Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-08-25 · Civilinė byla Nr. e2A-674-280/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-25
Bylos Nr.
e2A-674-280/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas
E. M.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
D. M.
Civilinė byla Nr. e2A-674-280/2016Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00379-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.1.5;2.5.39.2.6.1;3.3.1.14; 3.3.1.21.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 25 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16-228/2016 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. M., trečiajam asmeniui D. M. dėl žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. M. 1900,01 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013-10-28 Švedijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas „Swedish Transport Administration“ priklausantis turtas – kelio atitvarai. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos D. M. (buvusi pavardė – K.) kaltės. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas E. M..Transporto priemonės draudėjas, sudarydamas sutartį, draudikui nepranešė apie transporto priemonės registracijos duomenų pasikeitimą ir taip pažeidė draudimo sutartį, bei per tris darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu nepranešė draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, nepateikė turimų eismo įvykio bei žalos įrodymų, nepadėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybių ir žalos dydžio, laikytis draudiko nurodymų, todėl pagal TPVCAPDĮ 22 str. draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje, reikalauja grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo E. M. 760 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, 17 Eur žyminio mokesčio ir 28 Eur ieškovo patirtų dokumentų vertimo išlaidų, taip pat 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (760 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 42 Eur atsakovo patirtas advokato pagalbos išlaidas ieškovui AB „Lietuvos draudimas“.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nuostatas, konstatavo, kad draudimo apsauga galioja visose Europos Sąjungos valstybėse narėse nepriklausomai nuo to, kad žala padaroma transporto priemonei būnant kitoje valstybėje narėje. Kadangi papildomos įmokos reikalavimas pasikeitus apdraustos transporto priemonės naudojimo teritorijai nėra suderinamas su ES teise, o transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis negali įversti ribojimo apdraustos transporto priemonės naudojimo teritorijos atžvilgiu, laikė, kad papildomos draudimo įmokos nesumokėjimas negali būti laikomas sutarties pažeidimu ar netinkamu vykdymu, todėl ieškovo reikalavimą grąžinti dalį sumokėtos įmokos šiuo pagrindu atmetė. Nustatė, kad atsakovas laiku apie eismo įvykį ieškovui nepranešė, todėl laikė, kad ieškovo reikalavimas šiuo pagrindu priteisti 20 proc. išmokėtos draudimo įmokos yra pagrįstas ir jį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu E. M. prašo panaikinti 2016-03-21 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuriuo priteista ieškovo naudai iš atsakovo 760 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, 17 Eur žyminio mokesčio ir 28 Eur ieškovo patirtų dokumentų vertimo išlaidų, taip pat 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (760 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015 m. kovo 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 42 Eur advokato pagalbos išlaidos ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilnai, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas turėjo išsiaiškinti, kokias TPVCAPDĮ 22 str. reglamentuojamas nuostatas atsakovas pažeidė. Atsakovas yra automobilio savininkas ir draudėjas, o automobilį vairavo D. M.. Įstatyme numatyta, kad draudikas gali reikalauti, kad sumokėtas sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, šis sąrašas nėra aiškinamas ir taikomas plečiamai, todėl atsakovo atžvilgiu ieškinys turėjo būti atmestas. Įstatymas numato, kad tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek policijos pareigūnams nustatyta pareiga pranešti žalą padariusio asmens draudikui apie eismo įvykį. Bet kurio iš nurodytų subjektų pranešimas draudikui apie eismo įvykį yra laikytinas tinkamu. Taip pat nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog aplinkybė, kad atsakovas davė vairuoti savo automobilį D. M., kurios gyvenamoji vieta nebuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, padidino draudimo riziką. Nagrinėjamoje byloje E. M. negalėjo būti atsakovu, nes civilinei atsakomybei atsirasti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus ir atsakovo civilinę atsakomybę. Byloje nenustatyta ar atsakovas yra gavęs nors vieną ieškovo pretenziją dėl kurios teismas pasisakė.Teismas neatkreipė dėmesio, kad galimai neteisingai buvo paskaičiuotas žalos dydis konvertuojant kronas į litus, taip sukeliant didesnius neigiamus padarinius atsakovui.Teismas neteisingai paskirstė teismo išlaidas pagal rekomendacines taisykles, nes atsakovo advokatei buvo sudėtinga vesti bylą, kai atstovaujama šalis gyvena Švedijoje, teko nemažai laiko aiškintis įvykio aplinkybes virtualiu būdu, kas įeina į advokato darbo sąnaudas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nepranešimas draudikui apie eismo įvykį bei informacijos draudikui nepateikimas turėjo esminės reikšmės, nes dėl šių pareigų pažeidimo draudikas negalėjo nustatyti eismo įvykio tikslaus laiko, kuris draudikui yra svarbus, nes apie eismo įvykį pranešta praėjus šešioms minutėms po draudimo sutarties sudarymo. Iki sutarties sudarymo dienos (2013-10-28) automobilis nebuvo draustas civilinės atsakomybės draudimu. Apie eismo įvykį AB „Lietuvos draudimas“ sužinojo tik 2014-06-16. Praėjus 7 mėnesiams po įvykio nebebuvo techninės galimybės gauti įrodymus apie tikslų eismo įvykio laiką ir kitas svarbias įvykio aplinkybes.Pagal TPVCAPDĮ 41 straipsnio 2,8 punktus atsakingas už draudimo sudarymą asmuo (transporto priemonės savininkas) privalo apdrausti transporto priemonę pagal šio įstatymo reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonės savininkas pažeidė nurodyto įstatymo 41 str. 3 d. reikalavimus. AB „Lietuvos draudimas“ siuntė draudėjui prašymą nurodyti avarijos aplinkybes, draudimo sutartyje nurodytu adresu, tačiau apeliantas neinformavo apie eismo įvykį. E. M. kaltė ieškinyje nurodytu pagrindu kyla dėl neteisėto elgesio po eismo įvykio, o ne dėl to, kad jis sukėlė eismo įvykį.Atsakovas ir jo atstovė nepateikė išlaidų detalizacijos: už kokius veiksmus, atstovei sumokėtas 300 Eur atlyginimas. Teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atstovė, truko 30 min., teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teisingai apskaičiavo priteistinų išlaidų dydį. Apeliantas neginčijo draudiko išmokėtos išmokos pagrįstumo pirmosios instancijos teisme, teismas neprivalėjo rinkti įrodymų, koks valiutos kursas buvo draudimo išmokos metu.Apeliacinio skundo motyvai dėl vieningos draudimo apsaugos apeliacinėje instancijoje neaktualūs, nes apeliaciniame skunde skundžiamas sprendimas, o ne ieškinys bei apeliaciniame skunde turi būti nurodyti nesutikimo su ginčijamu sprendimu motyvai, o ne motyvai, kuriems pritariama.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas, 2016 m. kovo 21 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas toliau – TPVCAPDĮ), kurio 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovas E. M. 2013-10-28 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – sutartis) Nr. 03/263108469, kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonė Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padarytos žalos. 2013-10-28 Švedijos Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku nurodytas automobilio Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja D. K. (dabar M.). AB „Lietuvos draudimas“, remdamasis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, užsienio valstybės draudimo įmonei išmokėjo 3800 Eur (13120,66 Lt) dydžio žalos atlyginimą. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 20 proc. išmokėtų draudimo išmokų, reikalavimą grįsdamas aplinkybe, jog atsakovas nepranešė raštu apie autoįvykį per 3 dienas nuo autoįvykio dienos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykių dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Minėto Įstatymo 22 str. 2 d. nustatyta, jog jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublik?s Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 60. 3 punktas nustato, jog atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Šių taisyklių 63 punkte nustatyta, jog grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.Nagrinėjamu atveju draudėjas E. M. savo pareigos pranešti draudikui apie eismo įvykį per 3 darbo dienas nevykdė, apskritai nepranešė ieškovui draudikui AB “Lietuvos draudimas“ apie autoįvykį, į siųstą ieškovo 2014-06-16 užklausimą apie autoįvykį nesureagavo, jokios prašomos informacijos nesuteikė. Apie įvykį ieškovas sužinojo tik praėjus 7 mėnesiams po autoįvykio (2014-06-16) iš Švedijos institucijų. Nors apeliantas ir nurodo, kad teismas nesiaiškino aplinkybių ar jis yra gavęs ieškovo siunčiamas pretenzijas, tačiau tai neturi įtakos sprendžiant jo atsakomybės klausimą. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas siuntė atsakovui užklausimą, sutartyje paties atsakovo nurodytu adresu. Apeliantas nevykdė sutartyje numatytos pareigos pranešti apie pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą, todėl laikoma, kad ieškovas atsakovą informavo tinkamai (sutarties 2.2.4 p., 5.3 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nuo 2012-08-02 deklaravęs savo išvykimą į Švediją, tačiau sudarydamas sutartį, nurodė adresą Lietuvoje, todėl yra pats atsakingas už tai, kad siųsti laiškai, galėjo ir nepasiekti adresato. Esant nurodytoms aplinkybėms ir galiojant minėtam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su Utenos rajono apylinkės teismas padaryta teisinga išvada, kad byloje nesant įrodymų apie tai, jog atsakovas būtų įvykdęs savo pareigą, ieškovas turi teisę reikalauti išmokėtos sumos dalies.Apelianto nuomone, jis nėra autoįvykio kaltininkas, nes autoįvykį padarė D. M., jis žalos nepadarė, todėl jam negali kilti civilinė atsakomybė. Draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo šiam išmokėtą sumą ar jos dalį ir tada, kai draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kt. aplinkybes).Apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, galinčių paneigti jo kaltę dėl pareigos laiku informuoti draudiką nevykdymo ar paaiškinti minėtos pareigos nevykdymo aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartis buvo sudaryta Lietuvoje, o autoįvykis įvyko tą pačią dieną Švedijoje, automobilio valdytoja D. M. neturėjo sutarties, nežinojo kur ir per kiek laiko, ji turėtų pranešti apie autoįvykį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent atsakovo pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdamas draudimo išmoką ieškovas turėjo remtis vien tik Švedijos institucijų pavėluotai pateikta informacija, kuri turėjo reikšmės aiškinantis autoįvykio aplinkybes.Apeliantas nesutinka su išmokėtos išmokos dydžiu, nes mokėtina žala buvo 28912 kronų, o ieškovas išmokėjo 3800 Eur (13 120,66 Lt). Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovui pirmosios instancijos teisme neginčijus ieškovo išmokėtos žalos dydžio, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo nurodyta suma yra teisinga, patvirtina ieškovo išmokėtą sumą. Apeliaciniame procese negalima remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, ar kelti naujus reikalavimus (CPK 306 str. 2 d.). Apeliantas, nors ir žinojo apie ieškovo pateiktus įrodymus apie išmokėtos draudimo išmokos dydį, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jos neginčijo, nesutikdamas su paskaičiuotu valiutos kursu. Taigi, apeliacinės instancijos teisme atsakovo nurodyta aplinkybė pirmosios instancijos teisme nebuvo tirta ir vertinta, nes pirmosios instancijos teisme ginčo dėl draudimo išmokos sumos, nebuvo.Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir jų sumažinimu, nes atsakovo atstovė sugaišo daug laiko virtualiu būdu aiškinantis bylos aplinkybes, o tai turi būti įskaičiuota į darbo sąnaudas.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė į bylą 2015-11-16 pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad atsakovas advokatei J. U. sumokėjo 300 Eur už atstovavimą, dokumento surašymą pirmos instancijos teisme. Atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei į tai, kad advokatė teismo posėdyje dalyvavo 30 min., teisingai paskaičiavo priteistinų išlaidų dydį 70 Eur (Rekomendacijų 8.19 p.) ir jas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė