Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1106-603/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-30
Bylos Nr.
2S-1106-603/2012
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00310-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Lipnickienė
Ieškovas
S. P.
Atsakovas
O. L.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1106-603/2012Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00310-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 106.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. P. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei O. L. dėl nuomos mokesčio ir išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti ieškovo ir atsakovės sudarytą 2010 m. rugsėjo 2 d. patalpų nuomos sutartį; įpareigoti atsakovę išsikelti iš 1 kambario gyvenamojo buto su rūsiu, įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui 1 250 Lt už 5 mėnesių nuomą, 957,45 Lt už sunaudotą elektrą, šilumą, vandenį ir kitas paslaugas, atlyginti ieškovo 758,15 Lt dydžio patirtas išlaidas, priteisti iš atsakovės 0,05 proc. dydžio palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas; atlyginti 1 000 Lt ieškovo patirtą neturtinę žalą, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, motyvuodamas tuo, kad iš pateikto ieškinio nėra aišku, ar ieškovas siekia, kad atsakovė būtų įpareigota išsikelti iš ieškovo buto, ar kad ji būtų iškeldinta, ar ieškovas siekia, kad atsakovė būtų įpareigota sumokėti jam skolą, neturtinę žalą, ar kad iš jos būtų priteistos ieškovo reikalaujamos sumos; nurodė, kad ieškinio antras egzempliorius, skirtas atsakovei, nepasirašytas ieškovo; neteisingai nurodyta ieškinio suma; pažymėjo, kad prie ieškinio nepridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus; ieškovas nepateikė nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo galimybių; ieškinys neapmokėtas reikiamo dydžio žyminiu mokesčiu. Ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus, atsisakė reikalavimų nutraukti ieškovo ir atsakovės sudarytą 2010 m. rugsėjo 2 d. patalpų nuomos sutartį; įpareigoti atsakovę išsikelti iš 1 kambario gyvenamojo buto su rūsiu ir prašė įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui 1 250 Lt už 5 mėnesių nuomą, 957,45 Lt už sunaudotą elektrą, šilumą, vandenį ir kitas paslaugas, atlyginti ieškovo 758,15 Lt dydžio patirtas išlaidas; atlyginti 1 000 Lt ieškovo patirtą neturtinę žalą, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniu prašė prie civilinės bylos prijungti civilinę bylą Nr. 2-629-231/2011.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovo S. P. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepašalino trūkumų, nurodytų 2012 m. vasario 3 d. teismo nutarties 1 punkte – pateikdamas teismui patikslintą ieškinį, jame neaiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą, taip pat nepateikė teismui priedų (ir jų kopijų), kuriais grindžia ieškinį.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas S. P. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad atsisakė ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę išsikelti iš buto, kadangi ji iš buto išsikėlė pati. Pažymi, kad ieškinio reikalavimai, susiję su įsiskolinimu už buto nuomą, išnaudotą elektrą, šilumą, vandenį ir kitas išlaidas bei neturtine 1 000 Lt dydžio žala, išdėstyti aiškiai, nurodant pagrindus, todėl laikyti juos neaiškiais nėra jokio pagrindo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nepateikė dokumentų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, kadangi jie yra Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-629-231/2011, kurią ieškovas prašė prijungti prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Taigi asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Įstatyme nustatyta ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, todėl atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus, 2012 m. vasario 3 d. nutarties 1 punkte nurodė, kad iš ieškovo pateikto ieškinio nėra aišku, ar jis siekia, kad atsakovė būtų įpareigota išsikelti iš ieškovo buto, ar kad ji būtų iškeldinta, ar ieškovas siekia, kad atsakovė būtų įpareigota sumokėti jam skolą, neturtinę žalą, ar kad iš jos būtų priteistos ieškovo reikalaujamos sumos. Kaip matyti iš pateikto patikslinto ieškinio, ieškovas jame nebereikalavo nutraukti ieškovo ir atsakovės sudarytos 2010 m. rugsėjo 2 d. patalpų nuomos sutarties ir įpareigoti atsakovę išsikelti iš 1 kambario gyvenamojo buto su rūsiu. Taigi patikslintame ieškinyje liko tik reikalavimai, susiję su buto nuoma ir neturtine žala. Apylinkės teismui buvo neaišku, ar ieškovas prašo įpareigoti atsakovę jam sumokėti skolą ir neturtinę žalą, ar ieškinyje nurodytas sumas priteisti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, reikalavimai kildinami buto nuomos sutarties pagrindu, t. y. ieškovas ieškinį reiškia dėl nesumokėto nuomos mokesčio, komunalinių paslaugų, papildomų išlaidų ir neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pareikštų reikalavimų dalyko esmė ir ribos yra pakankamai aiškūs, ieškovo reikalavimai negali būti vertinami kaip staigmena atsakovei, o tam tikrus ieškinio dalyko formulavimo netikslumus teismas gali pašalinti parengiamojo teismo posėdžio metu, išsiaiškindamas, ar ieškovas reikalauja įvykdyti piniginę prievolę natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis), ar prašo taikyti kitus savo teisių gynimo būdus (CK 6.216 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė ieškinį nepaduotu dėl to, kad yra neaiškiai suformuluotas ieškinio dalykas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas ne­turi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuo­mone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikala­vimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai 2012 m. vasario 3 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi ieškovas buvo nurodęs, kad prideda ieškinio priedus pagal nurodytą sąrašą (b. l. 7), tačiau kaip matyti iš 2012 m. sausio 27 d. Trakų rajono apylinkės teismo akto (b. l. 13), minėti įrodymai buvo nepateikti (CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį, kadangi jame jau nebebuvo nurodyta, kad ieškovas, įrodinėdamas ieškinį, remiasi pridėtais priedais, priešingai, ieškovas aiškiai nurodė, kad jis prašo prijungti prie bylos Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-629-231/2011, o vieninteliai ieškinio priedai – žyminio mokesčio kvitas ir ieškinio kopija atsakovei, kurie yra pateikti kartu su patikslintu ieškiniu. Kaip minėta, teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, todėl atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus, o nepriimti ieškinio vien dėl įrodymų nepateikimo galima tik tais atvejais, kai be šių įrodymų neįmanoma nustatyti, ar šalis sieja teisiniai santykiai ir kai ieškovas nenurodo kon­krečių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių galima nustatyti šalis siejančius teisinius santykius, be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, ieškovo nurodyta civilinė byla Nr. 2-629-231/2011 buvo iškelta pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei O. L. dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, 2 965,60 Lt skolos už komunalinius patarnavimus išieškojimo, šią bylą nagrinėjo skundžiamą nutartį priėmusi teisėja. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovas, kreipdamasis į teismą, neprivalo pateikti tų įrodymų, kuriuos teismas nesunkiai gali gauti pats iš jam prieinamų informacinių sistemų arba kurie jau yra teismo žinioje, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti ieškinio nepaduotu dėl to, kad nebuvo pridėti įrodymai bei ieškinio priedai, kurie galimai buvo pateikti į to paties teismo nagrinėtą civilinę bylą, kurioje ieškinys paliktas nenagrinėtas. Pažymėtina, kad šiuos įrodymus teismas gali prijungti pasirengimo bylą nagrinėti teisme stadijoje, taip pat įpareigojęs ieškovą pateikti reikalingus duomenis bei išaiškinęs įrodymų nepateikimo teisines pasekmes (CPK 185 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo bei trūkumų nustatymo klausimus, ieškinį laikė nepaduotu vien formaliais pagrindais, todėl priimta teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovo S. P. ieškinio atsakovei O. L. dėl nuomos mokesčio ir išlaidų priteisimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Loreta Lipnickienė