- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- 1A-311-795/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04720-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kristina Baškienė, Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- M. G.
- Civilinis ieškovas
- UAB „L.“
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. (M. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimas.
Nustatyta, kad bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio M. G. sulaikymo momento, t. y. nuo 2019 m. spalio 8 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2019 m. vasario 4 d. (1 para) bei nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2019 m. spalio 9 d. (1 para), kuris atitinka 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.
Civilinės ieškovės UAB „L.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistojo M. G. priteista UAB „L.“ 198,15 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. G. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. vasario 3 d. apie 16 val. viešoje vietoje, prie „P.“ kavinės, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. būdamas piktas, jog buvo išprašytas iš kavinės, atsistojęs prie kavinės lango šūkavo, vartodamas necenzūrinius žodžius, ir du kartus kumščiu sudavė į kavinės langą, taip jį išdauždamas. Tokiais savo veiksmais M. G. sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu M. G. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir leisti gydytis priklausomybę nuo alkoholio (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog visus kartus padarė nusikaltimus, nes vartojo alkoholį. M. G. mano, kad problemas sukelia būtent alkoholio vartojimas, todėl prašo neskirti laisvės atėmimo, leisti vykti gydytis į (duomenys neskelbtini). Dabar nuteistasis gyvena su seneliais, kurie yra pensinio amžiaus, padeda jiems tiek emociškai, tiek materialiai. Savaitgaliais M. G. dirba (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Jurgita Rumbinaitė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymėta, kad nuteistojo M. G. ankstesni teistumai ir baustumai už administracinius nusižengimus charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį visiškai nesilaikyti įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šios aplinkybės rodo M. G. polinkį daryti nusikalstamas veikas, nepaklusti įstatymams. Taigi bausmės tikslai bus pasiekti M. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo M. G. kaltės, pats nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o apeliaciniame skunde tik prašoma paskirti švelnesnę bausmę, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako.
6. Nors apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – M. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
7. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog M. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis yra anksčiau teistas tiek už viešosios tvarkos pažeidimą, tiek už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 81–93), nusikalto neišnykus teistumui, yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų tiek už viešosios tvarkos pažeidimus, tiek už kitokio pobūdžio veikas (t. 1, b. l. 61–80), kas rodo jo polinkį daryti nusikalstamas veikas, nepaklusti įstatymams. Duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, nusikalstama veika padarytos žalos neatlygino. Nors apeliaciniame skunde M. G. nurodo, kad savaitgaliais dirba (duomenys neskelbtini), tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje duomenų, patvirtinančių šį teiginį, nėra (t. 1, b. l. 59, 60). Pirmiausia šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams.
8. Pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde nėra tiesiogiai suformuotas prašymas nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, atsižvelgiant į prašymą leisti M. G. gydytis (duomenys neskelbtini), galima preziumuoti, jog nuteistasis būtent tokio instituto taikymo, kaip alternatyvos laisvės atėmimo bausmei, ir norėtų. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas numato itin griežtus kriterijus, kuriems esant gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, o juos savo ruožtu papildomai aiškina ir išplečia jų taikymą teismų praktika. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tais atvejais, kai teismas, motyvuodamas ir atsižvelgdamas į nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, konstatuoja, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir, kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Apygardos teismo manymu, tokių išimtinių aplinkybių šiuo atveju nėra nustatyta. M. G., kaip jau minėta, tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė, būdamas anksčiau teistas, turėdamas neišnykusį teistumą (t. 1, b. l. 81–93), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 61–80). Nustatyta M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, taip pat aplinkybės, jog siekia gydytis priklausomybę nuo alkoholio ir padeda savo pensinio amžiaus sulaukusiems seneliams, pirmosios instancijos teismo jau buvo skundžiamame nuosprendyje įvertintos, tačiau savaime nesuteikia pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės egzistavo ir prieš nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau nesulaikė nuteistojo M. G. nuo naujų nusikaltimų darymo.
9. Iš viso to, kas aptarta anksčiau, akivaizdu, jog M. G. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia atitinkamo pavojingumo bei neteisėtumo. Nuteistajam anksčiau už kitų nusikaltimų padarymą buvo paskirtos įvairios bausmės, taip pat ir pačios griežčiausios, tačiau jos nesustabdė M. G. nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę negu terminuotas laisvės atėmimas bausmę.
10. Papildomai pastebėtina, kad dažnas asmens nusikalstamumas, pakartotinis teistumas už analogiškus nusikaltimus, taip pat dažnas baustumas administracine tvarka leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo M. G. prisipažinimas, o ypač gailėjimasis padarius nusikaltimą, yra formalūs, išsakyti, siekiant, kad būtų sušvelninta baudžiamoji atsakomybė. M. G. daromų nusikalstamų veikų pobūdis ir dažnumas rodo, jog nuteistasis reikiamų išvadų nedaro ir jau turi susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės bei socialines normas. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad M. G. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
11. Skundžiamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio M. G. sulaikymo, t. y. nuo 2019 m. spalio 8 d. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio 2019 m. spalio 8 d. asmens faktinio sulaikymo akto nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) N. L. (N. L.), vadovaudamasis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, 2019 m. spalio 8 d. 10.50 val. sulaikė M. G. (t. 1., b. l. 172). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartimi buvo nutraukta M. G. paieška ir panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria M. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 1, b. l. 186–187). Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką M. G. buvo įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2019 m. spalio 9 d. (1 para). Taigi terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžia turi būti skaičiuojama nuo faktinio M. G. sulaikymo, įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiui. Kadangi pagal BPK 307 straipsnio 1 dalį bausmės pradžios skaičiavimo laikas neprivalo būti nurodomas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, šis klausimas gali būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo metu.
12. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, teisingai paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tik neteisingai pagal BK 64 straipsnio 3 dalį išreikšta bendrinimo formuluotė, kad bendrinama yra su „neatliktos bausmės dalimi“.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. G. (M. G.) apeliacinį skundą atmesti.