- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2A-810-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13277-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- Z. J.
- Kategorijos
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui Z. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Legal Balance kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Z. J. 434,43 Eur negrąžinto kredito, 110,88 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 434,35 Eur palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad vartojimo kredito davėja UAB „4finance“ ir atsakovas 2014 m balandžio 13 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9821799001 (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 434,43 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 440,48 Eur bendrą vartojimo kredito kainą Kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.
3. 2017 m. birželio 29 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB Legal Balance buvo sudaryta paskolų portfelio pardavimo sutartis, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis.
4. Atsakovas neįvykdė Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, negrąžino 434,43 Eur vartojimo kredito ir 110,88 Eur bendros vartojimo kredito kainos.
5. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 434,43 Eur negrąžinto kredito sumą, 110,88 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 126,24 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (671,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 13 d. pradinė kreditorė UAB „4finance“ su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9821799001, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 434,43 Eur kreditas 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas laikydamasis kredito grąžinimo grafiko, nustatyto kredito sutarties specialiojoje dalyje. Tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir ieškovės 2017 m. birželio 29 d. buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą.
8. Teismas nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.
9. Nesant byloje duomenų, kad atsakovas su ieškove ar pradine kreditore atsiskaitė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalimi, CK 6.101 straipsnio 1 dalimi, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžinto kredito ir 110,88 Eur bendros vartojimo kredito kainos.
10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Teismas sprendė, kad Kredito sutarties bendrose sąlygose 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).
11. Pažymėjo, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovė privalo juos įrodyti. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė.
12. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl sumažino iki 0,05 proc. dydžio. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 126,24 Eur (545,31 Eur x 0,05 proc. x 463 d.) palūkanų už 463 dienų laikotarpį po Kredito sutarties nutraukimo (2014 m. spalio 19 d.), o likusią ieškovės reikalavimo dalį dėl palūkanų priteisimo atmetė.
13. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, teismas taip pat priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 15,08 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo argumentai
14. Ieškovė UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Kredito sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 434,35 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Kredito sutarties nutraukimo, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 143 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:
14.1. teismas tinkamai neidentifikavo apeliantės prašomų priteisti sumų rūšies, kilmės bei paskirties. Apeliantė teismo neprašė priteisti nei nuostolių, nei netesybų, nei kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantė ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki Kredito sutarties nutraukimo sumą bei mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Kredito sutarties nutraukimo sumą. Tačiau teismas, neatsižvelgęs į egzistuojančią Lietuvos Respublikos teismų praktiką dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, savo iniciatyva apeliantės prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Kredito sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, jas sumažino bei dalį priteisė;
14.2. pirmosios instancijos teismas, remdamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartą mokėjimo, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų skaičiavimo tvarką;
14.3. atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik ieškovei grąžinti suteiktą 434,43 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 440,48 Eur bendros vartojimo kredito kainos, kurios metinė norma – 114,60 procentų, per 24 mėnesių laikotarpį, bet ir Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais Kredito sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal Kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 114,60 procentų;
14.4. ieškovė geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Kredito sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo, taikydama ne Kredito sutartyje įtvirtintą 114,60 procentų bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet Kredito sutartyje įtvirtintą 78,82 procentų metinę palūkanų normą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė šias palūkanas paskaičiavo tik už 463 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal 2014 m. balandžio 13 d. sudarytą Kredito sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 4 metus. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Kredito sutarties nutraukimo suma sudaro 434,35 Eur;
14.5. teismas neatsižvelgė ir į tai, kad Kredito sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtintame mokėjimo grafike paskaičiuota bendra vartojimo kredito kaina, preziumuojant, kad visos įmokos bus mokamos laiku (Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.4. punktas ir Kredito sutarties specialiųjų sąlygų dalis „Pastaba“). Kitaip tariant, bendra vartojimo kredito kaina yra paskaičiuota taip, jeigu sumokama įmoka, tai sekančiai įmokai bendra vartojimo kredito kaina yra perskaičiuojama pagal likusią negrąžintą kredito sumą;
14.6. Kredito sutartyje įtvirtinta 114,60 procentų bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios VKĮ redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei Kredito sutartyje įtvirtinta 78,82 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama;
14.7. teismas sprendime nepasisakė dėl apeliantės reikalavimo priteisti 121 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą.
15. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinėje byloje ginčo objektu yra palūkanų dydžio sumažinimas nuo 434,35 Eur iki 126,24 Eur ir jų kvalifikavimas ne kaip mokėjimo funkciją atliekančių (už naudojimąsi pinigais po Kredito sutarties nutraukimo) palūkanų, bet kaip kompensuojamųjų palūkanų. Prašomą priteisti palūkanų dydį apeliantė apskaičiavo tokiu būdu: 434,43 Eur negrąžinto vartojimo kredito x 78,82 procentų dydžio metinė palūkanų norma / 365 x 463 dienų po prievolės įvykdymo termino pasibaigimo = 434,35 Eur.
17. Apeliantė kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė 2014 m. balandžio 13 d. tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir atsakovo sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 9821799001 (tomas I, b.l. 7), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 434,43 Eur vartojimo kreditas. Ieškovės teisę reikšti ieškinį pagrindžia 2017 m. birželio 29 d. paskolų portfelio pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „4finance“ perleido reikalavimą ieškovei UAB Legal Balance (tomas I, b.l. 19).
18. Bendrųjų sąlygų 4.1 punkte numatyta, kad „Už naudojimąsi Kreditu, Kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra Kredito kainos metine norma (toliau – Bendra norma) ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios Sutarties specialiosiose sąlygose“. Pagal 2014 m. balandžio 13 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 9821799001 vartojimo kredito metinė palūkanų norma buvo 78,82 proc., bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 114,60 proc. Ieškovė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Kredito sutarties įvykdymo termino pasibaigimo skaičiuoja taikydama ne Kredito sutartyje įtvirtintą 114,60 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet 78,82 proc. metinę palūkanų normą.
19. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas negrąžino 434,43 Eur sumos vartojimo kredito, nesumokėjo reikalaujamos 110,88 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 434,35 Eur palūkanų, apskaičiuotų dėl laiku negrąžinto kredito (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
21. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme).
22. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
23. Nagrinėjamu atveju, šalių sudarytos Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte numatyta, jog už naudojimąsi Kreditu, Kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra Kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios Sutarties specialiosiose sąlygose. Pagal bendrųjų sąlygų 4.4. punktą – palūkanos skaičiuojamos nuo Kredito išmokėjimo Kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas Kreditas yra faktiškai sugrąžinamas Kredito davėjui.
24. Ši Kredito sutarties nuostata patvirtina, kad šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kurios mokamos iki faktinio kredito grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensacinių palūkanų ir iš esmės netinkamai kvalifikavo palūkanas kaip netesybas.
25. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).
26. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos Kredito sutarties sąlygas, pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino mokėjimo palūkanas kompensuojamąją funkciją turinčioms palūkanomis taikytinu teisiniu reguliavimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamo sprendimo dalis dėl mokėjimo palūkanų priteisimo pakeičiama, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 434,35 Eur palūkanų už pinigų įsiskolinimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
29. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Patenkinus apeliacinį skundą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
31. Pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) turėjo 22,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, ir nustačius, jog ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas 100 proc., jai iš atsakovo priteistina 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 121,00 Eur reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patenkinus apeliacinį skundą 121,00 Eur ieškinio parengimo išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 dalies).
32. Ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl jos naudai iš atsakovo priteisiama 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
apeliantės UAB Legal Balance apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą už akių iš dalies ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur negrąžinto kredito, 110,88 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 434,35 Eur mokėjimo palūkanų, už naudojimosi vartojimo kreditu po Sutarties nutraukimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 9 d) iki teismo sprendimo įvykdymo, 143,00 Eur bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti ieškovei UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.