- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-13
- Bylos Nr.
- 2-1682-947/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20484-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- Ž. D.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė, Neringa Grubliauskienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei K. B., ieškovės atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, atsakovo Ž. D. atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui Ž. D. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė K. B. kreipėsi į teismą, prašydama padidinti 2011 m. balandžio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-9956-192/2011 iš atsakovo Ž. D. priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. D. ir priteisti išlaikymą nepilnamečiui A. D. po 144,81 Eur (500,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.
Ieškovės atstovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo sūnui šiuo metu yra penkeri metai, 2015 m. balandžio mėn. vaikui sukaks šešeri metai, nuo išlaikymo vaikui priteisimo teismo įsakymu padidėjo vaiko poreikiai maistui, aprangai, laisvalaikiui ir ugdymui. Ieškovė nurodė, kad jos gaunamų pajamų ir atsakovo teikiamo 57,92 Eur (200,00 Lt) išlaikymo nepakanka vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui. Ieškovės teigimu, nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga 318,58 Eur (1100,00 Lt) suma. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos turtinė padėtis yra pablogėjusi, nes ji neturi darbo, yra registruota darbo biržoje, gyvena su motina. Ieškovė nurodė, kad iš esmės pasikeitus jos turtinei padėčiai ir išaugus vaiko poreikiams atsakovas geruoju didesnio išlaikymo vaikui neteikia, todėl prašo padidinti priteistą išlaikymą iki 144,81 Eur (500,00 Lt).
Atsiliepimas
Atsakovas Ž. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 20-21). Atsiliepime nurodyta, kad ieškovė slepia savo tikrąsias pajamas, nes ji deklaruoja, kad per mėnesį gauna 217,79 Eur (752,00 Lt), tuo tarpu vaiko išlaikymui skiria ženkliai didesnę sumą - 318,58 Eur (1100,00 Lt). Atsakovas nurodė, kad šiuo metu jis yra bedarbis, jo pajamas per mėnesį sudaro 101,37 Eur (350,00 Lt) socialinė pašalpa, todėl atsakovas gyvena su motina, kuri padeda jam pragyventi. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovo vardu yra registruota viena transporto priemonė, nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Atsakovas nurodė, kad turi sveikatos problemų (jam diagnozuotos trys stuburo išvaržos), dėl ko jam yra apribotos galimybės dirbti. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodyta vaiko poreikių materialine išraiška. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės už atsakovo, todėl ji turi teikti vaikui didesnę išlaikymo dalį. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad vaikui priteistas išlaikymo dydis neatitinka vaiko poreikių, todėl turi būti didinamas, atsižvelgiant į atsakovo galimybes teikti išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas, kitos konkrečios aplinkybės. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, taip pat turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011 m. balandžio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu priimtu civilinėje byloje Nr. L2-9956-192/2011 iš Ž. D. nepilnamečiui sūnui A. D. buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 57,92 Eur (200,00 Lt) kas mėnesį iki jo pilnametystės (b. l. 7). Nuo išlaikymo priteisimo praėjo beveik 4 metai. Nepilnametis šalių sūnus šiuo metu yra beveik šešerių metų amžiaus (priteisiant išlaikymą vaikas buvo 2 metų amžiaus), vaikas lanko darželį, todėl atsirado papildomos išlaidos ugdymui, kurių nereikėjo išlaikymo priteisimo metu. Greitai augančiam vaikui reikia skirti daugiau lėšų aprangai ir avalynei, augančiam organizmui reikalingi vitaminai, daugiau maisto, lėšų reikia berniuko įvairiapusiam ugdymui, neapsiribojant ugdymu darželyje.
Ieškovė nurodė, kad sūnui išlaidos maistui per mėnesį sudaro 101,37 Eur, rūbams ir avalynei – 28,96 Eur, mokesčiui už darželį – 57,92 Eur, sportiniam lavinimui – 35,04 Eur, anglų kalbos pamokėlėms – 9,27 Eur, šokių pamokoms darželyje – 9,27 Eur, ugdymui (knygelėms, žaislams) – 20,27 Eur, higienos priemonėms – 8,69 Eur, vaistams ir vitaminams – 5,79 Eur, vaikui tenkančiai būsto išlaikymo daliai – 43,44 Eur. Ieškovės teigimu, vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 318,58 Eur dydžio suma.
Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai padidina vaiko poreikius ir teigia, kad nepilnamečio sūnaus išlaidoms per mėnesį užtektų ženkliai mažesnės sumos - 173,77 – 188,25 Eur (b. l. 21). Atsakovas taip pat argumentavo, kad jo turtinė padėtis yra labai prasta, todėl vaiko motina turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Teismas, spręsdamas šalių ginčą dalyje dėl vaiko poreikių padidėjimo, konstatuoja, kad ieškovei Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažintinos kaip visiems žinomomis, t. y. nepilnamečiui sūnui pradėjus lankyti darželį, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su vaiko ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo (ugdymo priemonės, ugdymo įstaigos renginiai, berniuko draugų šventės ir pan.). Šių išlaidų atlyginimas tenka abiems tėvams lygiomis dalimis tam, kad būtų užtikrintos nepilnamečio vaiko A. D. teisė į ugdymą, taip pat vaiko teisė į turiningą laisvalaikį. Nesutiktina su atsakovo pozicija, kad dėl mažo vaiko amžiaus vaiko ugdymo išlaidos yra ir turi būti minimalios. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese (maistas, apranga, higiena, sveikata, ugdymo ir lavinimo priemonės, laisvalaikio poreikiai, būstas, kitos išlaidos). Ieškovė į bylą pateikė įrodymus pagrindžiančius vaiko poreikius, tuo tarpu atsakovas nurodė mažesnius vaiko poreikius, tačiau neįrodė, kad vaiko būtinieji poreikiai būtų užtikrinti mažesnėmis išlaidomis. Dar daugiau, byloje nebuvo ginčyta aplinkybė, kad vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimas yra minimalus, taigi, vaiko tėvas kitomis formomis prie vaiko auginimo neprisideda. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės ir atsakovo atstovės paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 289,62 – 318,58 Eur suma.
Remiantis principu, kad tėvai lygiomis dalimis privalo išlaikyti savo vaiką, toliau nagrinėtinas klausimas, ar atsakovas pagal savo turtinę padėtį ir sugebėjimus būtų pajėgus kiekvieną mėnesį mokėti ½ dalį šių išlaidų, t. y. po 144,81 Eur (500,00 Lt, ieškovės prašoma priteisti suma).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ieškinio padavimo teismui metu nedirbo, buvo registruota darbo biržoje (b. l. 11, 95). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė susirado darbą, sudarė darbo sutartį (0,25 etato), mokant 116,00 Eur darbo užmokestį 3 mėnesių bandomuoju laikotarpiu (b. l. 127-129). Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymos nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi (b. l. 50). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos nustatyta, kad atsakovas nedirba (b. l. 58), jo pajamas sudaro 101,37 Eur (350,00 Lt) dydžio socialinė pašalpa (b. l. 34). Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymos nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi (b. l. 39). Iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo pažymos nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruotas krovininis automobilis (duomenys neskelbtini) (b. l. 73-74). Iš atsakovo medicininių dokumentų nustatyta, kad jis turi sveikatos sutrikimų, sąlygojančių apsunkintą vaikščiojimą (b. l. 23-24). Teismas pažymi, kad atsakovas sveikatos problemų turėjo jau nuo 2007 m., t. y. iki 2011 m. priteisiant išlaikymą vaikui. Bylos duomenimis 2013 m. gruodžio 27 d. atsakovui diagnozuota stuburo išvarža (b. l. 29). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovo sveikatos būklė nuo 2011 m. yra pablogėjusi, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas tam tikras nedarbingumo lygis. Tėvai asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaiką privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti šia pareiga. Teismo vertinimu, atsakovas, turėdamas įstatyme jam nustatytą pareigą materialiai išlaikyti savo vaiką, prioriteto ir sąžiningumo principų pagrindu privalėtų imtis visų aktyvių veiksmų, kad finansiškai lygiomis dalimis galėtų prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių patenkinimo. Akcentuotina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus, dėti maksimalias pastangas, kad būtų patenkinti ne tik būtiniausi vaiko poreikiai (tokie kaip maistas, būstas, apranga ir pan.), tačiau taip pat užtikrinta vaiko teisė į turiningą laisvalaikį, poilsį, tenka būtent tėvams. Pabrėžtina, kad atsakovas turi krovininį automobilį, kurio paskirtis yra krovinių gabenimas, taigi, atsakovas turi galimybę imtis veiksmų (privatus verslas, individuali veikla ir pan.) ir išnaudoti visas galimybes gerinti savo turtinę padėtį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Taip pat pažymėtina, kad įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie abiejų bylos šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad nei atsakovas, nei ieškovė pagal savo dabartinę turtinę padėtį (viešai deklaruotas pajamas) nėra pajėgūs teikti vaikui išlaikymą po 144,81 Eur (500,00 Lt) kiekvieną mėnesį. Teismas, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius, sprendžia, kad tiek vaiko motina, tiek vaiko tėvas pagal savo galimybes yra pajėgūs teikti nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 115,85 Eur (400,00 Lt). Teismo vertinimu, 115,85 Eur išlaikymo dydis užtikrins nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių patenkinimą, išlaikymo dydis bus proporcingas ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai. Šį motyvą teismas taip pat grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje aiškiai nustatyta, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra neįgalus ar dėl kitų priežasčių negali dirbti).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies, pakeičiant teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. D. po 115,85 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-10-29) iki vaiko pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178, 197, 185 straipsniai, Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė (motina) išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas nustatė, kad ieškovei Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama valstybinė antrinė teisinė pagalba. Ieškinį patenkinus iš dalies (66 procentų), valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 66 proc. šių išlaidų, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (Civilinio proceso kodekso 96 str.). Teismas nustatė, kad valstybė šioje byloje patyrė 129,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, todėl iš atsakovo valstybės naudai yra priteistina 85,37 Eur bylinėjimosi išlaidų (129,35 Eur x 66 procentų (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 79, 80 straipsnis).
Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 435,00 Eur (b. l. 130, 131). Pabrėžtina, kad teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad už atstovavimą teisme jai sumokėjo ne atsakovas, o jo motina. Teismui nėra atskleista aplinkybė, kokiu pagrindu į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo apmokėjo bylinėjimosi išlaidas. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, kad šias išlaidas patyrė būtent atsakovas, atmestinas prašymas priteisti šias išlaidas, tiksliau išlaidų dalį, proporcingai pagal atmestų reikalavimų dalį.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, šioje byloje sudaro 2,76 Eur, tačiau jas padalinus bylos šalims proporcingai ieškinio patenkintiems reikalavimams (atsakovui 66 procentai), šios išlaidos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš bylos šalių nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo patenkinus iš dalies, iš atsakovo Ž. D. valstybės naudai priteistinas 20,00 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (115,85 Eur – 57,92 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2011 m. balandžio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-9956-192/2011 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (šimtą penkiolika eurų ir 85 euro centus) nuo 2014 m. spalio 29 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 20,00 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 85,37 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus ir 37 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.