- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 1-92-412/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00392-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Nevardauskis
- Nukentėjusysis
- R. Z.
- Kaltinamasis
- S. V.
- Advokatai
- Algimantas Gruzdys
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, našlė, dirbanti (duomenys neskelbtini), pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. 2013 m. birželio 24 d., apie 15.00 val., viešoje vietoje – Panevėžio r., Panevėžio sen., Šeškų k., sodų bendrijoje „Piniava“, ties sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), Lėvens upės pakrantėje, elgėsi neadekvačiai konfliktiškai ir įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu R. Z. atžvilgiu, t. y. drausdama skinti liepžiedžius nuo pakrantėje augančios liepos, sudavė kumščiu vieną kartą R. Z. į veidą, stumdama pergriovė nukentėjusiąją ant žolės, R. Z. bandant atsikelti – dar kartą stumdydama ją pergriovė ant žolės ir sudavė kumščiu ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinėje krūtyje, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, t. y. R. Z. nežymiai sutrikdė sveikatą ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamoji S. V. parodė, kad kalta prisipažįsta tik iš dalies ir paaiškino, kad jau apie 13 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš 20 metų laiko, ties sodo sklypu, Lėvens upės pakrantėje, ji pasodino liepą, ją augino, prižiūrėjo. Taip pat dar pasodino kitų medžių, prie liepos įrengė gėlyną, pastatė geležines sūpuokles. Minėta liepa auga maždaug už 5 m nuo jos sklypo, tačiau sklypo teritorija nėra aptverta ir nematyti realiai ryškios ribos. 2013 metų birželio 24 dieną, ji buvo namuose savo sodo sklype, turėjo svečių: G. M. ir D. M.. Po kurio laiko pamatė, kad į paupį atėjo nepažįstamos moterys. Jaunesnioji paklausė: „ar galima atsisėsti ant sūpuoklių“. Ji atsakė, kad galima. Matė, kad vyresnė moteris turėjo pintą krepšį, ji pradėjo skinti liepžiedžius nuo liepos ties jos sklypu. Išvažiavus svečiams pamatė, kad ta moteris lenkia iš aukščiau šakas, jas laužo. Atėjusi pasakė moterims: „moterys, mes čia sodinome tą liepą, o jūs atėjote, mindote gėles, yra liepžiedžių „Lakštingalos“ soduose, nes aš taip pat noriu prisiskinti liepžiedžių“. Vyresnė moteris pasakė: „kur noriu, ten ir skinu. Ne jūsų reikalas“. Joms apsižodžiavus, moteris jai šėrė delnu į veidą, įdrėksdama nagais kairės pusės nosies nugarėlę pagal akį. Jai pradėjo bėgti kraujas, skaudėjo, ji šluostė ranka sužeistą vietą ir tada viena ranka atsiremdama moteriai į petį, stumtelėjo nuo savęs tolyn, ji susverdėjo, tačiau nenugriuvo. Tada moteris jai su nagais įdraskė kaklo viršuje, rankos dilbyje. Tada ji vėl moterį stumtelėjo, ji pargriuvo. Moteris atsikėlė, jaunoji moteris šaukė: „mama, einam“. Atsikėlusi moteris paėmė medinį pagalį, ir pradėjo tuo pagaliu jai badyti į įvairias kūno vietas ne mažiau 5-6 kartų. Tada jaunoji moteris pašaukė netoliese buvusį veikiausiai savo draugą, jis paklausė: „ko čia mušatės?“. Nurodė, kad ją puldama moteris vartojo necenzūrinius žodžius. Jaunesnioji moteris ją taip pat vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, ji jautėsi įžeista. Ji pagrasino, kad paleis šunį, kuris buvo pririštas prie namų, tačiau ji paleisti neketino. Konflikto metu kažkuriuo momentu ji pamatė nukentėjusiosios krepšelį ir jį numetė tolyn. Grįžusi į namus ji viską papasakojo savo draugui A. A.. Netrukus į sodo namelį atėjo nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu, tačiau dokumentų neparodė. Jis sakė, kad ji eitų taikytis su moterimis, grasino iškelti baudžiamąją bylą. Vėliau ji nuvyko į policijos komisariatą ir parašė prašymą, kad būtų ištirtos visos įvykio aplinkybės. Dėl patirtų sužalojimų, ji kreipėsi į teismo medicinos specialistus, jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be apdraskymų žymių, buvo ir kraujosruva, kuri galėjo atsirasti, kai moteris ją badė pagaliu. Antrą kartą, kai moteris jai drėskė, tai dar kliudė ir lūpą, jai iš lūpos taip pat bėgo kraujas. Ji nepastebėjo, ar buvo kokių nors žmonių, kai jos konfliktavo su ta moterimi. Ji pati buvo labai išsigandusi, kad yra viena, o ją taip puola. Nurodė, kad moterį pastūmė tik norėdama apsiginti, kadangi ji pirma ją puolė.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji S. V. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, tačiau jos kaltė visiškai įrodyta bylos įrodymais:
Nukentėjusioji R. Z. parodė, kad 2013 m. birželio mėnesio pabaigoje ji nuėjo prie Lėvens upės, sodų bendrijoje „Piniava“ pasiskinti liepžiedžių. Kartu su ja buvo vaiko besilaukianti dukra K. K., jos anūkas – M. K. su draugu N. Z., kurie nuėjo į šalia buvusią upę maudytis. Liepa buvo neaptvertoje teritorijoje, tikrai ne kažkieno sklype. Ji skynė liepžiedžius, šakų nelaužė. Beskinant liepžiedžius, iš netoliese esančio sodo sklypo priėjo moteris - S. V., ėmė joms priekaištauti dėl liepžiedžių skynimo, liepė pasišalinti, ji sakė, kad prižiūri šią teritoriją. Jai nesutikus išeiti, S. V. nieko neatsakė ir nuėjo link savo namo, tyliai pasakė: „reikia užsiundyti šunį“. Po kurio laiko ji vėl pamatė stovinčią S. V., kuri šaukė: „besarmate, kiek tu čia gali skinti?“. ir kumščiu smogė vieną kartą jai į veido dešinę pusę. Po smūgio S. V. ją dar pastūmė, ji pargriuvo ant šlapios pievos. Kai bandė keltis, ją vėl pastūmė ir ji vėl krito. Moteris ją kumščiavo, kiek kartų nemažiau keturių smūgių į įvairias kūno vietas. Ji buvo labai išsigandusi, patyrė stiprų šoką. Ji bandė gintis, stūmė S. V. nuo savęs, gal besigindama ir įdrėskė jai kur nors, bet nesiekė jos sužaloti, o tik gynėsi ir tikrai pirma kaltinamosios nepuolė. Kai atsistojo, S. V. dar kartą trenkė kumščiu į dešinę veido pusę. Kažkuriuo metu S. V. numetė į šalį jos krepšelį su jame buvusiais liepžiedžiais. Dukra K. su anūku M. viską matė ir girdėjo. Kiek pamena, dukra šaukė: “ką darai?“ ir skubiai ėjo prie tos moters. Priėjusi dukra išsigando, kad moteris jos nesužalotų. Tada dviračiu atvažiavo jos žentas R. K., jis pakėlė ją nuo žemės ir visi išėjo, bijodami, kad S. V. neužsiundytų šuns. Nukentėjusioji pažymėjo, kad visą įvykį matė mažamečiai vaikai, kurie patyrė išgąstį. Eidama į savo sodą, ji paskambino policijos pareigūnams. Po įvykio jai sukilo spaudimas, turėjo sveikatos problemų su širdimi, vartojo vaistus. Po įvykio dukra labai išgyveno, kad niekuo negalėjo padėti, negalėjo jos apginti, patyrė stiprų šoką. Įvykio metu ji nukentėjo fiziškai ir morališkai, mažamečių ir besilaukiančios kūdikio dukters akivaizdoje ji buvo mušama, buvo pažemintas jos orumas. Kategoriškai tvirtina, kad mušti ją pradėjo S. V., jokio pagalio savo rankose ji neturėjo ir jokių smūgių pagaliu S. V. nesudavė. Pas kaltinamąją sužalojimai galėjo atsirasti, kai ji mėgino nuo kaltinamosios apsiginti.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. Z. savo parodymus patvirtinimo akistatos su S. V. metu (b.l. 50-52).
Liudytojos K. K. parodė, kad 2013 m. birželio mėnesio 24 dieną, ji su mama R. Z. ir sūnumi M. bei jo draugu N., išėjo link maudyklos, esančios prie Lėvens upės. Pakrantėje augo liepa, jos šakos buvo aplipusios žiedais, šakos buvo gan žemai. Vaikai nuėjo į maudyklą, ji stovėjo po ta liepa, o mama skynė liepžiedžius. Mama pasakė, kad reikia paprašyti žmonių, kad leistų pasėdėti ant sūpynių, kurios yra netoli liepos. Ji laukėsi kūdikio, tuo metu buvo 5 mėnesių nėštumo, jos sveikata buvo prasta. Mama stovėdama po liepa, garsiai paklausė kieme ties liepa buvusių žmonių, ar galima atsisėsti ant sūpynių. Kažkuris iš vyriškių atsakė, kad galima sėdėti. Ji atsisėdo, o mama skynė liepžiedžius. Mama skindama liepžiedžius, šakų nedraskė ir nelaužė. Po kurio laiko atėjo S. V. ir ėmė griežtu balsu sakyti, kad jos eitų skinti liepžiedžių kitur. Mama atsakė, kad ji skina liepžiedžius valdiškoje žemėje ir kiek jai reiks tiek ir skins. Moteris išėjo, mama toliau skynė liepžiedžius. Po kurio laiko atsisukusi pamatė, kad mama ant nugaros guli po liepa. Šalia mamos stovėjo ta pati moteris, kuri buvo atėjusi pirmą kartą. Mama bandė atsikelti, o tuo metu moteris kumščiu trenkė mamai į veidą. Besikeliančią mamą, moteris pastūmė lyg užsimodama, ir mama vėl pargriuvo. Mama vėl kėlėsi, moteris pačiupo mamą už rankos ir pradėjo ją tampyti. Ji labai išsigando, šaukė tai moteriai, kad liautųsi mušti jos mamą. Priėjusi ji išsigando, kad jai netrenktų. Išgirdę triukšmą, atbėgo abu vaikai. Tuo metu dviračiu atvažiavo jos vyras R. K.. Toks nepažįstamos moters elgesys ją labai išgąsdino, ji patyrė šoką. Jos sūnus su draugu taip pat matė, kaip buvo mušama močiutė, nes vaikai išgirdę triukšmą bėgo artyn, pažiūrėti kas čia vyksta. Nematė, kad mama suduotų kokius nors smūgius kaltinamajai, mama pagalio tikrai savo rankose neturėjo ir pagaliu jokių smūgių kaltinamajai nesudavė. Matė, kad mama išsigandusi, jai skaudėjo, tai matėsi iš mamos bendravimo. Ji pati tai moteriai jokių smūgių nesudavė, jai moteris taip pat nesudavė.
Liudytojas R. K. parodė, kad 2013 m. birželio mėnesį jo žmona K. ir anyta R. sugalvojo eiti pasivaikščioti, prisiskinti liepžiedžių. Kartu su jomis išėjo ir jo sūnus M. su draugu. Jis žinojo, kur jos eina, nes minėjo, kad prie Lėvens upės, ant kranto auga liepos, o vaikai galės išsimaudyti. Po kurio laiko ėmė lašnoti ir jis, paėmęs skėtį, dviračiu nuvažiavo prie maudyklos. Privažiavęs pamatė, kad jo anyta su kažkokia aukšta, stambaus kūno sudėjimo moterimi kažką šūkavo. Paskui jis pamatė, kad skrenda anytos krepšys į šoną. Tada išgirdo savo žmoną šaukiant: „ką darai?“. Jis skubėjo link jų, bet jam privažiavus, konfliktas baigėsi. Anyta R. gulėjo ant žemės po liepa, veidu žemyn, ji kėlėsi. Matė, kaip ta moteris puolė anytą, bet stovėjo į jį nugara ir užstojo vaizdą, todėl jis nematė, ką ji tiksliai darė. Moteris mosikavosi, palinkusi prie anytos, suprato, kad moteris smurtauja prieš ją. Jis atsistojo tarp abiejų, kažką pasakė moteriai. Moteris, plūsdamasi necenzūriniais žodžiais, nuėjo link savo sodo. Jis padėjo surasti numestą krepšį ir palydėjo žmoną ir anytą atgal į sodą. Žmona tuo metu laukėsi, ji buvo labai susijaudinusi, negalėjo normaliai visko paaiškinti, jautėsi prastai. Anyta R. skundėsi, kad jai skauda ranką, šoną, buvo labai išsigandusi.
Liudytojas S. K. parodė, kad 2013 m. birželio 24 d., jis dirbo Panevėžio apskr. VPK Panevėžio r. PK Operatyvinėje grupėje kartu su tyrėja V. R.. Gavo pranešimą, kad tarp sodų gyventojų vyko konfliktas dėl liepžiedžių. Atvykus juos pasitiko nukentėjusioji R. Z. ir jos besilaukianti dukra, kurios buvo labai išsigandusios. Nurodė, kad S. V. jas užsipuolė dėl liepžiedžių. Apžiūrėjęs įvykio vietą jis nuėjo pabendrauti su S. V., kuri jį pasitiko priešiškai, elgėsi iššaukiančiai, kaltino jį šališkumu, aiškino, kad jis turi tikėti jos pasakojimu, o ne R. Z. ar kitų asmenų. S. V. šaukė, kad tai ji nukentėjo, o ne R. Z. su dukra, kad jos ją užpuolė. Nebuvo įmanoma išsiaiškinti įvykio aplinkybių, kadangi S. V. vis šaukė, buvo agresyviai nusiteikusi. Įvykio vietoje, prie liepos, kur vyko konfliktas, jokių prilaužytų šakų nebuvo, šakos buvo nedideliame aukštyje, pasiekiamos ranka.
Liudytoja V. R. parodė, kad 2013 m. birželio mėnesį ji dirbo Panevėžio apskr. VPK Panevėžio r. PK Operatyvinėje grupėje kartu su tyrėju S. K.. Buvo gautas nurodymas nuvykti į sodų bendriją „Piniava“, nes tarp sodų gyventojų vyko konfliktas dėl liepžiedžių. Budėtojas minėjo, kad užpulta motina ir jos besilaukianti dukra. Atvykus į įvykio vietą pasitiko nukentėjusioji R. Z. ir jos besilaukianti dukra, kuri paaiškino, kad jas dėl liepžiedžių skynimo užsipuolė S. V.. R. Z. ir jos dukra buvo išsigandusios, streso būsenoje. Akivaizdžiai matėsi, kad dukra K. K. laukiasi, ji drebėjo iš baimės ir patirto streso. R. Z. minėjo, kad S. V. grasino „užsiundyti“ šunį. Įvykio vietoje nebuvo prilaužyta liepos šakų, liepų šakos buvo žemai, todėl buvo paprasta prisiskinti liepžiedžių. Po liepa ir netoli jos neaugo jokios gėlės, aplink buvo pieva, neaukšta žolė. Įvykio vietoje, prie liepos, kur vyko konfliktas, jokių prilaužytų šakų nebuvo, šakos buvo nedideliame aukštyje, pasiekiamos ranka.
Liudytojas G. Š. parodė, kad žvejojo Lėvens upėje, kitoje upės pusėje yra Šeškai, kur yra kolektyviniai sodai. Žvejojo būdamas krūmuose ir matė, kaip atėjo dvi moterys, viena sėdo ant sūpynių, kita pradėjo laužyti liepų šakas, lyg tai liepų žiedus pradėjo skinti. Paskui atėjo dar viena moteris, tai ji lyg norėjo neduot skinti tų liepos žiedų, ar tai neduot šakų laužyti. Ta moteris iškėlusi laikė šakas, o kita ant jos puolė, drėskė, pasistūmė, pargriuvo. Paskui paėmė pagalį ir pradėjo badyti tą moterį. Po kiek laiko buvo atvykęs žvejoti į tą pačią vietą ir jį užkalbino vyras, klausė, ko jis neina į kitą pusę žvejoti. Jis tam vyrui atsakė, kad neina todėl, kad toje pusėje moterys mušasi, pasakė, kad matė konfliktą ir tas vyras paprašė jo, kad apie tai paliudytų. Tos dvi moterys, kurios atėjo kartu, ne skynė liepų žiedus, o drėskė šakas. Girdėjo lūžtant šakas. Atstumas nuo tos vietos kur jis buvo, iki moterų buvo apie 20 metrų. Paskui iš kito namo atėjo ta moteris ( parodo į kaltinamąją). Ji pradėjo sakyt, kad moterys nelaužytų šakų. Kaltinamoji pakėlusi laikė šakas, nedavė tom kitom moterim draskyti šakų. Tos šakos nuo žemės buvo apie 2-2,5 metro. Jų taip paprastai paėmus nepalaikysi, reikėjo iškelti rankas. Ten viena liepa ir ji išaugusi į tris kamienus. Ir tarp jų prasidėjo ginčas, ką jos rėkė jis nelabai girdėjo. Matė, kaip kaltinamoji laikė šakas, o kita nagais drėskė jai į veidą. Tada kaltinamoji tą moterį pastūmė ir ji griuvo (parodo į nukentėjusiąją). Tada nukentėjusioji paėmė pagalį ir dūrė, bet į kur įdūrė – nematė. Dūrė daugiau nei vieną kartą. -Apie šuns paleidimą kalbos negirdėjo. Ten nieko daugiau ir nebuvo, tik jos trys. Vaikų toje vietoje nebuvo. Netrukus jis nuėjo į šoną ir kas vyko toliau – nebematė.
Medicinos specialistas N. R. parodė, kad jis atliko tyrimą, nustatant sužalojimus S. V. ir R. Z.. Apžiūros atlikos 2013-06-25 S. V. buvo nustatyta odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kakle, krūtinėje, dešiniame dilbyje, odos įdrėskimas apatinėje lūpoje, poodinė kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimai padaryti bukabriauniais, aštriabriauniu ir kietu buku daiktais“. Apžiūros metu konstatuota odos nubrozdinimai kakle, nosies nugarėlėje, kakle, krūtinėje ir dešiniame dilbyje galėjo būti padaryti bukabriaunių daiktų poveikyje, galėjo būti rankų pirštų nagai, odos įdrėskimas apatinėje lūpoje susiformavo nuo aštriabriauno daikto poveikio, ko galėjo būti gal ir lūžusio pagalio fragmentas ar dar kas panašaus į kas turėtų aštriabriaunio daikto savybių, o kietu buku daiktu paveikus atsirado kraujosruvos kairio žasto apatiniame trečdalyje, ovalios formos 1×0,8 cm, ji galėjo atsirasti suspaudus rankų pirštais ar panašiai. Tai daikto turinčio ribotą paviršių poveikį. Tokių sužalojimų, kurie būtų padaryti užpuolant, kad būtų akivaizdžiai išreikšti tiesioginio smūgiavimo požymiai, tokių požymių nėra, kad konkrečiai atspindėtų, tokie poveikiai, kad būtų tiesiogiai smūgiuota. Čia galėjo būti pirštų nagais, atsitiktinai įdreskiant, aštriabriauniu daiktu, kad ir suspaudus rankų pirštais, tokia kraujosruvos forma ir vulkalizacija tam neprieštarauja. Tai ir yra visi sužalojimai.
2013-06-25 specialisto išvada Nr. G 822/13(05), čia konstatuota apžiūros metu R. Z. podinės kraujosruvos dešinėje krūtyje, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje 5×3,5 cm, 8×4 cm, 3×2 cm. Šios kraujosruvos atsirado kaip nurodyta trim kietų bukų daiktų poveikiais galimai smūgiuojant kumščiu ar panašiu daiktu. Čia kraujosruvos galimam atsiradimo mechanizmui neprieštarauja. Kad tie sužalojimai galėjo atsirasti griūnant ant žemės, ar ant akmenų tai maža tikimybė, nes ta lokalizacija prieštarautų dešinė krūtis, dešinio žasto išorinis paviršius, taip pat dilbio apatinis trečdalis, tikimybė nedidelė.
Kad sužalojimai galėjo atsirasti esant ribotam paviršiui, suspaudus su rankom, ar ginantis, tam prieštarautų sužalojimų matmenys, kaip suspaudimo pirštais, didesni turėtų būti. 5×3,5 cm, 8×4 cm, 3×2 cm. Tai galėjo atsirasti smūgiuojant kumščiu ar panašiu daiktu. .
Dėl S. V. sužalojimų, čia eitų kalba apie odos įdrėskimą apatinėje lūpoje, nes jis yra linijinės formos ir tokia atplaiša kaip nurodė nukentėjusioji, kad nepažįstama moteris nagais apdraskė veidą ir pagaliu bedė į įvairias kūno vietas. Turint mintyje, kad pagalys gali būti nebūtinai lygiu paviršiumi, gali būti atšerpetojęs, tai tam neprieštarautų šitas, o kiti galėjo būti ir nagais. Nes juostelių forma ir apytiksliai tokie matmenys tam neprieštarauja. Jeigu yra nago nuoskila, turint mintyje, kad nagas gali būti ne visai lygus, galėjo būti atšerpetojęs, pilnai tikėtina, kad sužalojimas padarytas galėjo būti ir nagu. Gali būti daug daiktų, kurie turi aštrias briaunas. Jų identifikuoti neįmanoma.
Iš 2013 m. birželio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėta vieta yra prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Sklype stovi mūrinis baltų plytų namas. Prie namo tvoros, iš pietinės pusės matyti pririštas juodos spalvos šuo. Nuo namo į rytų pusę, apytiksliai už 20 metrų yra Lėvens upė. Pakrantėje auga liepos. Įvykio vieta yra prie kranto kur auga liepos. Nusikalstamos veikos pėdsakų įvykio vietoje nematyti (b.l. 6-7).
2013-06-25 specialisto išvadoje Nr. G822/13(05) konstatuota, kad R. Z. buvo nustatyta poodinės kraujosruvos dešinėje krūtyje, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje. R. Z. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 13).
Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyriaus rašto nustatyta, kad Panevėžio skyrius 3013-09-19 atliko S. V. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Patikrinimo metu nustatyta, kad liepa, dėl kurios kilo konfliktas auga valstybinėje žemėje, sodų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijoje, apie 13 metrų atstumu nuo S. V. priklausančio žemės sklypo ribos (b.l. 10).
LR BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (LR BK 15 str. 2 d. 1 p.). Vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007). Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. būtina nustatyti, ar veika padaryta viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008). Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje, t.y. valstybinėje žemėje, sodų bendrijoje „Piniava“ (b.l. 10), prie Lėvens upės, kaltinamoji S. V., drausdama skinti liepžiedžius R. Z., jos atžvilgiu panaudodama fizinį smurtą, nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvykį matė ir dėl to didelį išgąstį ir stresą patyrė besilaukusi nukentėjusiosios dukra K. K., liudytojas R. K., kuris atvykęs bandė raminti S. V. patvirtino, kad jo žmona ir anyta buvo labai išsigandusios. Išgirdę įvykio sukeltą triukšmą iš maudyklos atskubėjo nukentėjusiosios mažametis anūkas M. K. su draugu N. Z.. Kaltinamosios S. V. nurodytas įvykio aplinkybes, kad pati nukentėjusioji ją puolė ir apdraskė pirma, teismas vertina kritiškai, kaip asmens siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jos parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, kurie papildo vienas kitą. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad prie liepos nebuvo prilaužytą šakų, kaip teigė kaltinamoji. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir logiškais nukentėjusiosios ir įvykį mačiusios liudytojos K. K. parodymais, kad kaltinamoji antrą kartą atėjusi pastūmė jos paliepimo nebeskinti liepžiedžių neklausiusią nukentėjusiąją, neleido šiai atsistoti ir sudavė jai smūgius į įvairias kūno vietas. Nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimas pagrindžia byloje esanti specialisto išvada. Be to, iškart po įvykio atvažiavęs liudytojas R. K. teisme patvirtino matęs, kad nukentėjusiajai gulint veidu žemint, kaltinamoji jos atžvilgiu atliko kažkokius veiksmus, suprato, kad ji smurtauja.
Liudytojo G. Š. parodymus teismas vertina kritiškai : tai, kad yra liudytojas, matęs įvykį, kaltinamoji nenurodė ikiteisminio tyrimo metu ir tik teisme pareiškė tokį liudytoją buvus ir prašė jį apklausti, kas kelia abejonių dėl minėto liudytojo buvimo įvykio vietoje. Be to, liudytojo parodymuose yra neatitikimų nustatytoms bylos aplinkybėms, o būtent – liudytojas nurodo, kad kaltinamoji, priėjusi prie nukentėjusiosios, sakė, kad pastaroji nelaužytų šakų, nors tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji nurodo, kad kalba prasidėjo nuo to, kad kaltinamoji neleido skinti liepžiedžių ir liepė eiti jų skinti į kitą vietą. Liudytojas nurodo matęs, kad nukentėjusioji laužo šakas, girdėjo laužomų šakų traškesį, tačiau nukentėjusioji, liudytoja K. K. nurodo, kad šakos nebuvo laužomos, jos buvo lengvai pasiekiamos ranka. Tai, kad įvykio vietoje nebuvo nulaužtų šakų, kad šakos buvo pasiekiamos rankomis, patvirtino apklausiami policijos pareigūnai S. K., V. R.. Liudytojas G. Š., nurodydamas girdėję jau minėtą pokalbį tarp moterų, nurodo negirdėjęs kalbos apie šuns paleidimą, nors šią aplinkybę patvirtina tik nukentėjusioji, tiem kaltinamoji. Taip pat liudytojas nurodo konflikto vietoje nebus vaikų, nors vaikų buvimas toje vietoje yra neginčijamai nustatytas, be to, iki konflikto jie maudėsi upėje. Tai, kad liudytojas nurodo nematę įvykio vietoje vaikų, nors ši aplinkybė yra akivaizdi, duoda pagrindą teismui netikėti ir kita šio liudytojo parodymų dalimi. Minimos aplinkybės neduoda pagrindo teismui tikėti liudytojo parodymais ir teismas vertina šiuos parodymus kaip liudytojo norą padėti kaltinamajai išvengti atsakomybės.
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia konstatuoti, kad kaltinime nurodyta pavojinga visuomenei veika buvo padaryta, o kaltinamosios S. V. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.
Skiriant bausmę S. V. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamosios S. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį S. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jos padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė tiesiogine tyčia, S. V. anksčiau neteista, S. V. galiojančių administracinės teisės pažeidimų neturi, duomenų apie psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybių ligas nėra; Paįstrio seniūnijoje dėl jos netinkamo elgesio nusiskundimų nėra įregistruota (b.l. 73-74,79, 82, 84).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamosios amžių ((duomenys neskelbtini)), ir vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 41 str., 61 str.), S. V. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., skirtina bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis artimas įstatyme numatytam minimaliam terminui, nenustatant draudimų bei įpareigojimų.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Nukentėjusioji R. Z. byloje pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos dydį nukentėjusioji grindžia tuo, kad įvykio metu buvo pažemintas jos orumas, kadangi ji buvo sumušta viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje. Be to, po įvykio atsinaujino problemos su sveikata (b.l. 21). Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Vertinant neturtinės žalos dydį, didelis dėmesys taip pat skiriamas, nusikalstamos veikos tyčiai: ar žala padaryta tyčine ar netyčine veika. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje nukentėjusiajai padaryta žala jos asmens sveikatai, jos sveikata sutrikdyta nežymiai. Teismas, vertindamas nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mąstą, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai kaltinamosios nusikalstamais veiksmais buvo padaryti sužalojimai krūtyje, žaste ir dilbyje. Nusikalstama veika padaryta tyčia, nukentėjusiosios dukters akivaizdoje. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai priteistina 1200 Lt neturtinės žalos iš kaltinamosios S. V..
Remiantis LR BPK 103 straipsniu, iš kaltinamosios S. V. priteistina valstybei 18 Lt proceso (pašto) išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir jai paskirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nenustatant draudimų bei įpareigojimų.
S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
R. Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. V. 1200 Lt neturtinę žalą R. Z..
Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš S. V., 18 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.