Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S. ir R. S., antstolei V. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko V. S. pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išduotus vykdomuosius raštus. Vykdant išieškojimą, buvo nustatyta, kad skolininkui ir jo sutuoktinei R. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas esantis Telšių r. 2020 m. vasario 11 d. teisme gautas prašymas nustatyti, kad skolininkui V. S. priklauso 1/2 sutuoktinės R. S. vardu registruoto turto.

CK 3.116 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalintas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Kad galėtų padalinti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno ir kito asmeninį turtą (CK 3. 118 straipsnio 1 dalis). Tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą, teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Taigi šiuo atveju pareiškėjo suformuluotas reikalavimas nustatyti, kad skolininkui V. S. priklauso 1/2 sutuoktinės R. S. vardu registruoto turto, negali būti pripažintas pagrįstu ir patenkintas, nes pirmiausia reikia nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Be to, vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/00438 nėra duomenų, kad antstolės V. Š. 2020 m. sausio 10 d. pranešimas Nr. S-20-71-2367 dėl turto arešto ir siūlymas sudaryti susitarimą dėl turto padalijimo V. S. ir R. S. buvo įteikti tinkamai. Vertinant 2020 m. sausio 10 d. turto arešto aktą Nr. 20-71-2354 matyti, kad jis yra su trūkumais, t.y. jame užfiksuotas tik turto arešto mastas, tačiau nenurodoma areštuoto turto vertė arba nenurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.

CK 4.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-153-232/2020).

Šioje byloje nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta duomenų apie skolininko turimą kitą gyvenamąjį būstą, todėl teismas laiko, kad tai yra vienintelis skolininko šeimos būstas, išieškotina suma ir vykdymo išlaidos neviršija keturių tūkstančių eurų, todėl pareiškimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.