- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-27
- Bylos Nr.
- I-4073-561/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02881-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjai V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014-05-19 sprendimą Nr. (6.5) I-4647.
Nurodė, kad su skundu kreipėsi į VSDFV, prašydama grąžinti neišmokėtą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Atsakovė skundžiamu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-10-29 ir 2013-11-11 prašymus. Pažymėjo, kad nežinojo, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kol dėl jo nepasisakė Konstitucinis Teismas.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti visą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pažymėjo, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, todėl darė išvadą, kad pareiškėja apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 metų sausio mėnesį. Nurodė, kad pareiškėja su prašymu dėl 2010–2011 metais negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo į Fondo valdybą kreipėsi 2013-11-11, todėl, atsakovės teigimu, pareiškėja praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Dėl šios priežasties VSDFV 2013-11-20 sprendimu Nr. (6.5) I-7800, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, pareiškėjos 2013-11-20 prašymą nagrinėti atsisakė ir nurodė, kad iki 2013-11-29 pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja, nepateikdama VSDFV jokių įrodymu, 2013-11-25 su skundu kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą jį tenkino ir įpareigojo VSDFV pareiškėjos 2013-11-11 prašymą išnagrinėti iš naujo. VSDFV, vykdydama teismo sprendimą ir vadovaudamasi Taisyklių 20 punktu, pasiūlė pareiškėjai iki 2014-05-19 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą skyriaus sprendimui nuo 2010-01-01 pradėti jai mokėti sumažintą pensiją ji praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. 2014-05-08 prašymą pareiškėja grindė tuo, kad mokant sumažintą pensiją buvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės, visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas, Konstitucijos nuostatos, kartu nurodė, kad iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos nežinojo, jog senatvės pensija mokama pažeidžiant Konstitucijos nuostatas. Atsakovė 2014-05-19 sprendimu Nr. (6.5) I-4647, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-10-29 ir 2013-11-11 prašymus, kuriuose pareiškėja prašė išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį.
Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog savo pažeistas teises dėl tokios pensijos nepriemokos suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Nurodė, kad termino eigos pradžią teismas laikė pirmos sumažintos pensijos išmokėjimą.
Atsakovės vertinimu, priimtas ir ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalies nuostatomis, Taisyklių 31 punktu, taip pat LVAT suformuota praktika bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2014-05-08 su pakartotiniu prašymu kreipėsi į VSDFV, prašydama išmokėti pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b. l. 21). Prašyme nurodė, kad mokant sumažintą pensiją buvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės, visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas, Konstitucijos nuostatos, kartu nurodė, kad iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos nežinojo, jog senatvės pensija mokama pažeidžiant Konstitucijos nuostatas.
VSDFV 2014-05-19 sprendimu Nr. (6.5) I-4647, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-10-29 ir 2013-11-11 prašymus ta apimtimi, kuria pareiškėja prašė išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį (b. l. 22–23).
Byloje ginčas kilęs dėl VSDFV 2014-05-19 sprendimo Nr. (6.5) I-4647 teisėtumo bei pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 4 dalį, VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Ginčo laikotarpiu galiojusių Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 101 punktas nustatė, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį, socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti VSDFV per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.
Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad VSDFV administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Išaiškino, kad kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimų apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, tokių įstaigų sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti apskundžiami teismui. <..> Pareiškėjai dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui.
Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus argumentus, daro išvadą, kad rašytinio sprendimo mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV Šiaulių skyrius 2010–2011 metais nebuvo priėmęs. Apie tai, kad paskirta senatvės pensija buvo sumažinta, pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį, kai jai buvo išmokėta ne visa pensija. Šias teismo išvadas patvirtina ir LVAT praktika. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 konstatavo, jog pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Nurodė, kad panašios pozicijos LVAT laikėsi ir ankstesnėje praktikoje. Pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo momentas pripažįstamas svarbia aplinkybe, sprendžiant termino eigos pradžios klausimus.
Pareiškėja, prašydama išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010–2011 metais taikant Konstitucijai prieštaravusias Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, į VSDFV kreipėsi su 2013-10-29 ir 2013-11-11 prašymais, t. y. praleidusi Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) 45 str. 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą.
Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2014-05-08 atsakovei pateikė prašymą dėl pensijos grąžinimo, kuriame nurodė, jog iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos ji nežinojo, jog pensija mokama pažeidžiant Konstitucijos nuostatas (b. l. 21).
LVAT savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios.
Iš pareiškėjos skundo turinio spręstina, jog, pareiškėjos įsitikinimu, ji apskritai termino kreiptis į atsakovę nėra praleidusi, nes reikalavimo teisė atsirado tik Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą.
Atsakant į šiuos pareiškėjos argumentus, teismas pažymi ir tai, kad nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo – 2012-02-06, taip pat ir nuo jo paskelbimo – 2012-09-21, praėjo pakankamai laiko, kad pareiškėja galėtų suvokti galimą savo teisių pažeidimą ir įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jas ginti. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (2012-11-28 nutartis adm. byloje Nr. AS520-845/2012 ir kt.).
Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios, jos manymu, sudarė pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas konstatuoja, kad pagrindo, kaip teisingai nustatė atsakovė, atnaujinti pareiškėjai terminą paduoti skundą nebuvo. Teismo vertinimu, teisės aktų nuostatos nustatė pakankamai ilgą 3 metų terminą paduoti skundą VSDFV. Kitų aplinkybių, kurios sutrukdė pareiškėjai laiku kreiptis į VSDFV ir sudarytų pagrindą atnaujinti pareiškėjai terminą paduoti skundą, ji nenurodė.
Atsižvelgiant į tai, VSDFV 2014-05-19 skundžiamu sprendimu Nr. (6.5) I-4647 pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir pateiktų pareiškėjos prašymų nenagrinėjo, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 dalimi, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos V. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.