Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-12-14 · Civilinė byla Nr. e2-3628-618/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-14
Bylos Nr.
e2-3628-618/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14344-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
BUAB „Vikosta“
Atsakovas
DNSB „Grandinė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3628-618/2015(Proceso Nr. 2-06-3-14344-2014-4)Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6.; 2.5.1.4.; 2.5.8.10.; 3.1.7.1.5.; 3.1.7.5.; 3.1.14.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4.; 3.2.8.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, Kristinai Uktverytei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Vikosta“ atstovams advokatui I. B., atsakovės DNSB „Grandinė“ atstovui advokato padėjėjui G. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vikosta“ patikslintą ieškinį atsakovei DNSB „Grandinė“ dėl skolos ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. K., V. B., A. A. (A. A.), G. C., A. Š., M. K., V. B., R. A., T. A., R. B., T. S., O. K., L. L., B. J., V. T., A. A., S. N., E. V., E. Č., J. K. (J. K.), J. K. (J. K.), J. K., O. S., M. R., V. L. (V. L.), J. V., A. V., M. K., A. S. (A. S.), T. P., L. K., M. V., D. V., T. G., M. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 38950,03 Eur skolą, 498,56 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2013-07-04 tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 3, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atilikti sutartyje numatytus darbus, susijusius su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimu (modernizavimu), o atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei statybos aikštelę, laiku užtikrinti darbų finansavimą, priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Ieškovė darbus atliko tinkamai, tarp šalių 2014-10-17 pasirašytas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 16, atsakovė pretenzijų dėl atliktų darbų nereiškė, tačiau už atliktus darbus neatsiskaitė. Jos skola sudaro 38950,03 Eur. Sutarties 18.1.1. punkte numatyta, kad užsakovas, uždelsęs laiku sumokėti už atliktus darbus, už kiekvieną uždelstą mokėti dieną moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos, todėl iš atsakovės priteistina 498,56 Eur delspinigių. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė 2015-07-31 sumokėjo skolą ieškovei, todėl ji atsisako reikalavimo priteisti iš atsakovės 38950,03 Eur skolą, kitus ieškinio reikalavimus, t.y. dėl 498,56 Eur delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų palaiko, ieškinį prašo tenkinti. Paaiškino, kad atliekant atnaujinimo (modernizavimo) darbus, paaiškėjo, kad reikia atlikti 30 balkonų rekonstrukciją. Šių darbų atlikimas sutartyje numatytas nebuvo ir nebuvo įtrauktas į Europos Sąjungos struktūrinių fondų suteiktą finansavimą, todėl buvo kreiptasi į VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrą (toliau – BETA) (anksčiau - VšĮ Būsto ir Urbanistinės plėtros agentūra) dėl papildomo finansavimo suteikimo. Ieškovė, nežinodama, ar finansavimas bus gautas ir, ar jai bus apmokėta už papildomus darbus, šių darbų atlikimą sustabdė. Atsakovė norėdama, kad darbai toliau būtų vykdomi, kol BETA svarstė prašymą dėl papildomo finansavimo suteikimo, garantiniu raštu įsipareigojo, negavusi struktūrinių fondų finansavimo, už darbus apmokėti savo lėšomis. Ieškovė darbus atliko, tačiau atsakovė už atliktus darbus sutartyje nustatytu terminu neatsiskaitė, todėl jai paskaičiuota 498,56 Eur delspinigių.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai buvo finansuojami už Europos Sąjungos struktūrinių fondų suteiktą paskolą su VšĮ Būsto ir Urbanistinės plėtros agentūros žinia ir pritarimu. 2013-07-03 BETA pritarė darbų ir paslaugų pirkimo ataskaitai, kuria laimėjusiu pripažintas ieškovės pasiūlymas 1498104,63 Lt sumai. Taigi ieškovė žinojo, kad lėšas atliktiems darbams apmokėti perveda ne atsakovė, o „Swedbank“, AB, gavęs BETA pritarimą. 2013-09-03 buvo konstatuota avarinė balkonų būklė, todėl BETA buvo pateiktas prašymas leisti padidinti investiciniame projekte numatytą sumą. BETA pateikė informaciją, kad patikslintas investicijų planas bendrai 2498692,11 Lt sumai. 2014-08-13 tarp šalių sudarytas priedas prie 2013-07-04 statybų rangos sutarties Nr. 3 dėl papildomų darbų – 30 balkonų rekonstrukcijos atlikimo. Priedo 4.1. punkte šalys numatė, kad ieškovė darbus pradės atsakovei pateikus pranešimą, jog gautas finansavimas. Atsakovė nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad šis pranešimas buvo pateiktas. Be to, pati ieškovė 2014-08-13 raštu nurodė, kad savo rizika užsakė ir sumontavo metalines konstrukcijas (balkonus), tačiau neturi galimybės laiku baigti darbų ir prašė terminą darbams pabaigti pratęsti trims mėnesiams. Tokiais savo veiksmais ieškovė prisiėmė neigiamų pasekmių riziką. 2014-09-30 garantiniu raštu už atliktų papildomų darbų apmokėjimą garantavo patalpų savininkai, turintys balkonus. 2014-10-17 atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą – faktūrą pasirašė ieškovė, atsakovė ir techninė priežiūra, tačiau BETA atstovas dokumentus pasirašyti atsisakė. Nesant agentūros atstovo parašo atsiskaitymas su ieškove buvo negalimas, kadangi bankas lėšas skiria tik esant BETA sutikimui. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad sutinka su ieškovės prašymu dėl ieškinio atsisakymo, kitus ieškovės reikalavimus prašo atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai buvo finansuojami už Europos Sąjungos struktūrinių fondų suteiktą paskolą. Paaiškėjus, kad reikia atlikti papildomus darbus, kurie nenumatyti sutartyje, atsakovė kreipėsi į BETA dėl papildomo finansavimo suteikimo. Apie galutinį sprendimą dėl papildomo finansavimo suteikimo BETA pranešė 2015 metų birželio mėnesį, todėl atsakovė iki nurodyto laikotarpio piniginių lėšų apmokėti už atliktus darbus nebuvo gavusi ir apmokėti skolos ieškovei negalėjo. Atsakovei gavus papildomą finansavimą šiuos pinigus ji nedelsiant pervedė ieškovei. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad atsakovė garantija įsipareigojo apmokėti už papildomus darbus tik tokiu atveju, jei finansavimas nebūtų suteiktas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų priimtinas, ši civilinės bylos dalis nutrauktina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės ir „Swedbank, AB, 2012-11-21 sudaryta kredito sutartis Nr. VL-ST-12-5108, pagal kurią atsakovei 649721,11 Eur kreditas daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), atnaujinti (modernizuoti). VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ 2013-07-03 pranešimu dėl statybos rangos darbų pirkimo ataskaitos pranešė, kad pritaria atsakovės įvykdyto daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbų pirkimo ataskaitai, kuria laimėjusia pripažinta ieškovė. 2013-07-04 tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 3, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atilikti pagal projektinę dokumentaciją ir perduoti atsakovei sutartyje numatytus darbus, o atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei statybos aikštelę, laiku užtikrinti darbų finansavimą, priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. 2014-04-09 ieškovė pateikė atsakovei prašymą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi atsakovės sprendimo dėl balkonų atnaujinimo darbų, todėl negali laiku atlikti visų darbų, ir prašo pratęsti laikotarpį 3 mėnesiams. 2014-05-21 BETA pritarė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto investicijų plano tikslinimo pirkimui. 2014-07-15 pranešimu BETA informavo atsakovę, kad derinamas investicinio plano padidinimas bendrai 2498692,11 Lt sumai. 2014-08-13 tarp šalių sudarytas priedas prie 2013-07-04 statybų rangos sutarties Nr. 3 (dėl papildomų darbų), kuriuo ieškovė įsipareigojo kokybiškai ir laikantis su atsakove suderinto kalendorinio darbų grafiko, atlikti 30 balkonų rekonstrukciją, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. 2014-10-17 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktu ieškovė perdavė, o atsakovė, techninis prižiūrėtojas UAB „Structurus“ priėmė atliktus fasado (balkonų rekonstrukcijos) darbus 134486,66 Lt sumai. Ieškovė pateikė atsakovei 2014-10-17 PVM sąskaitą faktūrą Serija VIK Nr. 14229 38950,03 Eur sumai. 2015-06-08 pranešimu BETA informavo atsakovę, kad pritarta sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, projektui papildomiems statybos rangos darbams atlikti. 2015-07-27 atsakovė pateikė prašymą „Swedbank“, AB, išmokėti 36543,36 Eur paskolą. Atsakovė 2015-07-31 mokėjimo nurodymu Nr. sumokėjo ieškovei 38950,03 Eur.

Ieškovė pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad ji atsisako reikalavimo priteisti iš atsakovės 38950,03 Eur skolą, kitus ieškinio reikalavimus, t.y. dėl 498,56 Eur delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų palaiko, ieškinį prašo tenkinti. Atsakovės atstovas teismo posėdžiu metu su ieškovės prašymu sutiko, šioje dalyje tarp šalių ginčo neliko. Bet kurioje proceso stadijoje asmuo, kreipęsis į teismą, turi teisę pareikšti teismui, kad jis atsisako pareikštų reikalavimų (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnio 3 dalis). Ieškovės pareikštas atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl atsisakymas priimtinas, ši civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 498,56 Eur delspinigius. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad apmokėti už papildomus rangos darbus ji galėjo tik gavusi BETA sutikimą dėl papildomų darbų atlikimo ir bankui pervedus pinigines lėšas. Šis sutikimas buvo gautas tik 2015 metų birželio mėnesį, mokėjimas atliktas 2015-07-31, todėl reikalavimas priteisti delspinigius vertintinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalys 2013-07-04 sutarties 18.1.1. punkte numatė, jog užsakovas, uždelsęs laiku sumokėti už atliktus darbus, už kiekvieną uždelstą mokėti dieną moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos, bet ne daugiau kaip 5 procentus nuo statybos darbų kainos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2014-10-17 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktu perdavė, o atsakovė, techninis prižiūrėtojas UAB „Structurus“ priėmė atliktus fasado (balkonų rekonstrukcijos) darbus 134486,66 Lt sumai bei pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija VIK Nr. 14229 38950,03 Eur sumai. Atsakovė nurodo, kad 2014-10-17 PVM sąskaita – faktūra turėjo būti apmokėta iki 2014-11-17. 2015-01-20 delspinigių paskaičiavimo lentele ieškovė paskaičiavo atsakovei 498,56 Eur delspinigius už PVM sąskaitą faktūrą Serija VIK Nr. 14229. Nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti ieškovės reikalavimų pagrįstumą, svarbu atsižvelgti į šalių sudarytos rangos sutarties nuostatas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-07-04 sutarties 8.6.3. punkte numatyta, kad visi užsakovo pageidaujami papildomi darbai vykdomi suderinus su BETA atstovu. 14.1. punkte numatyta, kad per kiekvieną kalendorinį mėnesį pagal šią sutartį atlikti statybos darbai priimami pasirašant mėnesinį statybos darbų atlikimo aktą. Atitinkama tokiame akte nurodyta statybos rangos darbų dalis laikoma rangovo atlikta, o užsakovo priimta nuo tos dienos, kurią abi šalys pasirašė tokį aktą. Statybos darbų atlikimo aktą rangovas pasirašo tik po to, kai jį pasirašė užsakovas ir užsakovo techninis prižiūrėtojas. Priešingu atveju statybos rangos darbų atlikimo aktas nėra laikomas pagrindu sumokėti už tame akte nurodytus darbus. Visus, valstybės skiriamos finansinės paramos, rangovo, techninio darbuotojo ir užsakovo pasirašytus teisės aktus, teisės aktų nustatyta tvarka, patvirtina BETA atstovas. Užsakovui nusprendus, kad rangovui priklauso atitinkamos sumos dėl papildomų darbų, kurie buvo aptarti priede Nr. 1 ir kuriuos reikėjo atlikti remiantis sutarties 12 straipsniu, tai šios sumos turi būti pridėtos prie sutarties kainos ir sumokėtos rangovui pagal atskirą raštišką, suderintą su BETA atstovu susitarimą. Atitinkama darbų dalis bus laikoma priimta apmokėjimui, šalims pasirašius jų sutartos formos dokumentą, kuriame bus nurodyti atlikti darbai, panaudotos medžiagos, atliktų darbų vertė, ir t.t. Visos rangovui mokėtinos sumos pagal šią sutartį (tarp jų ir PVM) yra atspindimos sąskaitose faktūrose ir sumokamos litais. Mokėjimai atliekami į rangovo sąskaitą banke per 30 dienų nuo pateiktų aktų pasirašymo ir sąskaitos faktūros pateikimo dienos, atsižvelgiant į 16.4. punktą (2013-07-04 sutarties 16.3.; 16.4., 16.6. punktai). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sistemiškai vertinant sutarties nuostatas, darytina išvada, jog šalys sutartimi numatė, kad visi šalių pasirašyti teisės aktai, tarp jų ir susitarimai dėl papildomų darbų atlikimo, apmokėjimo bei atliktų darbų priėmimo aktai, privalo būti patvirtinti BETA atstovo, t.y. atitinkama darbų dalis pagal sutartį galėjo būti laikoma priimta apmokėjimui, tik tuomet, kai atliktų darbų priėmimo aktą pasirašė ne tik ieškovė bei atsakovė, tačiau ir BETA atstovas. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad ieškovei buvo žinoma, jog atnaujinimo (modernizavimo) darbai buvo vykdomi iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Šalių atstovai nurodė, kad įprastai atsakovė už darbus apmokėdavo, kai šalys kartu su BETA atstovu pasirašydavo nustatytos formos aktą, patvirtinantį, kokie darbai buvo atlikti. Tuomet, esant BETA sutikimui, bankas atitinkamą paskolos dalį pervesdavo atsakovei, kuri šias pinigines lėšas perduodavo ieškovei. Taigi, šalys patvirtino, kad nesant BETA atstovo sutikimo dėl atliktų darbų priėmimo, atsakovei negalėjo būti suteiktos piniginės lėšos, skirtos apmokėti ieškovei už balkonų rekonstrukciją. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus rangos sutarties nuostatas, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo apmokėti už ieškovės atliktus papildomus darbus per 30 dienų nuo tada, kai aktą dėl atliktų darbų priėmimo kartu su ginčo šalimis pasirašė BETA atstovas bei pateikė sutikimą skirti atsakovei atitinkamą paskolos dalį šiems darbams apmokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2013-11-20 pranešimu kreipėsi į BETA, prašydama leisti padidinti investiciniame projekte numatytą sumą balkonų atnaujinimui pagal rangovo sąmatą. BETA 2014-05-21 ir 2014-07-15 pranešimais informavo atsakovę, kad jos prašymas yra svarstomas ir investicinio plano padidinimas yra derinamas. Apie tai, kad pritarta sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, projektui papildomiems statybos rangos darbams atlikti, BETA atsakovei pranešė 2015-06-08, todėl 2015-07-27 atsakovė pateikė prašymą „Swedbank“, AB, išmokėti 36543,36 Eur paskolą ir 2015-07-31 sumokėjo ieškovei 38950,03 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė savo prievolę atsiskaityti už atliktus darbus įvykdė tinkamai, todėl ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė prievolę turėjo įvykdyti iki 2014-11-17 vertintina kaip nepagrįsta.

Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia aplinkybe, jog atsakovė garantiniu raštu įsipareigojo, negavusi struktūrinių fondų finansavimo, už papildomus darbus apmokėti savo lėšomis. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog šia garantija, daugiabučio namo gyventojai, turintys balkonus, įsipareigojo apmokėti už papildomus darbus savo lėšomis, tik tuo atveju, jeigu BETA nuspręs nesuteikti finansavimo balkonų rekonstrukcijai atlikti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-08-13 tarp šalių sudarytas priedas prie 2013-07-04 statybų rangos sutarties Nr. 3 (dėl papildomų darbų), kuriuo ieškovė įsipareigojo kokybiškai ir laikantis su atsakove suderinto kalendorinio darbų grafiko, atlikti 30 balkonų rekonstrukciją, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Priedo 4.1. punkte šalys numatė, kad ieškovė įsipareigoja pradėti darbus atsakovei patvirtinus apie finansavimo gavimą. 2014-09-01 garantiniu raštu atsakovė įsipareigojo, gavus finansavimą, atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, numatytus sutartyje, pagal atliktų darbų aktą ir išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą. Kitu 2014-09-01 garantiniu raštu atsakovė nurodė, jog negavus finansavimo iš BETA, patalpų savininkai besąlygiškai įsipareigojo apmokėti ieškovei už atliktus darbus sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Įvertinus byloje esančius duomenimis, jų visumą, šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsižvelgus į tai, kad ieškovė papildomus darbus pradėjo atlikti žinodama, kad klausimas dėl pritarimo sutarties projektui papildomiems statybos rangos darbams atlikti, nėra išspręstas, todėl atsakovei dar nėra suteiktos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paskolos lėšos ir atsakovė su ja atsiskaityti negavusi nurodytų piniginių lėšų, negalės, konstatuotina, jog ieškovė sutiko, kad atsakovės prievolė atsiskaityti už atliktus darbus atsiranda tik gavus atsakymą dėl pritarimo sutarties projektui papildomiems statybos rangos darbams atlikti ir jo pagrindu suteiktą finansavimą. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad daugiabučio namo gyventojai 2014-09-01 garantiniais raštai įsipareigojo atsakovei finansavimo negavus, už atliktus darbus apmokėti savo asmeninėmis lėšomis, t.y. šalys bendradarbiaudamos ir siekdamos apsaugoti tarpusavio interesus, susitarė, kad atsakovei negavus numatytų piniginių lėšų, už papildomus darbus apmokės patys daugiabučio namo gyventojai. Vis dėlto, šalių susitarimu, pareiga savo lėšomis sumokėti už nurodytus darbus daugiabučio namo gyventojams atsiranda tik jeigu yra nepritariama sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, projektui papildomiems statybos rangos darbams atlikti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė reikalavimo teisę apmokėti skolą už atliktus darbus įgijo, kai BETA išsprendė atsakovės prašymą dėl sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, projekto papildomiems statybos rangos darbams atlikti. Atsižvelgus į tai, kad BETA 2015-06-08 pranešė, jog nurodytas prašymas buvo tenkintas, atsakovė 2015-07-31 sumokėjo skolą ieškovei, tačiau ieškinys dėl skolos priteisimo teisme gautas 2015-01-21, t.y. nesuėjus prievolės atsiskaityti už atliktus darbus terminui, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius atmestinas kaip nepagrįstas.

Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, ieškovui grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, kad ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų bei tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovei iškelta bankroto byla, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas ieškovei.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų atsisakymas savo esme prilygsta bylos išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas vėliau reikalavimų atsisakė, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių banko lizingas“ v. K. V., bylosNr. 3K-3-464/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimo dėl 38950,03 Eur skolos priteisimo atsisakė, kadangi atsakovė 2015-07-31 ieškovės reikalavimą patenkino ir skolą sumokėjo. Svarbu pažymėti tai, kad teismas konstatavo, jog atsakovė savo prievolę atsiskaityti už atliktus darbus įvykdė tinkamai, ir ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovė prievolę turėjo įvykdyti iki 2014-11-17 vertino kaip nepagrįstą. Taigi, atsižvelgus į tai, kad ieškinys teisme pareikštas 2015-01-19, t.y. ieškovei dar nepažeidus prievolės sumokėti už atliktus darbus, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovės pareikštas nepagrįstai, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Ieškinį atmetus atsakovei iš ieškovės priteistina 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Bylos dalį dėl ieškovės BUAB „Vikosta“ ieškinio reikalavimo dėl 38950,03 Eur skolos priteisimo iš atsakovės DNSB „Grandinė“ nutraukti.

Priteisti atsakovei DNSB „Grandinė“ 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės BUAB „Vikosta“.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei BUAB „Vikosta“ 808,00 Eur (aštuonis šimtus aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė