Kauno apygardos teismo nutartis

2015-09-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1585-413/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-04
Bylos Nr.
2A-1585-413/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20484-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Atsakovas
Ž. D.
Ieškovas
K. B.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1585-413/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20484-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 99.5;121.14. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Ž. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1682-947/2015 pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui Ž. D. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-9956-192/2011, iš atsakovo Ž. D. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. I. K. B. 2014 m. lapkričio 24 d. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama padidinti 2011 m. balandžio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui iki 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti valstybei iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad nuo išlaikymo vaikui priteisimo padidėjo jo poreikiai maistui, aprangai, laisvalaikiui ir ugdymui, dėl ko ieškovės gaunamų pajamų ir atsakovo teikiamo 57,92 Eur išlaikymo nepakanka vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui. Kaip nurodė ieškovė, jos turtinė padėtis pablogėjo, nes iki ieškinio padavimo buvo registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo, nuo 2014 m. gruodžio 29 d. pradėjo dirbti ketvirčiu etato, nekilnojamojo ir kito brangaus turto neturi, gyvena su motina, todėl pasikeitus jos turtinei padėčiai ir išaugus vaiko poreikiams, ieškovės nuomone, yra pagrindas padidinti priteistą vaikui išlaikymą iki 144,81 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Anot atsakovo, ieškovė slepia savo tikrąsias pajamas, kadangi ji deklaruoja per mėnesį gaunanti 217,79 Eur, tuo tarpu vaiko išlaikymui, kaip teigia pati, skiria ženkliai didesnę sumą – 318,58 Eur. Šiuo metu jis yra bedarbis, gaunantis per mėnesį 101,37 Eur dydžio socialinę pašalpą. Savo vardu turi vieną registruotą transporto priemonę, nekilnojamojo turto neįgijo. Atsakovas gyvena su motina, kuri ir padeda jam pragyventi. Dėl sveikatos būklės (diagnozuotos trys stuburo išvaržos) yra apribotos galimybės dirbti, be to, atsakovo nuomone, vaiko poreikiai gali būti patenkinti skiriant mažesnį nei ieškovė nurodo išlaikymą. Kadangi ieškovė gauna didesnes pajamas, ji ir turi teikti didesnį išlaikymą vaikui.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad vaikui priteistas išlaikymo dydis neatitinka jo poreikių, todėl turi būti didinamas, atsižvelgiant į atsakovo galimybes teikti išlaikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-9956-192/2011 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur nuo 2014 m. spalio 29 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka; lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną K. B.; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovo 20 Eur žyminio mokesčio ir 85,37 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas pažymėjo, kad nepilnametis šalių sūnus šiuo metu yra beveik šešerių metų amžiaus, tuo tarpu priteisiant išlaikymą jam buvo 2 metai. Vaikas lanko darželį, todėl, teismo vertinimu, atsirado papildomos išlaidos jo ugdymui, kurių nereikėjo priteisinat pirminį išlaikymą. Teismas sprendė, kad augančiam vaikui reikia skirti daugiau lėšų aprangai, avalynei, maistui ir jo papildams (vitaminams), įvairiapusiam ugdymui, neapsiribojant ugdymu vien tik darželyje. Nurodė, kad ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, t. y. nepilnamečiui sūnui pradėjus lankyti darželį, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su vaiko ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo (ugdymo priemonės, ugdymo įstaigos renginiai, berniuko draugų šventės ir pan.). Vaiko išlaikymui objektyviai padidėjusių išlaidų atlyginimas tenka jo tėvams lygiomis dalimis tam, kad būtų užtikrintos nepilnamečio sūnaus teisės į ugdymą ir turiningą laisvalaikį. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad dėl mažo vaiko amžiaus vaiko ugdymo išlaidos yra ir turi būti minimalios. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese (maistas, apranga, higiena, sveikata, ugdymo ir lavinimo priemonės, laisvalaikio poreikiai, būstas, kitos išlaidos). Teismas nurodė, kad vaiko išlaidų padidėjimą ieškovė pagrindė pateiktais į bylą įrodymais, tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad vaiko poreikiams patenkinti pakaktų mažesnių išlaidų. Įvertinęs įrodymų visetą, teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga nuo 289,62 iki 318,58 Eur suma. Atsižvelgdamas į atsakovo sveikatos būklę, kad nuo 2011 m. ji yra pablogėjusi, teismas pažymėjo, kad į bylą atsakovas nepateikė duomenų, jog jam būtų nustatytas tam tikras nedarbingumo lygis, dėl ko sprendė, kad atsakovas neišnaudojo visų galimybių gauti didesnes pajamas ir teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, teismas priėjo išvados, kad šiuo metu jos nepajėgios teikti vaikui išlaikymą po 144,81 Eur (500 Lt) kiekvieną mėnesį. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių patenkinimą užtikrins 115,85 Eur išlaikymo dydis, kuris bus proporcingas ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies (66 procentų), valstybės turėtas 66 proc. dydžio išlaidas teismas priteisė iš atsakovo. Be to, remdamasis paminėta proporcija, teismas priteisė iš atsakovo 20 Eur (115,85 Eur – 57,92 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) dydžio žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinęs tai, kad atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas apmokėjo atsakovo motina, kuri nėra įtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu, ir nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad šias išlaidas patyrė būtent atsakovas, teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba jį pakeisti – priteistą išlaikymo dydį sumažinti bei priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Konstatavęs, kad vaiko išlaikymui turėtų pakakti 289,62 Eur per mėnesį, teismas tokios išvados nedetalizavo, t. y. nenurodė, kas sudaro skirtumą tarp ieškovės nurodytos 318,58 Eur sumos, reikalingos vaiko poreikiams patenkinti, ir 289,62 Eur teismo nustatytos minimalios sumos. Be to, nors teismas ieškinio reikalavimą laikė pagrįstu, tačiau pats sau prieštaraudamas jį tenkino iš dalies.

Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė įrodė ieškinio pagrįstumą, kadangi ji nepateikė didžiosios dalies išlaidų pagrindimo, o dalį išlaidų, susijusių su anglų kalbos užsiėmimų lankymu, atsakovas nuginčijo. Be to, ieškovė nurodė, patirianti per mėnesį 206,54 Lt/59,82 Eur išlaidų už darželį, nors iš pateiktos pažymos matyti, kad vidutiniškai per mėnesį šios išlaidos sudaro 156,49 Lt/45,32 Eur. Ieškovė nepateikė duomenų, kad vaiko rūbams per mėnesį išleidžia 100 Lt/28,96 Eur; nepagrįstai nurodė, kad vaiko maistui išleidžia 350Lt/101,37 Eur, nes vaikas 5 dienas per savaitę praleidžia darželyje, kur maitinamas tris kartus per dieną; nepagrįstai nurodė, kad už šokio pamokėles darželyje moka 32 Lt/9,27 Eur per mėnesį, nes iš darželio pateiktos pažymos matyti, kad ši suma yra mažesnė ir sudaro 18 Lt/5,21 Eur; nepateikė įrodymų, kad vaiko lavinimui per mėnesį išleidžia 70 Lt/20,27 Eur, kaip ir nepateikė duomenų apie išlaidas higienos prekėms, maisto papildams (vitaminams) ir vaiko daliai tenkančių buto komunalinių mokesčių paskaičiavimo. Remiantis nurodytu, apelianto nuomone, teismas, laikydamas ieškovės ieškinį įrodytu, o atsakovo atsikirtimus neįrodytais, byloje surinktus įrodymus įvertino neobjektyviai.

Anot apelianto, nepagrįsta ir kita teismo išvada, kad pasikeitus vaiko poreikiams, šias išlaidas turi apmokėti abu tėvai lygiomis dalimis, kadangi, vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostatomis, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kadangi ieškovė nurodė, kad jos pajamos per mėnesį sudaro 116 Eur, nors realiai ji išleidžia daugiau: savo pragyvenimui – 100 Eur, kurui - 60 Eur, vaiko poreikiams - 318,58 Eur, iš kurių 57,92 Eur sudaro atsakovo skiriamas išlaikymas vaikui, o atsakovo pajamos per mėnesį sudaro 101,37 Eur, todėl ieškovė, proporcingai šalių turtinei padėčiai, vaiko išlaikymui turėtų skirti daugiau lėšų nei atsakovas. Be to, pasak apelianto (jo atstovės), tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimui turėtų pakakti 173-190 Eur, iš kurių atsakovas skiria 57,92 Eur, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti visiškai ar skundžiama apimtimi.

Atsakovo nuomone, konstatuodamas, kad atsakovas turėtų imtis aktyvių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, teismas neįvertino atsakovo į bylą pateiktų duomenų, kad jis turi sveikatos problemų, dėl kurių yra apribota jo galimybė dirbti. Iš pateiktos UAB „InMedica“ pažymos matyti, kad be stuburo išvaržos, atsakovui konstatuotas ir II laipsnio stuburo juosmeninės dalies funkcijos nepakankamumas ir šie sveikatos sutrikimai yra nustatyti 2007 metais, dėl ko atsakovas buvo gydytas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai. Tai, kad atsakovui nenustatytas neįgalumas, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis nesiėmė priemonių didesnėms pajamoms gauti. Pažymi, jog nuo užsiregistravimo darbo biržoje 2013 m. gruodžio 23 d. atsakovas kreipėsi į 11 darbą siūlančių įmonių, kas rodo, kad atsakovas ieškojo darbo realiai ir siekė jį susirasti, tačiau darbo negavo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Todėl, atsakovo nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su jo pastangomis ir galimybe gauti didesnes pajamas. Nors atsakovo vardu ir yra registruotas mažas krovininis automobilis (mikroautobusas), tačiau verstis krovinių pervežimo veikla jis negalėtų, nes turėtų teikti ir krovinio iškrovimo/pakrovimo, o dažnai ir krovinio pristatymo paslaugas, ko atlikti negalėtų dėl stuburo išvaržų. Todėl transporto priemonės turėjimas nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad atsakovas iš to gali gauti pajamų.

2. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo, kadangi atsakovas įvykdė visus CPK reikalavimus, reglamentuojančius bylinėjimosi išlaidų pagrindimą, t. y. pateikė į bylą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų faktą patvirtinantį įrodymą – pinigų priėmimo kvitą, turėtų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimą. Be to, pinigų priėmimo kvitą kaip mokėtojas pasirašė atsakovas. Bylinėjimosi išlaidas sumokėjo atsakovo motina, tačiau jas mokėjo ne savo, o atsakovo vardu. Koks susitarimas dėl šio mokėjimo sieja atsakovą ir jo motiną, apelianto nuomone, teismui negali turėti reikšmės sprendžiant patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje turėtų būti pakeistas, priteisiant atsakovui jo turėtų bylinėjimosi laidų atlyginimą proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Ieškovės nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ji neįrodė savo reikalavimų. Ieškovė nesutinka su atsakovo prieštaravimais dėl vaikui skiriamų piniginių lėšų maistui, vitaminams, lavinimui, drabužiams. Pažymi, kad vaikas yra augantis, jo poreikiai didėja, kad būtų užtikrintas vaiko geras vystymasis, kokybiškas lavinimas, sveikata ir patenkinti minimalūs bei būtini jo poreikiai, jam neužtenka gauti tik vitaminų, kurie nuperkami vaistinėse su akcija, maitinimo, kurį suteikia vaikų darželis, tik tam tikro skaičiaus lavinamųjų knygelių per mėnesį, kadangi tokiu būdu būtų stabdoma vaiko raida. Negalima apsiriboti ir tik tam tikru kiekiu drabužių, kadangi vaikas juos greitai išauga. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra augantis ir besivystantis, ieškovės nuomone, jo lavinimas negali būti apribotas tik konkrečiai nustatytais užsiėmimais. Ieškovės vertinimu, Kauno apylinkės teismo sprendime nustatyta 115,58 Eur išlaikymo suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis realiausiai atitinka ir patenkina būtiniausius vaiko poreikius. Priteistą sumą sumažinus, būtų pažeisti vaiko interesai į lavinimą, sveikatą ir vystymąsi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaikų poreikiai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnamečiam sūnui A., gim. (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu sukako 6 metai, pirmasis išlaikymas jam priteistas 2011 m. balandžio 19 d., t. y. sulaukus vaikui 2 metų amžiaus. Iki ieškinio padavimo ieškovė, su kuriuo ir gyvena mažametis vaikas, buvo bedarbė, šiuo metu dirba tik ketvirčiu etato, o Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. lapkričio 17 d. išvada konstatuota, kad atsakovo kas mėnesį mokamas 200 Lt (57,92 Eur) dydžio išlaikymas neatitinka A. D. poreikių. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes yra pagrindas išvadai, kad pasikeitus motinos, su kuria gyvena mažametis vaikas, turtinei padėčiai ir išaugus vaiko poreikiams, ieškovė turėjo pagrįstą ir teisėtą pagrindą kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliantas teigia, kad teismas neobjektyviai vertino bylos įrodymus, dėl ko nepagrįstai sprendė dėl padidinto išlaikymo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, vien tik apelianto skaičiavimais išlaikymas vaikui galėtų sudaryti 434 Lt (126 Eur) per mėnesį, tačiau pats apeliantas pripažįsta, kad į nurodytą sumą neįskaičiuotos išlaidos, susijusios su vaiko papildomu ugdymu ir jo veikla šokio studijoje „Strakaliukas“, vaiko lavinimo ir higienos priemonėmis bei maisto papildais, buto išlaikymu. Taigi akivaizdu, kad apeliaciniame skunde atsakovo nurodytos sumos būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti realiai neužtenka. Antra, apelianto samprotavimai apie vienokį ar kitokį tam tikros rūšies išlaidų dydį, kuris neva galėtų užtikrinti vaiko poreikius, apie papildomo ugdymo (ne)reikalingumą, kai tėvas vaiko auklėjime faktiškai nedalyvauja, taigi ir realių jo poreikių nežino, laikytini deklaratyviais teiginiais ir vertinti kaip atsakovo siekis kiek galima mažiau prisidėti prie sūnaus materialinio išlaikymo. Trečia, orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, kt.). Nagrinėjamu atveju, minimali mėnesinį alga (MMA) šiuo metu yra 325 Eur, o išlaikymas iš atsakovo padidintas iki 115,85 Eur, taigi yra akivaizdžiai mažesnis už išlaikymo dalį, jeigu teismas laikytųsi orientacinio ir vienam iš tėvų tenkančio 162,50 Eur dydžio kriterijaus. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą (padidintą) išlaikymo dydį keisti nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ir neįrodytus apeliacinio skundo argumentus apie ieškovės neva geresnę turtinę padėtį, dėl ko apylinkės teismas, anot apelianto, pažeidė proporcingumo principą. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki ieškinio padavimo ieškovė buvo registruota darbo biržoje, vėliau įsidarbino 0,25 etato VšĮ „Amžiaus žiedas“, kur gauna 116 Eur dydžio atlyginimą, nekilnojamojo turto neturi ir kartu su vaiku gyvena pas savo motiną V. B. (t. 1, b. l. 11, 97, 98-111, 127-129). Oficialiai deklaruota atsakovo turtinė padėtis yra panaši - atsakovas yra bedarbis, nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 20-21, 34, 40-52, 71-72). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas turi sveikatos (stuburo) problemų, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad dėl to atsakovas būtų nedarbingas ir negalėtų susirasti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą (CPK 178 straipsnis). Be to, Kauno teritorinės darbo biržos pažyma apie atsakovui pasiūlytas darbo vietas (t. 1, b. l. 71-72) neįrodo, kad atsakovas išnaudojo visas galimybes susirasti darbą savarankiškai, pagal savo gebėjimus ir kvalifikaciją. Iš minėtos pažymos matyti, kad į siūlomas darbo vietas buvo pasirinktas kitas kandidatas, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad esant tokiai situacijai jis būtų dėjęs papildomas pastangas naujų ir šiuo metu paklausių specialybių įgijimui (persikvalifikavimui). Todėl galima teigti, kad tokia padėtis atsakovą galimai tenkina, tačiau toks elgesys nesuderinamas su asmenine tėvo atsakomybe dėl materialinių sąlygų sudarymo vaiko normaliam vystymuisi.

Apibendrinant tai, kad nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padidindamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl panaikinti arba pakeisti šią teismo sprendimo dalį nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, taikomas išlaidų atlyginimo proporcingumo principas kaip tai numato CPK 93 straipsnio 2 dalis. Nurodytos taisyklės taikomos ir išlaidoms advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Bylos duomenimis, ieškovei byloje buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (t. 1, b. l. 5), atsakovui atstovavo advokatė pagal sutartį (t. 1, b. l. 22). Tenkindamas ieškinį iš dalies (66 procentų apimtyje), teismas atmetė atsakovo prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, kadangi teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, jog už atstovavimą teisme jai sumokėjo ne atsakovas, o jo motina ir teismui nebuvo atskleista, kokiu pagrindu į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo apmokėjo bylinėjimosi išlaidas.

Su tokia teismo išvada, kurią apeliaciniu skundu skundžia atsakovas, sutikti negalima. Visų pirma, pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad pinigus advokatei sumokėjo atsakovas (t. 1, b. l. 130); antra, teismo išvada yra teisiškai nepagrįsta, kadangi proceso įstatymas nenumato draudimo už byloje dalyvaujantį asmenį bylinėjimosi išlaidas sumokėti kitam asmeniui (ne bylos dalyviui) ir tokiu atveju neriboja teismo teisės išspręsti šį klausimą remiantis 93, 98 straipsnių taisyklėmis. Todėl laikytina, kad priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies ir 98 straipsnio reikalavimus.

Iš pažymos apie išlaidų paskaičiavimą matyti, kad atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas 435 Eur išlaidas sudaro išlaidos už: 1) atsiliepimo surašymą - 335 Eur; 2) užklausimus renkant bylai reikalingus įrodymus - 40 Eur; 3) dalyvavimą teismo posėdyje - 75 Eur. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, <...>, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio. Tokios Rekomendacijos patvirtintos 2004 m. kovo 26 d. advokatų tarybos nutarimu ir 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85. Iš bylos duomenų seka, kad teismo posėdžiai truko 1 val., todėl maksimali išlaidų už advokato atstovavimą teisme suma sudarytų 45 Eur (Rekomendacijų 8.18 p., t. 1, b. l. 133-134). Atsakovo atstovė teikė 7 užklausimus (t. 1, b. l. 60-61, 62, 65, 68, 70, 73, 75), todėl pagal Rekomendacijų 8.17 punktą maksimalus atokių išlaidų atlyginimo dydis yra 25,20 Eur. Išlaidos už atsiliepimo surašymą (335 Eur) dydis neviršija jų dydžio, numatyto Rekomendacijų 8.2 p, todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis. Tokiu būdu, maksimali priteistinų atsakovui išlaidų suma sudarytų 405,20 Eur (335+45+25,20). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo atmestas 34 proc. apimtyje, atsakovas turi teisė į 145,87 Eur išlaidų atlyginimą iš ieškovės pirmosios instancijos teisme.

Remiantis nurodytu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeistina, priteisiant atsakovui iš ieškovės 145,87 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą valstybė turėjo 69,48 Eur išlaidų. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus (dėl materialinės ieškovės reikalavimų dalies), šios išlaidos, kaip ir 5 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidos, kurių mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (t. 2, b. l. 12), priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjas

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą iš dalies. Priteisti atsakovui Ž. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 145,87 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 87 ct) atstovavimo išlaidų.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 Eur (penkis eurus) žyminio mokesčio ir 69,48 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 48 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumokant 5 Eur žyminį mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, o 69,48 Eur išlaidas - į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjas Gintautas Koriaginas