. Nesutinka su teismu, jog atsakovas elgėsi nerūpestingai, nes laiku nepriregistravo automobilio. Teigia, kad to padaryti negalėjo, nes automobilis buvo areštuotas, o tai sužinojo tik ją įsigijęs. Be to, nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė automobilio vertę iš atsakovo, nes tai reiškia, kad bankroto administratorius antrą kartą „uždirbo“ atlyginimą iš automobilio. Teigia, kad teismas, nagrinėdamas įmonės automobilio neperdavimo bankroto administratoriui klausimą, padarė materialinės teisės normų pažeidimų (LR 2.87, 2.50 str., 6.246–6.249 str.), kas iš esmės nulėmė neteisingą bylos baigtį.Dėl įmonės piniginių lėšų išėmimo ir panaudojimo įmonės veikloje atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas iš kasos išimtas lėšas panaudojimą nepateisino jokiais įrodymais. Nurodo, kad byloje yra visi įrodymai, pateisinantys visos 95 987,05 Lt sumos panaudojimą įmonės veikloje. Tai avansinė apyskaita Nr. 2013-07-31, kasos išlaidų orderiai, kurie patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-02-28 įmonė atskaitingam asmeniui (atsakovui) grąžino 377307,47 Lt pinigų sumą, kuriuos pastarasis buvo sumokėjęs atsiskaitant su įmonės kontrahentais. Kadangi per laikotarpį nuo 2012-01-20 iki 2013-01-25 atsakovas iš savo asmeninių lėšų už įmonę atsiskaitant su pastarosios skolininkais sumokėjo 494727,45 Lt, ko neginčija ieškovo bankroto administratorius, tačiau iš įmonės susigrąžino tik 377307,47 Lt, ką patvirtina pridedami kasos išlaidų orderiai daro išvadą, kad ne atsakovas, o UAB „Juteka“ liko skolinga atsakovui 117419,98 Lt. Pirmos instancijos teismas rėmėsi aplinkybe, kad įmonė jau faktiškai buvo nemoki 2012-11-08, todėl atsakovas R. M. neturėjo teisės 2012-12-07, 2012-12-31, 2013-01-25 sumokėti sau 96 987,05 Lt. Tačiau pirmos instancijos teismas visiškai nevertino, kad visa 96 987,05 Lt suma buvo grąžinta atsakovui R. M. kaip pastarojo sumokėtų sumų kompensavimas už įmonės įsiskolinimų dalinį padengimą kreditoriams iš asmeninių R. M. pinigų. Jokia žala nei įmonei, nei jos kreditoriams nebuvo padaryta, kaip klaidingai nurodo teismas.Nesutinka su teismo išvada, kad pinigų paėmimo iš kasos metu, t. y. 2012-12-07, 2012-12-31, 2013-01-25, ieškovo įmonė turėjo įsiskolinimų valstybės biudžetui, todėl atsiskaitymas su penktos eilės kreditoriumi R. M. pažeidė LR CK 2.87 str., 6.923 str., akcinių bendrovių įstatymo 19 str. nuostatas. Teismas ignoravo aplinkybę, kad 96987,05 Lt suma, kurią atsakovas gavo 2012-12-07, 2012-12-31, 2013-01-25 pagal kasos išlaidų orderius, buvo kompensacija už atsakovo padengtas įmonės kreditorių skolas, įskaitant atsiskaitymus su valstybės biudžetu, todėl savo veiksmais nepažeidė ir negalėjo pažeisti teismo nurodytų materialinės teisės normų. Teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovo pateiktais pirminiais įrodymais, o savo sprendimą grindė išvestiniais Ieškovo atliktais tyrimais. Spręsdamas R. M. deliktinės atsakomybės klausimą, teismas nesirėmė deliktinės civilinės atsakomybės būtinosiomis sąlygomis. Nei ieškovas, nei teismas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė R. M. pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimai ir kaip jie tariamai nulėmė žalos atsiradimą, todėl vien šiuo aspektu pirmos instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, o ieškovo reikalavimai nepagrįsti. Teismo padaryti procesiniai pažeidimai dėl įrodymų vertinimo turėjo esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui. Pirmos instancijos teismas taip pat padarė šiurkščių materialinės teisės normų (LR CK 2.87 str., 6.923 str., akcinių bendrovių įstatymo 19 str.) pažeidimų, t. y. materialinės teisės normas aiškino plečiamai, iškreipiant jų prasmę, taikė ne pagal cituotą kasacinio teismo praktiką, kas sąlygojo nepagrįsto, todėl naikintino ar keistino sprendimo priėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl ilgalaikio turto perdavimo

Atsakovas teigia, jog negali perduoti automobilio, nes jis atiduotas atgal įmonės, iš kurios įsigijo automobilį, administratoriui. Įsigytas automobilis nebuvo perregistruotas UAB „Juteka“ vardu. Ieškovė teigia, kad nėra jokių duomenų, kad automobilį būtų įsigiję iš UAB „Vincukas“.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-02-19 nutartimi UAB „Juteka“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė Juozą Žvirblį, įpareigojo įmonės UAB „Juteka“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės dokumentus, antspaudą bei įmonės turtą (1t., b. l. 5). A. R. M. UAB „Juteka“ direktoriumi dirbo nuo 2011-11-10 (1t. b. l. 9).

Pagal UAB „Juteka“ balansą, sudarytą nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai, t. y. 2013-03-01, įmonė turėjo ilgalaikio turto, kurio vertė 3884,30 Lt. 2011-12-31 ilgalaikio turto inventorizaciniame apyraše nurodytas ilgalaikis turtas – automobilis Peugeot, kurio vertė 3884,30 Lt (1t., b. l. 40).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad UAB „Juteka“ vardu nuo 2010 metų nebuvo registruota jokia transporto priemonė (t 1,b. l. 14). Automobilis Peugeot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2010-03-23 registruotas UAB „Vincukas“ vardu, nuo 2010-12-28 šiam automobiliui buvo taikytas areštas (t. 1, b. l. 71–74). UAB „Vincukas“ iškėlus bankroto bylą, šis automobilis buvo paimtas iš šios įmonės vadovo ir vėliau parduotas (t 1, b. l. 75–77). Iš UAB „Juteka” pirkimo operacijų žurnalo duomenų nustatyta, kad 2010-09-20 UAB „Vincukas” už pirkinį sumokėta 3 884,30 Lt, tačiau duomenų koks tai pirkinys, nėra (t. 1, b. l. 95). Suma visiškai sutampa su automobilio verte, nurodyta balanse. Kadangi atsakovo ir ieškovo nurodytos aplinkybės skiriasi, teismas privalėjo išsiaiškinti tiesą. Minimo automobilio prikimo-pardavimo faktą byloje galėtų patvirtini BUAB „Vincukas“ buvęs direktorius. Be to, teismas, priteisdamas žalą iš atsakovo už šio turto neperdavimą, konstatavo, kad jis elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, tačiau neįvertino aplinkybės, kad galbūt automobilis buvo įsigytas iki atsakovo paskyrimo įmonės vadovu. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga, siekiant pagrįsti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų ir žalos. Be to, teismas nustatė, kad UAB „Juteka“ vardu niekada nebuvo registruotas automobilis, tačiau remiantis tik balanso duomenimis padarė išvadą, kad įmonei padaryta žala dėl šio automobilio neperdavimo. Teismas nesiaiškino, kodėl toks ilgalaikis turtas buvo įrašytas į įmonės balansą, ir ar tikrai įmonei dėl to buvo padaryta žala. Nesiaiškino automobilio įsigijimo aplinkybių ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

Dėl trumpalaikio turto perdavimo

Atsakovas teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis neįvykdė pareigos ir administratoriui turto neperdavė. Byloje yra pateikti duomenys apie trumpalaikio turto perdavimą – 2013-03-18 aktas.

Trumpalaikį turtą (atsargas) sudarė - kasos aparatas Euro-2000TAlpha (kodas (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. VNP001499, data – 10.08.09, likučių suma 550 Lt), šaldymo virtina VV-18SGw (kodas (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. VNP001361, data – 10.07.26, likučių suma 650 Lt), prekystalis PPRK01-1 (kodas (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. VNP001560, data – 10.08.10, likučių suma 150 Lt), lentyna (kodas (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. VNP001560, data – 10.08.10, likučių suma 300 Lt), prekybos lentyna-3 (kodas (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. VNP001361, data – 10.07.26, likučių suma 900 Lt), šaldymo spinta 2 dur(-2-8 C) (kodas (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. VNP001510, data – 10.08.02, likučių suma 900 Lt), vitrina Missipi LW 180-75GDS RAL3001 (kodas (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. VNP001560, data – 10.08.10, likučių suma 1500 Lt), vitrina Missipi LW 180-75GDS RAL3001 (kodas (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. VNP001510, data – 10.08.02, likučių suma 1800 Lt), vitrina Missipi LW 180-75GDS RAL3001 (kodas (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. VNP001510, data – 10.08.02, likučių suma 1800 Lt), vitrina Missipi LW 240-75GDS RAL3001 (kodas (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. VNP001560, data – 10.08.10, likučių suma 1800 Lt), svarstyklės ASP-15K (RS232) (kodas (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. VNP001510, data – 10.08.02, likučių suma 150 Lt).

2013-03-18 aktu administratoriui perduotas turtas. Nustačius, jog perduotas turtas, pasak ieškovės, neatitiko balanse apskaityto turto, administratorius pakartotinai paprašė perduoti balanse apskaitytą trumpalaikį turtą. Šios pareigos atsakovas neįvykdė, todėl teismas sprendė, kad atsakovas įmonei padarė žalą, kurią privalo atlyginti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2013-03-18 turto perėmimo akte ir 2013-06-18 pakartotiniame reikalavime yra nurodytas tas pats turtas (t. 1, b. l. 115, 20). Lyginant įmonės balanse apskaitytą turtą su 2013-03-18 perdavimo akte nurodytu turtu, matyti keletas neatitikimų, tačiau neaišku, ar tie neatitikimai iš esmės yra reikšmingi nustatant, kad tai tikrai ne tas turtas. Teismas nesiaiškino, ar nurodyti neatitikimai yra esminiai, ar jie tikrai pagrindžia aplinkybę, kad turtas yra visiškai ne tas. Neišsiaiškinus visų aplinkybių, nėra galimybės spręsti klausimo dėl tinkamo trumpalaikio turto perdavimo. Kolegija mano, kad neišsiaiškinus visų neatitikimų, negalima daryti išvados, kad atsakovas neįvykdė ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. nustatytos pareigos perduoti turtą.

Dėl įmonės piniginių lėšų išėmimo ir panaudojimo įmonės veikloje

Atsakovas teigia, jog iš įmonės pinigus susigrąžino, kadangi prieš tai iš savo asmeninių lėšų atsiskaitė su įmonės kreditoriais, o pinigai, paimti iš kasos, buvo pastarojo faktiškai patirtų išlaidų kompensavimas. Teigia, jog bylos duomenimis patvirtinta, kad 95 987,05 Lt atsakovas panaudojo įmonės veikloje.

Iš UAB „Juteka“ kasos knygos, kasos išlaidų orderių nustatyta, kad atsakovas sau išsimokėjo: 2012-12-07 – 73 000 Lt, 2012-12-31 – 12 270 Lt, 2013-01-25 – 11 717,05 Lt, taip įmonės kasą perdavimo administratoriui dieną suvesdamas į nulį (t. 1, b. l. 23–32). Lėšos paimtos avansu, nenurodant išdavimo paskirties. Iš BUAB „Juteka“ R. M. avansu paimtų lėšų panaudojimo tyrimo akto Nr. 4 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-12-01 ir 2013-01-28 atsakovas iš bendrovės gavo 96 987,05 Lt avansinių pajamų, iš jų 17 801,91 Lt panaudota įvairiems atsiskaitymams už prekes, o 79 185,14 Lt liko pas atsakovą (t. 1, b. l. 33–34). Teismas įvertino tai, kad atsakovas, žinodamas, kad įmonė yra praktiškai nemoki, nepagrįstai išsimokėjo sau pinigus, ir taip pažeidė CK 6.923 str. 2 d. Be to, atsakovas nepagrindė, kad 79 185,14 Lt buvo panaudota įmonės reikmėms, todėl sprendė, kad atsakovas įmonei padarė žalą ir privalo ieškovei sumokėti 79 185,14 Lt.

Teismas, iš esmės tenkindamas šį reikalavimą, rėmėsi tuo, kad atsakovas žinojo, kad įmonė yra nemoki bei tuo, kad atsakovas, sau išsimokėdamas pinigus, pažeidė CK 6.923 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis teismų praktika, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, toks aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (LAT 2013-03-06 nutartis c.b. Nr. 3K-7-130/2013, 2013-07-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-400/2013). Taigi, vien tai, kad atsakovas sau išsimokėjo pinigus, nors įmonė turėjo ir kitų kreditorių, dar nesudaro pagrindo teigti, kad įmonei padaryta žala. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra pažymėjęs, kad jei nemokios įmonės atsiskaitymu nepagrįstai suteikta pirmenybė vienam kreditoriui prieš kitus kreditorius, tai sudaro pagrindą siekti panaikinti tokią pirmenybę ginčijant atsiskaitymo sandorį, kaip pažeidžiantį likusių kreditorių teises, tačiau jei atsiskaitymu panaikinama reali ir egzistuojanti skolininko prievolė, vien pirmenybės suteikimas savaime nereiškia žalos skolininkui padarymo (LAT 2013-07-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-420/2013).

Atsakovas, remdamasis 2013-07-31 UAB „Juteka” avanso apyskaita teigia, jog įmonė nuo 2012-01-01 iki 2013-02-28 patyrė 494 727,45 Lt išlaidų, kurias iš savo asmeninių lėšų padengė R. M. (t. 1, b. l.58–62). Ieškovės atstovas teigia, kad tokio buhalterinio dokumento jam nebuvo perduota. Teismas taip pat šį dokumentą vertino kritiškai, nes jis nepasirašytas, be to, iš jo negalima matyti, kad atsakovas nurodytas išlaidas dengė iš savo asmeninių lėšų. Teisme buvo apklausta buhalterė, tačiau ji negalėjo paaiškinti šio dokumento sudarymo aplinkybių, nes tuo metu nedirbo. Teismas nesiekė teisme apklausti buhalterės, kuri tuo metu dirbo, nesiekė išsiaiškinti šio dokumento pagrįstumo. Iš byloje esančių duomenų taip pat negalima spręsti, ar tikrai toks dokumentas nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Atsakovas teigia, kad visi dokumentai, patvirtinantys, jog iš savo asmeninių lėšų padengė skolas įmonės kreditoriams, yra perduoti administratoriui. Pažymėtina, kad vien tai, jog įstatymas draudžia juridinio asmens valdymo organo nariui painioti juridinio asmens turtą su savo turtu (CK 2.87 str. 4 d.), dar nereiškia, kad įmonei buvo padaryta žala.

Dėl CK 2.87 str. pažeidimo kasacinis teismas yra aiškiai pasisakęs, kad bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą, turi įrodyti, kad vadovo sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką. Arba tai, kad vadovas, iš anksto žinodamas, kad dėl sudaryto sandorio įmonei bus padaryta žala, vis tiek sudaro sandorį. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos. Be to, pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, reiškiančio aiškų ir nepateisinamą aplaidumą vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (LAT 2012-02-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-19/2012, 2013-07-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-420/2013). Teismas nagrinėjamu atveju netyrė atsakovo veiksmų, ar jis siekė tyčia pažeisti įmonės kreditorių interesus, ar savo veiksmais siekė įmonei padaryti žalą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad teismas neatskleidė bylos esmės, tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių, be to, spręsdamas R. M. deliktinės atsakomybės klausimą nesirėmė deliktinės civilinės atsakomybės būtinosiomis sąlygomis, t. y. nesiaiškino kaip kiekvienu konkrečiu atveju – dėl įmonės trumpalaikio turto, ilgalaikio turto perdavimo ir piniginių lėšų paėmimo ir panaudojimo įmonės veikloje – pasireiškė visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-02-04 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015- m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.