Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-09-27 · Civilinė byla Nr. e2-1306-516/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
e2-1306-516/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01899-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
A. J.
Ieškovas
R. J., V. Š., A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1306-516/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01899-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.1.14.6.
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų R. J., V. Š. ir A. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl paskolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 40 548,25 Eur dydžio paskolą, 399,92 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovai pateikė teismui pareiškimą, prašydami priimti ieškovų ieškinio atsisakymą, grąžinti 75 proc. už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio sumos ir netenkinti atsakovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovai patvirtino, kad jiems yra žinomi atsisakymo nuo ieškinio teisiniai padariniai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi priėmė ieškovų ieškinio atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą; grąžino ieškovei R. J. 629,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio; atmetė ieškovų prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; atmetė atsakovės prašymą priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovų pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio tenkintinas, priimant atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukiant, nes tai neprieštarauja byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui. Teismas nurodė, kad ieškovams žinomos ieškinio atsisakymo procesinės pasekmės, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Atsiliepimas

5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovų elgesys buvo tinkamas, nes jie siekė bylą užbaigti taikiai, tiek ieškinyje, tiek dublike išreiškė nuomonę apie galimybę užbaigti bylą taikos sutartimi, gavę atsiliepimą į ieškinį ir sužinoję naujas aplinkybes, ieškovai dublike pareiškė prašymą priimti ieškovų atsisakymą nuo dalies ieškinio, o 2018 m. birželio 12 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, tuo patvirtindami, kad veikė siekdami greito ir operatyvaus proceso byloje.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovai neturi atlyginti atsakovei patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o ieškovai veikė siekdami greito ir operatyvaus proceso. Teismas konstatavo, kad visas bylinėjimosi išlaidas atsakovė patyrė dėl to, jog neinformavo ieškovų apie svarbias bylos aplinkybes, turėjusias įtakos ieškinio padavimui, veikė nesąžiningai ir neefektyviai. Iki ieškinio teismui padavimo ieškovai kreipėsi į atsakovę su raginimu grąžinti paskolą, tačiau atsakovė, gavusi raginimą bei ieškovams pateikus ieškinį teismui, neinformavo jų apie minėtas svarbias aplinkybes. Aplinkybes apie tai, kad atsakovė buvo fiktyvi įmonės akcininkė, ieškovai sužinojo gavę atsakovės tripliką ir teismo posėdžio metu.

7. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovų prašymą priteisti iš atsakovės ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas, nes byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovams atsisakius ieškinio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutarties dalį dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovų pirmosios instancijos teisme patirtas atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 000 Eur; panaikinti arba pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutarties motyvus, kuriuose nurodyta, kad „Aplinkybes apie tai, kad atsakovė buvo fiktyvi įmonės akcininkė, ieškovai sužinojo, gavę atsakovės tripliką, ir žodinio proceso teismo posėdžio metu“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Iš skundžiamos nutarties motyvų nėra aišku kuo remiantis teismas konstatavo, kad atsakovė buvo fiktyvi įmonės akcininkė. Byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, joje nebuvo konstatuotos ir ištirtos visos bylai svarbios aplinkybės, byloje taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas, ar A. J. fiktyviai perleido atsakovei savo turimą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VILKĖJA“ akcijų dalį, o buvo sprendžiama vien tik dėl skolos ieškovams priteisimo, todėl nutartyje teismo konstatuotos ginčijamos aplinkybės yra nepagrįstos.

8.2. Teismo posėdžio metu ir triplike nebuvo įvardyta, kad atsakovė buvo fiktyvi UAB „VILKĖJA“ akcininkė, buvo tik nurodyta, kad būtent A. J. tvarkė visus su UAB „VILKĖJA“ valdymu susijusius reikalus, nes jis buvo vienas iš šios įmonės steigėjų ir įkūrėjų, o UAB „VILKĖJA“ akcijos atsakovei buvo perleistos pirkimo–pardavimo sutartimi, vien tik kaip vienas iš jos sūnaus verslo sprendimų. Vien tai, kad UAB „VILKĖJA“ veikloje dalyvavo atsakovės sūnus A. J. nereiškia, kad akcijų pirkimo–pardavimo sandoris buvo fiktyvus.

8.3. Skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsiėmė ieškinį, yra svarbu nustatyti ieškinio atsiėmimo priežastis, t. y. ar ieškinio atsiėmimas buvo nulemtas atsakovo veiksmų. Ginčo atveju, ieškovai ieškinio atsisakė ne dėl to, kad atsakovė jį pripažino ar patenkino ieškovų reikalavimus, o dėl to, jog atsakovė neva teismo posėdžio metu pripažino, kad ji buvo fiktyvi UAB „VILKĖJA“ akcininkė, tai privertė ieškovus kitaip vertinti ginčo santykius ir atsisakyti ieškinio reikalavimų. Teismas nevertino to, kad ieškovai yra A. J. vaikai t. y. atsakovės anūkai, todėl apie tai, kad atsakovei jos sūnus pardavė UAB „VILKĖJA“ akcijas ieškovams buvo žinoma nuo pat šio sandorio sudarymo dienos. Ieškovai į bylą teikė UAB „VILKĖJA“ vidaus dokumentus ir tai patvirtina, kad ieškovams dar iki pasikreipiant į teismą buvo puikiai žinoma apie visus jų velionio tėvo A. J. sudarytus sandorius, jo vykdytą verslo veiklą.

8.4. Vertinant atsakovės procesinį elgesį ir teismo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė veikė neefektyviai ir nesąžiningai, svarbu yra tai, kad atsakovei yra 83 metai. Atsakovė yra garbingo amžiaus moteris, neturinti teisinio išsilavinimo, todėl suvokti ir suprasti savo atliekamų veiksmų pobūdį teisine prasme, ieškovų reiškiamus reikalavimus ir pan., ji negalėjo. Atsakovė teisinės pagalbos į advokatą kreipėsi tik 2017 m. spalio 17 d. Iki to laiko su ieškovais bendravo tik žodžiu, jokių atsakymų į ieškovų jai siunčiamus raštus neteikė, nes nematė tam prasmės. Ieškovai yra atsakovės anūkai, su jais ginčo klausimu atsakovė po sūnaus mirties buvo ne kartą kalbėjusi, nurodžiusi ieškovams visais bylai svarbias aplinkybes, įskaitant ir tą faktą, kad sūnui pervestus pinigus ji jau seniai grąžino.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovai prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovai savo ieškinio dėl paskolos priteisimo pareiškimo metu žinojo apie paskolinių santykių tarp atsakovės ir ieškovų mirusiojo tėvo A. J. nebuvimą, pagrįstą atsakovės, kaip UAB „VILKĖJA“ akcininkės, fiktyvumu. Todėl ieškovai, reikšdami ieškinį, elgėsi sąžiningai. Atsakovė tik po ieškinio pareiškimo atskleidė ieškovams ir teismui minėtąjį fiktyvumą, iki tol nuslėpdama jį nuo ieškovų, nors turėjo galimybę apie tai informuoti ieškovus anksčiau.

9.2. Bylos aplinkybės liudija apie teismo galimybę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsisakant priteisti iš ieškovų atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl motyvų pašalinimo

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus dėl skundžiamos nutarties motyvų pašalinimo, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais. Priešingai, nei nurodo apeliantė, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas teismo motyvas, kad „Aplinkybes apie tai, kad atsakovė buvo fiktyvi įmones akcininkė, ieškovai sužinojo, gavę atsakovės tripliką, ir žodinio proceso teismo posėdžio metu“ yra iš esmės tik atsakovės nurodytos aplinkybės, kurios nėra teismo išvados, šiam atlikus įrodymų tyrimą ir vertinimą.

12. Nors sutiktina su atsakove, kad jos triplikas savaime nurodyto motyvo nepatvirtina, tačiau, kaip teisingai pastebi ieškovai, atsakovės atstovė teismo posėdyje nedviprasmiškai nurodė, kad „Taip, pateikėme kaip rašytinį įrodymą įrodyti tam faktui, kad ne kokia tai paskolos sutartis buvo sudaryta tarp šalių, kad ne kokie tai paskoliniai santykiai, bet buvo sūnaus – mirusio A. J. – sprendimas fiktyviai perleisti akcijas savo mamai, į jos sąskaitą pervedant 140 000, paskui jam pačiam su ja banke tą 140 000 pervedant į Vilkėjos sąskaitą, taip ir nurodant, kad bus vėliau sumažintas tas įstatinis kapitalas Vilkėjos ir pinigai bus pradedami grąžinti“ (2018 m. kovo 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 1.04.24 min. – 1.04.53 min.).

13. Pažymėtina tai, kad nors paminėti paaiškinimai yra atsakovės atstovės, tačiau teismo posėdyje dalyvavo ne tik atsakovės atstovė, bet ir pati atsakovė, kuri šių jos atstovės paaiškinimų ne tik nepaneigė, bet davusi priesaiką buvo apklausta iš karto po jos atstovės išdėstytų paaiškinimų ir juos iš esmės patvirtino, išsamiai papasakodama, kad jokių sprendimų įmonėje nepriėmė, tik pasirašė tai, kas jai buvo pateikiama, be kita ko, nurodydama, kad „aš net labai nesusigaudžiau kas tos akcijos“; „man reikėjo tik pasirašyti“; į klausimą ar įmonės veikloj galėjo dalyvauti, nurodė „nu ką aš galėjau dalyvauti, man atneša dokumentus, pasirašau“ (2018 m. kovo 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 1.07.46 min. – 1.27.08 min.).

14. Taigi, skundžiamus pirmosios instancijos teismo motyvus, priešingai nei nurodo atsakovė, sudaro ne teismo padarytos išvados, o pačios atsakovės pozicija. Atskirai pastebėtina, kad atsakovės pozicija proceso pirmosios instancijos teisme metu ir nebuvo nuosekli – 2018 m. kovo 19 d. teismo posėdyje buvo išdėstyta viena pozicija, kitokia buvo dėstoma atsiliepime į ieškinį, o kaip matyti iš atskirojo skundo, atsakovė apeliacinės instancijos teisme savo poziciją vėl pakeitė. Teiginiai, kad ieškovams buvo žinoma apie sudarytą sandorį, šiuo atveju yra deklaratyvūs ir, sprendžiant dėl skundžiamos nutarties motyvų pašalinimo, teisiškai nereikšmingi, nes lieka nepaneigta ieškovų ieškinio atsisakyme nurodyta pozicija, jog teismo posėdyje nurodytos aplinkybės apie akcijų perleidimo sandorio fiktyvumą jiems nebuvo žinomos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas tik pakartojo atsakovės poziciją, nurodytą 2018 m. kovo 19 d. teismo posėdyje, pašalinti atsakovės nurodytų motyvų iš skundžiamos nutarties neturi pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

15. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo užbaigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovams atsisakius nuo ieškinio. Ieškinio atsisakymo pagrindu ieškovai nurodė pirmosios instancijos teismo pakartotą atsakovės poziciją byloje.

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visas bylinėjimosi išlaidas atsakovė patyrė dėl to, jog neinformavo ieškovų apie svarbias bylos aplinkybes, turėjusias įtakos ieškinio padavimui, veikė nesąžiningai ir neefektyviai. Tokia bylą nagrinėjusio teismo pozicija, su kuria visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, buvo grindžiama būtent anksčiau šios nutarties 17 punkte aptarta priežasties teorija. Atsakovės amžius ar teisinių žinių trūkumas nekliudė jai ieškovams nurodyti to, ką ji, davusi priesaiką, nurodė 2018 m. kovo 19 d. teismo posėdyje. Ieškinio pateikimas, kaip pagrįstai padarė išvadą pirmosios instancijos teismas, buvo nulemtas atsakovės nepakankamo bendradarbiavimo su ieškovais, todėl pagal anksčiau nurodytą priežasties teoriją ir bylos faktines aplinkybes atsakovei nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė teisingai.

19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o atskirojo skundo argumentai teismo padarytų išvadų nepaneigia, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė