Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-968-123/2012

121.21; 34.4.8; 114.1;

2012 m. liepos 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. S. ir trečiojo asmens D. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei B. V. dėl 2007-08-02 testamento panaikinimo ir 2003-04-07 testamento pripažinimo galiojančiu, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, S. P. ieškinį ieškovei V. S. dėl 2003-04-07 testamento panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė V. M., A. R., D. Š.,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, S. P. prašo panaikinti Z. Š. testamentą, kuriuo ji visą savo turtą paliko ieškovei V. S. kaip surašytą Z. Š. nesuvokiant savo veiksmų reikšmės ir nesugebant jų valdyti. Nurodo, kad trečiajam asmeniui kyla abejonių dėl abiejų 2003-04-07 ir 2007-08-02 surašytų testamentų galiojimo. Z. Š. panaikino 2003-04-07 testamentą, kai ieškovė atsisakė slaugyti Z. Š. ir tikrąją savo valią išreiškė surašydama 2007-08-02 testamentą atsakovei B. V. Atsakovė B. V. slaugė Z. Š., ją palaidojo. Kadangi Z. Š. neturi pirmos eilės įpėdinių, pripažinus testamentus negaliojančiais, turtą paveldėtų antros eilės įpėdiniai, tai yra trečiasis asmuo ir Z. Š. vaikaičiai lygiomis dalimis. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė rūpinasi trečiuoju asmeniu, todėl ji pageidauja, kad Z. Š. turtą paveldėtų atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas.

Byloje kilo ginčas dėl testatorės 2007-08-02 testamento, kaip sudaryto savo veiksmų nesuprantančio ir negalinčio valdyti asmens, panaikinimo, 2003-04-07 testamento pripažinimo galiojančiu, taip pat 2003-04-07 testamento, kaip sudaryto testatorei nesuvokiant savo veiksmų reikšmės ir nesugebant jų valdyti, panaikinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad testatorė Z. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14, 77, 78, 83). 2003-04-07 Z. Š. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą, kuris mirties dieną testatorei priklausys nuosavybės teise, ir turtą, į kurį atsirastų teisė po testatorės mirties, paliko savo dukterėčiai – ieškovei V. S. (t. 1, b. l. 106–108). 2007-08-02 Z. Š. sudarė testamentą, kuriuo testatorei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visus kitus jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir kitą turtą paliko atsakovei B. V. (t. 1, b. l. 74, 76). Atsakovė B. V. ir trečiasis asmuo D. Š. pateikė prašymus dėl palikimo priėmimo (t. 1, b. l. 60–61, 80). 2009-03-18 ekspertizės akte Nr. 85TPK-65 nustatyta, kad Z. Š. dėl atminties, dėmesio, mąstymo sutrikimų, esant ryškiam pažinimo sutrikimui, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, įgyjant naujas civilines teises ir pareigas sudarydama 2007-08-02 testamentą (t. 2, b. l. 6–8). 2010-08-13 ekspertizės akte Nr. 85TPK-164/2010 nustatyta, kad nėra duomenų, jog Z. Š. 2003-04-07 testamento sudarymo metu būtų sirgusi kokiu nors psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, dėl ko būtų negalėjusi suvokti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjusi jų valdyti įgydama civilines teises ir pareigas (t. 2, b. l. 113–115). 2011-03-07–2011-04-07 pakartotinės ekspertizės akte Nr. 82TPK-3/2011 nustatyta, kad Z. Š. 2007-08-02 sirgo staiga prasidėjusia kraujagysline demencija, todėl 2007-08-02 testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nenustatyta, kad Z. Š. sudarydama 2003-04-07 testamentą sirgo silpnaprotyste ar buvo kitoje psichikos sutrikimo būsenoje, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (t. 2, b. l. 165–169). Teismo nutartis, kuria testatorė Z. Š. būtų pripažinta neveiksnia, nepriimta.

CK 5.17 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalis pretenduoti į palikimą (CK 5.8 str.) gali tik tas asmuo, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad ieškovė V. S. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat nesikreipė į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo ir nenurodė jokių termino praleidimą pateisinančių priežasčių (CK 5.57 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė V. S. nėra pretendentė į palikimą CK 5.50 straipsnio prasme, todėl V. S. nelaikytina tinkamu subjektu reiškiant ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Dėl 2007-08-02 testamento

Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 str. 1 d. 1 p.). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 str. 2, 4 d., 5.16 str. 2 d.) CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

Valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010). Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2007-08-02 testamento turinys atitinka palikėjos Z. Š. tikrąją valią, protingumo, teisingumo principus, nes nuo 2006 m. sausio mėn. ieškovė V. S. su palikėja Z. Š. iš esmės visai nebendravo, nuo 2006 m. Z. Š. ir jos motiną S. P. iki Z. Š. mirties (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo atsakovė B. V., ir dėl šios priežasties Z. Š. tikroji valia tuo laikotarpiu buvo turtą palikti atsakovei B. V.. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl testatorės būsenos testamento sudarymo metu ir jos teisinių padarinių yra pagrįsta visų byloje surinktų įrodymų – šalių ir jų atstovų bei trečiųjų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, ekspertų išvadų ir paaiškinimų – įvertinimu, o ne padaryta remiantis tik ekspertizės aktuose nustatytu medicininiu kriterijumi. Iš notarės V. M. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad prieš notarei atvykstant pas testatorę, atsakovė pateikė gydytojų pažymą, kad testatorė yra veiksni, testamento surašymo dieną (2007-08-02) notarė įsitikino, kad testatorei nėra daromas pašalinis poveikis, ji nepageidauja turto palikti savo motinai ar kitam asmeniui. Z. Š. išreiškė savo valią turtą palikti atsakovei, pasakė atsakovės vardą ir pavardę. Todėl nepaisant kategoriškų ekspertų išvadų (2009-03-18 ekspertizės aktas Nr. 85TPK-65; 2011-03-07–2011-04-04 ekspertizės aktas Nr. 82 TPK-3/2011), jog 2007-08-02 testamento sudarymo metu Z. Š. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, konstatuotina, kad testatorė buvo sąmoningai suformavusi savo valią nuo 2006 m. ir ją autentiškai išreiškė. Pažymėtina, kad apeliantai apeliacinius skundus grindžia vien teismo psichiatrinės ekspertizės išvadomis, nevertindami kitų byloje esančių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų, neatsižvelgdami į tikrąją testatorės valią. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat nenustačius sandorio žalingumo fakto, pagrindo pripažinti 2007-08-02 testamentą negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį nėra.

Dėl 2003-04-07 testamento

Ieškovė prašo pripažinti, jog 2003-04-07 Z. Š. testamentas galioja ir jo pagrindu ieškovė V. S. turi teisę priimti palikimą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. Š. prašo pripažinti negaliojančiu 2003-04-07 Z. Š. sudarytą testamentą.

CK 5.17 straipsnio 2 dalis nustato, kad vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu, ar asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog nesant pagrindo 2007-08-02 testamentą pripažinti negaliojančiu, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu pirmesnį 2003-04-07 Z. Š. sudarytą testamentą, todėl pagrįstai netenkino šio ieškovės reikalavimo.

Apeliantas D. Š. nurodo, kad 2003-04-07 Z. Š. sudarytas testamentas turi būti pripažįstamas negaliojančiu CK 5.17 straipsnio 2 dalies pagrindu, o ne dėl to, kad jo sudarymo metu testatorė nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Atmetus apeliacinio skundo reikalavimus dėl 2007-08-02 testamento pripažinimo negaliojančiu, atmestinas apelianto reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2003-04-07 Z. Š. sudarytą testamentą ir taikyti paveldėjimo pagal įstatymą tvarką, nes CK 5.17 straipsnio 2 dalies nuostatos taikytinos tik tais atvejais, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu. Šiuo atveju, esant galiojančiam 2007-08-02 testamentui, 2003-04-07 testamentas negalioja, todėl klausimas dėl 2003-04-07 testamento pripažinimo negaliojančiu neturi teisinės reikšmės.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-19 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.