Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-932-834/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-16
Bylos Nr.
1-932-834/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22084-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
G. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-932-834/2020Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-22084-2020-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 16 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Martynai Tumėnei,dalyvaujant prokurorui R. B.,kaltinamojo G. B. gynėjui advokatui Z. B.,laiduotojai R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šilutės raj., Lietuvos Respublikos pilietybė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), aukštasis išsilavinimas, vedęs, dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnyje 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2020 m. birželio 7 d. apie 13:10 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. B. kaltę pripažino ir paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės aikštelėje buvo paliktas jo automobilis. Norėjo užeiti į parduotuvę, nuėjo į mašiną pasiimti kaukę. Prie jo priėjo asmuo ir paprašė patraukti automobilį. Pastatė automobilį aikštelės gale. Perėjus pusę aikštelės, priėjo pareigūnas ir paprašė nueiti toliau, papūsti. Papūtė. Jis (kaltinamasis) paprašė nusipirkti vandens. Nusipirkus vandens vėl pūtė. Pripūtė mažiau, bet kiek nebežino. Apie 11-12 val buvo vartojęs alkoholį. Nežino kiek, neskaičiavo kiek stikliukų išgėrė. Jis pėstute nuėjo į parduotuvę. Jis apie 10 val. paliko automobilį prie parduotuvės. Prie darbo nedidelė aikštelė, todėl dažnai automobilį stato parduotuvės aikštelėje. Jis aikštelėje taip staiga net neapgalvojęs ėmė ir patraukė automobilį, kad netrukdytų. Nesiruošė niekur važiuoti su ja. Viską pripažįsta. Automobilis jo. Prašo atleisti pagal laidavimą. Sutinka būti perduotas pagal laidavimą. Pas juos šeimoje viskas vyksta pasitarimu. Su žmona kalbėjosi. Atėmus transporto priemonę ir teisę vairuoti, tai turėtų ypatingą poveikį. Jis dirba su žirgais, tai šeimos verslas. Reikia greitosios pagalbos, kartais žirgams. Tam reikia specialios vairavimo kategorijos, kurios žmona neturi. Yra mažametė dukra, 7 metų. Ją reikia iš mokyklos paimti. Darbui reikalinga teisė vairuoti. Kaltę pripažįsta pilnai. Nuoširdžiai gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Laiduotoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko savo prašymą dėl laidavimo. Kai vyras paskambino, ji nesitikėjo, jai buvo šokas. jai vyras yra sakęs, kad niekada išgėręs už vairo nesės. Čia įvyko atsitiktinis įvykis. Ji besąlygiškai juo pasitikiu. Gyvena kaip partneriai. Atvirai kalbasi. Jie abu daug diskutavo apie tą įvykį. Ji suprato, kad gali laiduoti. Jie abu gyvena 10 metų. Ji yra tikra, kad vyras niekada nepaves. Ji pati dėsto apie alkoholio žalą. Jie kalbėjo visas pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog liudytojas V. K. parodė, kad jis dirba Lietuvos kelių policijos tarnyboje, specialiosios paskirties vyriausiuoju patruliu. 2020 m. birželio 7 d. jis darbą pradėjo 11.00 val., kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos, specialiosios paskirties specialistu J. P., tarnybiniais motociklais „Yamaha”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir jie patruliavo Vilniaus rajone. Apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį „VW Golf”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Priėjus prie automobilį vairavusio asmens, kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, kadangi vairuotojo koordinacija akivaizdžiai buvo sutrikusi, jautėsi nuo vairuotojo sklindantis alkoholio kvapas. Apie 13.13 val. patikrinus vairuotojo, G. B., blaivumą, alkoholio kiekio nustatymo prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0718, patikros Nr. 1199944, matuoklis parodė 2,56 promilės girtumą. Vairuotojas G. B. po 23 minučių, t. y. 13.36 val. pakartotinai buvo patikrintas alkoholio kiekio nustatymo prietaisu, prietaisas parodė 2,60 promilės girtumą. Apie neblaivų vairuotoją buvo pranešta Vilniaus apskrities VPK budėtojui. Vairuotojas buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS, kur dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilis „VW Golf”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę (b. l. 9-10);

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu G. B. 2020 m. birželio 7 d. nustatytas 13.13 val. pirmu patikrinimu 2,59 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 13.36 val. nustatytas 2,60 promilės etilo alkoholio (b. l. 12).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo G. B. kaltė, jog jis 2020 m. birželio 7 d. apie 13:10 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,56 promilės etilo alkoholio koncentracija, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju G. B., savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies pripažino ir gailisi, jog vairavo neblaivus. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys bei kita byloje esanti medžiaga. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo G. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. B. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį G. B. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamasis G. B. padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių. Byloje yra pateiktas laiduotojos R. B. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pati R. B.. Ji su visa atsakomybę prisiima laiduoti už savo sutuoktinį G. B.. R. B. nėra teista (b. l. 82). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus su archyviniais įrašais už 5 metus matyti, jog R. B. atžvilgiu 2 kartus buvo surašyti protokolai su administraciniais nurodymais už stovėjimo reikalavimų pažeidimą ir maršrutiniam transportui skirta juosta važiuoti vairavimo pažeidimą ir paskirtas baudas yra sumokėjusi (b. l. 85-86), tačiau teismo vertinimu šie nusižengimai nepriskirtini prie šiukščių kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl kurio negalėtų būti laiduotoja. Dirba Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto lektore. Darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 83, 84). Taip pat atsižvelgtina tiek į G. B. paaiškinimus, tiek į pačios R. B. paaiškinimus iš kurių matyti, jog R. B. gali padaryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui, nes kartu gyvena 10 metų, yra tarpusavio ryšys, R. B. kritiškai vertina kaltinamojo elgesį. Todėl įvertinus R. B. charakterizuojančią medžiagą, jos ir kaltinamojo G. B. tarpusavio santykius, R. B. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką , ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį G. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Iš nuteistųjų kaltinamųjų registro išrašo matyti, kad G. B. nėra praeityje teistas (b. l. 57). Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta (G. B. ir R. B. parodymai), R. B. turi įtaką G. B. elgesiui, jis įsiklauso į savo žmonos nuomonę ir patarimus, ja pasitiki, jaučia atsakomybę prieš ją. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog G. B. anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam, taip pat pažymėtina, jog galiojančių nuobaudų neturi. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, manytina, kad kaltinamojo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojos profesines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis G. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis G. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą atsakomybėn be užstato, vienerių metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje G. B. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise G. B. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog G. B. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 2,56 promilės girtumas, kas viršija daugiau negu 6 kartus leistiną minimalią ribą (0,41). Todėl siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos, neskirti šios poveikio priemonės- teisės vairuoti atėmimo būtų neproporcingas nustatytam neblaivumo laipsniui, tuo pačiu pažymint, jog transporto priemonių vairavimas neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant teisės vairuoti atėmimo terminą atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis transporto priemonę vairavo ne intensyviame kelyje. Iš kaltinamojo paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu matyti, jog kaltinamasis transporto priemonę vairavo parduotuvės aikštelėje, norėdamas perstatyti iš vienos aikštelės vietos į kitą. Duomenų, jog buvo sukeltas didelis pavojus, tai yra ar pavojingai manevravo ar padarytas eismo įvykis byloje nėra. Todėl teismo vertinimu teisės vairuoti atėmimas 1 (vienerių) metų terminui yra proporcingas byloje nustatytoms aplinkybėms ir padės įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Kaltinamajam 2020 m. birželio 8 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo ir vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. birželio 8 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Iš bylos medžiagos nustatyta, automobilio ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra G. B.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-14-511/2018). Taigi, įvertinus tai, kad sprendimas dėl transporto priemonės, pripažintos nusikalstamos veikos, <...>, padarymo priemone, konfiskavimo ar nekonfiskavimo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra paliktas teismo nuožiūrai, jis turi būti pakankamai motyvuotas, įvertinant ne tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenines charakteristikas, tačiau ir veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-976/2019). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų, o būtent liudytojo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, paties kaltinamojo paaiškinimų teismo posėdžio metu, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotų duomenų matyti, kad G. B. vairavo neblaivus automobilį, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,56 promilės, žinodamas, jog vartojęs alkoholį ir nors ir norėdamas tik perstatyti transporto priemonę aikštelėje į kitą vietą elgėsi neatsakingai. Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką neturi teisinio pagrindo netaikyti turto konfiskavimo nagrinėjamu atveju, nes šios baudžiamojo poveikio priemonės taikomumas atitinka teisingą viešojo intereso poreikių užtikrinimą, nevaržo asmens labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl teismas daro išvadą, kad ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas.

2020 m. birželio 8 d. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimą, kaltinamojo G. B. priklausančiam turtui – transporto priemonei ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas – nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. turto saugotoju paskirtas G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas į iki nuosprendžio, turto konfiskavimo dalyje, įvykdymo dienos.

Procesiniai klausimai

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitos kardomosios priemonės panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį G. B. pagal laidavimą R. B. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 8 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti automobilį ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. B. priklausančiam turtui – transporto priemonei ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio, turto konfiskavimo dalyje, įvykdymo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitas kardomąsias priemones panaikinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. B. ir laiduotojai R. B. kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu – padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė