Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Arvydo Daugėlos, Daliaus Jocio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistųjų G. B., P. B. ir K. B. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo

G. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė G. B. paskirta terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos dvi dienos laikinojo sulaikymo laiko nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą ir 12 mėnesių neišeiti iš namų nuo 22 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu.

K. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 50 MGL, tai yra 1883 eurų bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos dvi dienos jo laikinojo sulaikymo laiko nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir neatlikta bausmė nustatyta – 46 MGL, tai yra 1732,36 eurų, bauda.

P. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos dvi dienos jo laikinojo sulaikymo laiko nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

E. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 40 MGL, tai yra 1506,4 eurų, bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos dvi dienos jo laikinojo sulaikymo laiko nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir neatlikta bausmė nustatyta – 36 MGL, tai yra 1355,76 eurų, bauda.

E. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jai solidariai iš nuteistųjų G. B., P. B., K. B., E. R. 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmesta.

Priteista iš nuteistųjų G. B., P. B., K. B., E. R. po 150 eurų iš kiekvieno E. K. advokato atstovavimo išlaidų.

S. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam solidariai iš nuteistųjų G. B., P. B., K. B., E. R. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmesta.

Priteista iš nuteistųjų G. B., P. B., K. B., E. R. po 75 eurus iš kiekvieno S. J. advokato atstovavimo išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. R., tačiau jo apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

E. R., P. B., K. B. nuteisti už tai, kad pažeidė viešąją tvarką. G. B. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

G. B., E. R., P. B., K. B. 2015 m. rugpjūčio 2 d., apie 02.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme G. B., P. B., K. B. ir E. R. tyčia, bendrais vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad mėtydami akmenis bei daužydami pagaliais, išdaužė gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), priklausančio E. K., šešių plastikinių langų stiklo paketus su juose buvusiomis dekoro detalėmis ir tinkleliais nuo uodų, tuo padarydami nukentėjusiajai E. K. 4434,05 eurų turtinę žalą, bei vienam akmeniui įkritus į gyvenamojo namo vidų, sugadino namuose buvusį nešiojamąjį kompiuterį, kurio taisymo kaina– 150 eurų, bei tęsdami nusikalstamą veiką G. B. tyčia gyvenamojo namo kieme sudaužė nukentėjusiajam V. J. priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinės dangtį, kurio vertė 200 eurų, bei išdaužė galinį stiklą, kurio vertė 100 eurų, toliau tęsdami nusikalstamą veiką: G. B. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius R. K., D. K., V. J., t. y. jis sudavė nukentėjusiajam R. K. du kartus pagaliu į dešinę koją, padarydamas nukentėjusiajam R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiam D. K. sudavė vieną smūgį kumščiu į užpakalinę galvos dalį (pakaušį), padarydamas nukentėjusiajam D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam V. J. ginantis nuo pagaliu suduodamų smūgių padarė nukentėjusiajam V. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą; P. B. pasikėsino suduoti nukentėjusiajam S. J. pagaliu į veidą, tačiau nukentėjusysis S. J. rankos plaštaka atrėmė suduodamą smūgį ir smūgio išvengė, tačiau dėl suduoto smūgio padarė nukentėjusiajam S. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam D. K. trenkė pagaliu į dešinės rankos plaštaką, padarydamas nukentėjusiajam D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą; K. B. pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. K., t. y. jis sudavė nukentėjusiajam D. K. smūgį kumščiu į kaklą, padarydamas nukentėjusiajam D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi G. B., E. R., P. B., K. B. vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sugadino nukentėjusiosios E. K. turtą, G. B. nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų R. K. ir D. K. sveikatą, nesunkiai sutrikdė V. J. sveikatą ir sugadino jo turtą, P. B. nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų S. J. ir D. K. sveikatą, K. B. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K. sveikatą bei visi nuteistieji sukėlė nukentėjusiųjų E. K., S. J., S. J., N. J., D. K. pasipiktinimą.

Apeliaciniu skundu nuteistieji G. B., P. B., K. B. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – bylą nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniame skunde nuteistieji teigia, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų, įrodymai įvertinti vienašališkai ir neobjektyviai, netinkamai pritaikymas baudžiamasis įstatymas.

Apeliantas G. B. skunde teigia, kad jis jokių smurtinių ir vandališkų veiksmų neatliko ir jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. 2015 m. rugpjūčio 2 d. su kaimynu D. D. grįžo iš miestelio šventės, Pušyno g., ties 2 namu pamatė užstatytą automobilį, kurį paprašė patraukti, įvyko konfliktas su nukentėjusiaisiais. Grįžę namo po šio konflikto su D. D. kalbėjo, kad ryte kreipsi į policiją. Po šio pokalbio jis vėl išėjo į miestelio šventę, kur sutiko brolį Kęstutį, po poros valandų ėjo namo, eidami gatve išgirdo didelį triukšmą, muštynes, šauksmus, riksmus, brolis nuėjo pažiūrėti, kas vyksta, o ji ? liko ant kelio. Kieme matė šešėlius, lange degė šviesa, matė metamus daiktus. Su savimi jis turėjau kepurę ir pirštines, jas užsidėjo, siekdamas apsiginti, tuo pačiu tikslu buvo susiradęs ir pagalį. Sustoję policijos pareigūnai nusivežė jį į įvykio vietą, o vėliau visus nuvežė į policiją. Sužaloti S. J. negalėjo, nes įvykio vietoje nebuvo, o be to, nukentėjusysis nurodė visai kitą asmenį, kuris jam sudavė į ranką.

Apeliantas P. B. skunde taip pat teigia, kad jokiame konflikte nedalyvavo ir jokių veiksmų neatliko. Įvykio dieną baigiantis šventei ėjo į namus, einant gatve pro E. K. namą, pro jį prabėgo 2–3 nepažįstami žmonės. Jis gavo smūgį į galvą ir atsibudo greitosios med. pagalbos automobilyje. Jam buvo sulaužyti 6 šonkauliai ir stuburo atauga. Po suduotų smūgių per galvą jis buvo parneštas prie namo įvykio vietoje ir spardomas S. J., kuris jam ir sulaužė šonkaulius. Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje nurodytų veiksmų ir aplinkybių nepripažįsta, nes dėl amžiaus ir sveikatos būklės jam inkriminuotų veiksmų atlikti negalėjo.

Apeliantas K. B. apeliaciniame skunde teigia, kad konflikte nedalyvavo, o buvo užpultas, kai norėjo pasidomėti, kas vyksta E. K. kieme. Skunde nurodo, kad po miestelio šventės su broliu ėjo namo, jau iš tolo girdėjosi, kad kažkuriame kieme kažkas vyksta, cypė moterys. Priėjus arčiau, jis nuėjo į kiemą, kur liko brolis, nematė, tačiau kartu nėjo. Nuėjus į kiemą pamatė daug žmonių, jų buvo gal 10–15. Paklausus, kas vyksta, jį pradėjo keikti ir sudavė į koją, vėliau kažkas trenkė per galvą, dėl to jis prarado sąmonę. Vėliau atvyko pareigūnai ir išvežė į policiją. Jokio apšvietimo kieme nebuvo, kas jam sudavė, nematė. Buvo daug žmonių, moterys šaukė, kad jis ir kiti asmenys išdaužė langus, jis nieko nedarė, langų nedaužė, tik apsižodžiavo.

Visi apeliantai teigia, kad teismas įrodymus vertino šališkai bei selektyviai ir tiki tik E. K., S. J., kaip sugyventinių, jų tėvų S. J., D. K., R. K., D. K., kuris yra E. K. brolis, parodymais, nors akivaizdu, kad šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Nei policijos tyrėjai, nei teismas nesiaiškino, kas dar buvo E. K. namo kieme, nors visi aiškina, kad buvo ne mažiau kaip 10 žmonių, ir visus veiksmus priskyrė jiems, nors jie ten atsidūrė atsitiktinai, nes pro E. K. namą ėjo į savo namus.

Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusiųjų S. J. ir E. K. atstovas advokatas Irmantas Motužis prašė nuteistųjų apeliacinį skundą atmesti, nuteistųjų G. B., P. B., K. B. gynėjas advokatas A. S. prašė nuteistųjų apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistųjų G. B., P. B., K. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublik?s baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų G. B., P. B., K. B., E. R. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistieji padarė jiems šį inkriminuotą nusikaltimą.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 str. 1 d. aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika pagal BK 284 str. 1 d. gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimą, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistieji G. B., P. B., K. B. ir E. R. padarė BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija tokią išvadą grindžia įvykio vietos apžiūra (t. 1, b. l. 15–25, 27), nukentėjusiųjų E. K., S. J., D. K., S. J., N. J., V. J., S. J., R. K., liudytojų S. G., T. L. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolais (t. 1, b. l. 90–96, 118–121, 135–137, 171–182), specialisto išvadomis (t. 1, b. l. 79, 111, 127, 146), pareigūnų tarnybiniais pranešimais (t. 1, b. l. 14) ir kitais byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais. Iš šių įrodymų visumos matyti, kad įvykus konfliktui dėl iš kiemo išvažiuojančio automobilio ir kelio važiuojamosios dalies užstatymo G. B. su automobilyje buvusiais asmenimis pagrasino, jog sugrįš ir užmuš. Apie 02.00 val. G. B., P. B., K. B. ir E. R. sugrįžę į namo kiemą tyčia, bendrais vandališkais veiksmais – mėtydami akmenis bei daužydami pagaliais, išdaužė gyvenamojo namo, šešių plastikinių langų stiklo paketus, vienam akmeniui įkritus į gyvenamojo namo vidų, sugadino namuose buvusį nešiojamąjį kompiuterį, po to G. B. tyčia gyvenamojo namo kieme sudaužė nukentėjusiajam V. J. priklausančio automobilio bagažinės dangtį bei išdaužė galinį stiklą. Be to, tęsdami nusikalstamą veiką: G. B. pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius R. K., D. K., V. J., t. y. jis sudavė nukentėjusiajam R. K. du kartus pagaliu į dešinę koją, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam D. K. sudavė vieną smūgį kumščiu į pakaušį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą; P. B. pasikėsino suduoti nukentėjusiajam S. J. pagaliu į veidą, tačiau nukentėjusysis S. J. rankos plaštaka atrėmė suduodamą smūgį ir smūgio išvengė, tačiau dėl suduoto smūgio padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam D. K. trenkė pagaliu į dešinės rankos plaštaką, padarydamas nukentėjusiajam D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą; K. B. pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. K., t. y. jis sudavė nukentėjusiajam D. K. smūgį kumščiu į kaklą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji nurodė, kad prabudo nuo stiklo dūžių, šukės krito ant jų miegančių, į kambarius skriejo akmenys, kurie gadino baldus, prabudo vaikai, kurie pradėjo klykti, juos slėpė po lovomis ir spintose. Nukentėjusioji E. K. parodė, kad išėjusi į kiemą pamatė 4 asmenis, kurie buvo suguldyti ant žemės, matė, kaip G. B. pabėgo ir bėgdamas išdaužė automobilio langą, iš viso pradžioje buvo apie 10 asmenų (t. 3, b. l. 128). Nukentėjusysis D. K. parodė, kad tą vakarą buvo įvykęs konfliktas tarp G. B. ir D. D. ir jų, ir tik sužinoję, kad iškviesta policija, jie išvažiuodami pasakė, kad sugrįš ir „užlenks“. Jau miegoti ėjo su baime, o apie 2 val. išgirdo šurmulį, pro kemperio langą pamatė aplink namą stovinčius asmenis su pagaliais ir akmenimis, jam išbėgus į kiemą ir bėgant link namo Povilas trenkė pagaliu per dešinę plaštaką, jį paguldžius užpuolė G. ir K.. Gediminas sudavė į pakaušį, pastūmė E., kuris norėjo mesti akmenį. Atsikėlęs G. pasiėmė pagalį ir bėgdamas išdaužė automobilio lango stiklą, visiems jiems sudavė po vieną smūgį ir taip suguldė ant žemės (t. 3, b. l. 129–130). Nukentėjusysis R. K. parodė, kad miegant išgirdo sprogimus, panašius į šaudymą, atsikėlę išbėgo į lauką ir pamatė asmenis, mėtančius akmenis į langus. Viskam vadovavo P., G. sudavė pagaliu į koją, nuo ko gavo pirmą smūgį į nugarą, nežino, G. išbėgdamas daužė automobilį (t. 3, b. l. 130). Nukentėjusysis V. J. parodė, kad prabudo nuo stiklo dužimo, išbėgus į kiemą sūnus pasakė laikyti žmogų, tai buvo P., jį belaikant jam buvo suduoti smūgiai į galvą, jam bandant užsidengti, sudavė į ranką, kas sudavė, nematė (t. 3, b. l. 127). Nukentėjusysis S. J. parodė, kad po 2 val. miegant išgirdo garsus ir pamatė dūžtančius lango stiklus, prie namo langų matėsi žmonės su pagaliais ir akmenimis. Išėjus iš kiemo sutiko P. B., kuris puolė ant jo, atrėmė jo smūgį į veidą, bet kliuvo į ranką. Paguldžius P. B., paliko jį saugoti, nuėjus už namo kampo pamatė dar paguldytus du žmones. Mano, kad žmonių buvo daugiau nei jų buvo sulaikyta įvykio vietoje (t. 3, b. l. 102–103). Nukentėjusioji S. J. parodė, kad prabudo nuo dūžtančių langų stiklų garsų, pasigirdo vaikų klyksmai, išėjusi į balkoną kieme pamatė asmenis, R. metė į ją akmenį, bet nepataikė. Išėjus į kiemą pamatė ant žemės gulintį B., kurį laikė jos sutuoktinis, jis (sutuoktinis) buvo sužalotas, pamatė išdaužtą automobilio lango stiklą (t. 3, b. l. 103). Nukentėjusioji N. J. parodė, kad miegojo prie tų langų, kurie dužo, ant jos pasipylė stiklai, į kambarį skriejo akmenys, aplink šaukė vaikai, išėjusi į lauką matė P. B., kuris gulėjo ant žemės, ir jį kažkas laikė, po to atvykus policijos pareigūnams matė sulaikytus kitus asmenis. Nuo krentančių stiklų jai buvo nubrozdintas kūnas (t. 3, b. l. 104). Nukentėjusioji D. K. parodė, kad išgirdusi vaikų klyksmą ir baisius dūžius ji išbėgo į balkoną, matė asmenis, daužančius langų stiklus, jų buvo daugiau nei 4, ji iškvietė policiją. Kieme matė P. B., G. B. ir K. B., kurie turėjo pagalius, o G. B. nubėgdamas daužė langų stiklus, taip pat matė Raudonių, daužantį lango stiklus (t. 3, b. l. 104). Iš šių nukentėjusiųjų parodymų galima daryti išvadą, kad nuteistieji G. B., P. B., K. B. ir E. R. iš anksto susitarę, ginkluoti lazdomis ir akmenimis, patekę į privačią E. K. priklausančią teritoriją, apsupę namą, pagaliais ir akmenimis daužė namo lango stiklus, o tuo metu name miegojo ne tik 6 suaugę asmenys, bet ir vaikai. Svarbu pažymėti, kad asmenys po įvykusio konflikto į privačią teritoriją atėjo praėjus kelioms valandoms, kai nukentėjusieji jau miegojo. Netikėtai atėję į privačią teritoriją, akmenimis ir pagaliais daužydami langų stiklus nakties metu nuteistieji sukėlė nukentėjusiesiems didelį išgąstį, toks nuteistųjų elgesys įrodo ne tik vandališkus jų veiksmus, bet ir ypatingą įžūlumą, pasireiškusį nepagarba aplinkiniams ir visuomenės rimties sutrikdymu. Nuteistųjų vandališkus veiksmus ir ypatingą įžūlumą įrodo ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir įvykio vietos apžiūra (t. 1, b. l. 15–25, 27), joje užfiksuoti išdaužti namo langai bei namo viduje rasti akmenys, kurie pagal dydį nurodo, jog jais galėjo būti ne tik sugadintas turtas, bet ir sužaloti name buvę žmonės. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog būtent G. B., P. B., K. B. ir E. R. padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. Nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo metu – asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu (t. 1, 94–96, 118–121, 135–137, 179–182, 175–178), tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė būtent tuos asmenis, kurie vėliau ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Iš anksčiau aptartų nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad nukentėjusieji įvardijo kiekvieno nuteistojo veiksmus, kuriuos jie atliko, kurių metu buvo sugadintas E. K. ir V. J. priklausantis turtas bei padaryti sužalojimai nukentėjusiesiems. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų G. B., P. B., K. B. ir E. R. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., įrodyta byloje surinktais, teisme tiesiogiai ištirtais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl daryti priešingas išvadas – jog nuteistieji G. B., P. B., K. B. ir E. R. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., – nei padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Teisėjų kolegija negali sutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad G. B. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., ir mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. B. priėmė dėl šio kaltinimo apkaltinamąjį nuosprendį. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajam V. J. dėl delnikaulio lūžimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 79). Tačiau baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad šiuos sužalojimus nukentėjusiajam padarė būtent G. B.. Kaip jau minėta anksčiau, nukentėjusysis V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prabudo nuo stiklo dužimo, išbėgus į kiemą sūnus pasakė laikyti žmogų, tai buvo Povilas, jį belaikant jam buvo suduoti smūgiai į galvą, jam bandant užsidengti galvą kažkas sudavė į ranką, kas sudavė, nematė (t. 3, b. l. 127). Kad smūgius į ranką nukentėjusiajam sudavė būtent G. B., nenurodė ir kiti įvykį matę nukentėjusieji. Nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad asmenų buvo daugiau nei keturi sulaikytieji, jų galėjo būti apie dešimt, kiti išsibėgiojo. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad G. B. buvo įvykio vietoje, nors pats tai ir neigia, tačiau byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti pagrįstą išvadą, jog būtent G. B. sužalojo V. J..

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 str. 4 d.). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Taigi kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Esant tokiai situacijai, konstatuotina, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, byloje esančių įrodymų nepakanka išvadai, kad G. B. kaltinime nurodytu laiku viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe, iš chuliganiškų paskatų, bandydamas suduoti V. J. per galvą, tačiau šiam rankomis ginantis nuo pagaliu suduodamų smūgių, sužalojo abiejų rankų plaštakas ir padarė nukentėjusiajam V. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas nuteistajam G. B. nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymo, nes nenustatyta, kad būtent G. B. tyčiniai, smurtinio pobūdžio veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam V. J. padarytu nesunkiu sveikatos sužalojimu, todėl dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymo G. B. turi būti išteisintas.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas paskirdamas nuteistajam G. B. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas du kartus, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir už padarytą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija mano, kad atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus apylinkės teismas nuteistajam G. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., parinko teisingą bausmę. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad G. B. turi darbą, augina mažametę dukrą, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, nors anksčiau ir teistas, tačiau paskutinis padarytas nusikaltimas padarytas daugiau nei prieš 10 metų, padaryti administraciniai teisės pažeidimai nėra šiurkštūs, ir mano, jog anksčiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus.

Dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti proceso išlaidas

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusieji S. J. ir E. K. pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad jie advokatui I. Motužiui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme bei atsiliepimui į apeliacinio skundo surašymą sumokėjo po 200 Eur. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Nors nukentėjusieji S. J. ir E. K. nuosprendžio neskundė, tačiau nuteistųjų apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, veikiantys jų interesus byloje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad abiem nukentėjusiesiems S. J. ir E. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atstovo tas pats advokatas, apeliaciniame procese advokatas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą bei dalyvavo teismo procese, kuris truko 1 val. 30 min., atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, prašoma priteisti suma yra per didelė ir ji mažintina iki 150 Eur kiekvienam nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo G. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžio dalį, kuria G. B. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir trims mėnesiams, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – G. B. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, išteisinti, kadangi neįrodyta, kad G. B. dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės G. B. subendrintos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistųjų G. B., P. B., K. B. po 50 Eur iš kiekvieno E. K. advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš nuteistųjų G. B., P. B., K. B. po 50 Eur iš kiekvieno S. J. advokato atstovavimo išlaidų.