Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2023-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-384-443/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-11-23Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-02-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-11-23
Bylos Nr.
1-384-443/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41557-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Nukentėjusysis
A. K.
Kaltinamasis
D. Š.
Advokatai
Aivaras Raišutis, Irina Beleškienė, Marius Astrauskas, Elita Baltrušaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-384-443/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41557-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 23 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys,sekretoriaujant Miglei Banevičienei,dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai,

nukentėjusiai A. K., jos atstovėms advokato padėjėjai Elitai Baltrušaitienei ir advokatei Irinai Beleškienei,

kaltinamajam D. Š., jo gynėjams advokato padėjėjui Mariui Astrauskui ir advokatui Aivarui Raišučiui,

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Š., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirba K. apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Š. skyriaus vyriausiuoju ugniagesiu-gelbėtoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika

D. Š. 2022 m. spalio 31 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, spyrė prie komodos priklaupusiai sugyventinei A. K. į koją, tokiu būdu nukentėjusiajai padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis D. Š., jam pasiūlius duoti parodymus, parodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu neprisipažįsta visiškai. Atsisako duoti parodymus ir paaiškinimus iki kol bus ištirti kiti įrodymai (2 t., b. l. 53).

Kaltinamasis D. Š., byloje teismui ištyrus kitus įrodymus, parodė, kad dirba K. apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Š. skyriaus vyriausiuoju ugniagesiu-gelbėtoju, deklaruotas adresas (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), supranta kuo yra kaltinamas, tačiau kaltės nepripažįsta. Nesupranta kaip čia jį kaltina tokiais nebūtais dalykais. Savo įvykių versiją yra papasakojęs tyrėjai, jo parodymai yra užrašyti. Dabar ne viską gali ir atsiminti. 2022 m. spalio 30 d. dirbo darbe. Po paros laiko baigė darbą. 2022 m. spalio 31 d. grįžo namo apie 8 val. Sugyventinė buvo padariusi kavos – kas kaltinamajam pasirodė labai keista. Sugyventinė A. K. taip pat buvo užkūrusi ugnį. A. K. pasakė, kad jiems reikia pasikalbėti kaip dviem suaugusiems žmonėms. Ji pradėjo kalbėti, kad nemato bendros ateities su D. Š. Pasakė, kad nori su jų dukra U. Š. išvažiuoti į V. gyventi, o sūnų K. paliktų gyventi su tėvu. Sakė, kad V. turi gyvenamąją vietą. D. Š. kategoriškai nesutiko, nes jų dukra lanko K. pagrindinę mokyklą, K. lankė ir darželį, seneliai gyvena Lietuvoje. A. K. susinervavo ir sakė, kad taip nebus ir pradėjo krautis daiktus. Kaltinamasis nuėjo persirengti, apžiūrėjo namus. Užkandęs po 11 val., gal nepilnai 12 val. išvažiavo darbuotis, nes ūkininkauja ir turi kitų darbų. Darbavosi iki 18 val., kol susitvarkė įrankius ir grįžo namo atėjo 19 val. Rado namuose sugyventinę dedantis įvairius daiktus – pagrinde vaikų daiktus. Ji verkė ir priekaištavo kaltinamajam, kad jos automašina neveikia. Jiedu pakalbėjo. Kiek tilpo daiktų, susidėjo į mašiną. Klausęs jos, kur važiuos, o ji atsakė, kad į V., nes sūnus iš A. grįžęs. Pasakė, kad pabus ten, pagalvos. Kaip tik buvo prasidėjusios vaikų atostogos, per kurias planavo važiuoti kartu paatostogauti, tad planai pasikeitė, kaltinamasis tam neprieštaravo. Ji išvažiavo jau tamsoje, po 22 val. D. Š. dar vaikams įdėjo pinigėlių pramogoms. Ir viskas. Apie kaltinamajam metamus kaltinimus sužinojo iš Vaiko teisių tarnybos. Po to su juo susisiekė ir tyrėja – atrodo, buvo penktadienis tada. Vaiko teisės anksčiau skambino, informavo, kad buvo užfiksuotas konfliktas, todėl jis turi atvažiuoti. Sutinka, kad kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, būtų pagarsinti (2 t., b. l. 104-105).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 9 d. apklaustas įtariamuoju D. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su sugyventine A. K. gyvena kartu apie 13 metų, šeimoje augina du nepilnamečius vaikus: K., 11 metų, ir U., 7 metų. Šeimą visada išlaikė jis, nes sugyventinė jokio pastovaus darbo neturėjo, ji vis kas kurį laiką dingdavo iš Lietuvos, kur – net nesakydavo. Dingdavo ir mėnesiui ir dviems, keturiems, vaikus augino ir prižiūrėjo padedamas savo tėvų. Iš pradžių dar kartu gyveno ir A. K. sūnus iš ankstesnių santykių D. Š. Paskui jis iš namų išėjo, jokio konflikto dėl to nebuvo. Tik pabumbėdavo, kad jos sūnus nepadeda prie namų ruošos, tada A. K. pykdavo, kad prie jos vaiko kabinėjasi. 2022 m. pavasarį jau neapsikentė ir kreipėsi į teismą, kad vaikai būtų palikti gyventi su juo ir būtų priteistas išlaikymas iš A. K. Su ieškiniu A. K. nesutiko, grįžusi iš kažkur, galvoja, kad iš V., ji žiauriai supyko, mėtė puodus ir pan. Teismas priėmė nutartį dėl vaikų palikimo gyventi pas jį ir priteisė išlaikymą iš A. K. Tačiau su A. K. susitaikė ir priėmė taikos sutartį, tai yra, kad ji jokių pinigų nemokės vaikų išlaikymui, kad ji susiras darbą Lietuvoje, rūpinsis šeima ir “negastroliuos”. Tada ji dar pavasarį, kol nebuvo tos taikos sutarties, konflikto metu pagrasino, kad “jam padarys”. Žinoma, jo ir sugyventinės santykiai visą gyvenimą kol gyveno kartu nebuvo idealūs, nes ji “gastroliuodavo”, nebūdavo namuose, nesirūpindavo vaikais ir namų buitimi, dėl to ant jos pykdavo, tai normalu. Yra pavadinęs sugyventinę gegute, gyvate ir pan. tikrai ne keiksmažodžiais. Parodo, kad 2022 m. spalio 31 d. grįžo į namus po paros darbo ir namuose laukė A. K., kuri padarė kavą, matė, kad buvo užkūrusi ugnį, kas retai būdavo ir tas jį labai nustebino. Tada ji pradėjo kalbą dėl vaikų gyvenimo, ji sakė, kad U. Š. pasiims gyventi į V., kur ji turinti kitą gyvenamąją vietą ir turinti kitą vyrą, o sūnus K. lieka pas jį gyventi. Nesutiko su tuo A. K. pasiūlymu, motyvuodamas, kad vaikai turi augti Lietuvoje, kad svetima kalba ir pan. A. K. labai supyko už tuos žodžius, lyg pradėjo verkti. Buvo namuose iki 12 val. ir matė, kad ji kraunasi daiktus. Į namus paskui grįžo apie 19 val., ją rado verkiančią namuose, sakė, kad ji neturi ką veikti Lietuvoje, ji rinkosi savo daiktus iš namo kambarių, dar padėjo jai laikyti maišus kraunant jos daiktus. Matė, kaip nešė visą komodos stalčių su daiktais ir jį pylė į maišus išsivežimui. Kartu su A. K. jo miegamajame kambaryje nebuvo, ji prie jo prie komodos atsiklaupus nebuvo ir jai tikrai nespyrė. Jokio konflikto dėl telefono su A. K. nebuvo. A. K. susikrovė daiktus, pasiėmė abu vaikus ir apie 22 val. išvažiavo. Ji niekuo nesiskundė, tik verkė pastoviai, kaltindama, kad neleidžia jos su U. važiuoti į V., dar verkė, kad mašina jai neina ir pan. Apie tai, kad sugyventinė apkaltino jį smurtu sužinojo tik iš policijos pareigūnės, pats nemušė savo sugyventinės, kur ji galėjo susižaloti – nežino, net nežinojo, kur ji išvažiavo (1 t., b. l. 116-118).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 2 d. apklaustas įtariamuoju D. Š. kaltės klausimo nekomentavo, atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 137-138).

Kaltinamasis D. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog tai jo parodymai, kurie duoti geranoriškai be jokios fizinės ar psichinės prievartos. Kaltinamasis, atsakydamas į posėdyje dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad neturėdavo įrodymų, kad sugyventinė tikrai į V. išvažiuoja. Jibuvo pasakius jam, kad ten vyrą turi. D. Š. nesidžiaugdavo, kai ji dingdavo. „Gegutė“ ir „gyvatė“ – nėra komplimentai. Jei jau jis A. K. sudavė ar kažką, tai čia ir dabar turėjo kviestis policiją ir medikus, o ne po kelių dienų. Vaiko teisės tik po kelių dienų jam paskambino, kad neva spalio 31 d. įspyrė A. K. Ji išvažiavo į V. ir tik kitą dieną apie 12 val. nuėjo pasiskųsti. Netiesa, kad jis atėmė iš sugyventnės telefoną – to nebuvo. Tą dieną pokalbiai buvo tik dėl vaikų gyvenamosios vietos – jam rūpėjo tik vaikai. Iš ryto buvo pokalbis. Po to visą dieną nebuvo namie – grįžo tik apie 19 val. ir rado ją daiktus kraunantis, nes ruošėsi išvykti. Ryte sakė, kad važiuos į V. pas sūnų atostogų. Tai normalu atrodė. Duktės ir sūnaus daiktus pagrinde dėjosi. Grįžęs po darbo vėl važiavo dirbti – pavargęs nesijautė, yra pripratęs, nes tokia jo kasdienė rutina. Išgėrė kavos, užvalgė. Grįžęs vakare klausė, kodėl sutuoktinė verkia – tik atsakė, kad jis esąs kaltas, nes automašina neveikia. Kaltinamasis pasakęs, kad tokiu vėlyvu laiku jau nieko automašinai nebepadarys. Prieš kelias dienas kalbėjosi, kad kartu važiuosi atostogų, bet ryte pasikeitė jos planai – kaltinamasis nesuprato, kad ji išsikrausto. Ryte sakė, kad važiuos į V., po to sakė, kad grįžo sūnus, todėl važiuos į V. Atrodė, kad netikėtai D. Š. grįžo. Grįžęs po 19 val. padėjo jai laikyti maišus ir klausinėjau kur važiuos. Sakė, kad į V. važiuoja, pabus ir grįš prieš pradedant vaikams eiti į mokyklą. Kad ėmęs jos telefoną – ji taip kalba tik dėl apšnekėjimo. Jis matė, su kokiu automobiliu ji išvažiavo – su Mazda CX-7 išvažiavo. Taip, tai tas pats automobilis, kuris sakė, jog tai veikia, tai neveikia. Spalio 31 d. jos vaikai su D. Š. nesusisiekė – neskambino ir nerašė. Liudytojų parodymus girdėjo – jie melavo. Kaltinamajam iš bylos medžiagos yra žinoma, kad jie tarpusavyje susirašinėjo, bet ne su D. Š. Neįsivaizduoja, iš kur pas A. K. mėlynė. Nieko nematė ir nežino, kur ji galėjo susižeisti (2 t., b. l. 105-106).

Teismas nutarė pagarsinti SMS kopijas, iš kurių matyti, kaip spalio 31 d. A. K. susirašinėja su sūnumi E. Š.: nukentėjusioji 17.43 val. aiškina sūnui, jog bando gražiai kalbėtis, tikisi, kad pavyks, tačiau 20.38 val. nukentėjusioji jau rašo, jog „jis man net į koją įspyrė, kai atsiklaupusi buvau. Pavargau nuo verksmo, kūnas dreba. Buvo atėmęs telefoną, norėjo į baseiną įmesti“ (1 t., b. l. 57-58).

Kaltinamasis D. Š., atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, jog grįžo apie 19 val. Jos telefono neimdavo. Mano, kad čia viskas yra pavasario sąmokslo teorijos dalis. Nuo 13 val. iki 15 val. dirbo tėvų sodyboje. Namuose vaikšto be batų. Gyvena kaime, namie remontai dar nebaigti. Iš lauko atėjęs apsiauna „tapkes“ arba basas vaikšto. Tą dieną taip pat po namus vaikštinėjo basas. Šilta namuose buvo, ugnis užkurta. Su batais vaikštinėti nelogiška. Namuose yra baldų, į kuriuos įmanoma užkliūti ir susižeisti. Yra valgomasis stalas, antrame aukšte ir vaikų kambariuose yra stalų. Logiška, kad yra buityje stalų su stačiais kampais. Nebuvo nei fizinio, nei kitokio smurto, tik kaip visose šeimose būdavo pokalbiai pakeltu tonu. Barniai tik būdavo, keiksmažodžiai lietuviški (2 t., b. l. 106-107).

Nukentėjusi A. K. parodė, kad D. Š. buvęs jos sugyventinis. Sutarė nekaip, 4 (keturis) metus gyvena praktiškai atskirai, tik tame pačiame name. Sugyventiniai yra iš viso 14 metų. Turi 2 (du) vaikus – 11 (vienuolikos) metų sūnų K. ir 8 (aštuonerių) metų U. Anksčiau kartu su jais gyveno jos 20 (dvidešimties) metų sūnus D. Deklaruoti (duomenys neskelbtini), o gyveno (duomenys neskelbtini). Nelabai tarpusavy su kaltinamuoju sutardavo, išsiskirdavo nuomonės ir gyvenimo požiūriai. Jos sūnus D. įstojo į aukštąsias technologijas A. universitete. D. Š., likus 1 (vienai) dienai prieš išvykstant sūnui į A., išvijo jį iš namų. Tuo metu ji pati buvo sklepe ir nieko nežinojo. Kambaryje su D. tuo metu taip pat buvo sūnus K. D. Š. įėjo į kambarį ir paklausė, ar jis turi tėtį. D. atsakė jam, kad turi. D. vartodamas necenzūrinius žodžius pasakė jam, kad eitų pas savo tėtį, o jis, būdamas paaugliu, susidėjo daiktus ir išėjo. D. tėtis yra A. Š. Čia buvo paskutinis lašas, ką žmogus gali padaryti. Nukentėjusioji net nešneka, kaip žiemą jis atjungdavo šildymą. Kartais būnam naivios moterys, kad taip ilgai kenčia – sugyventi du vaikai, gyvenimo rutina, vis tikint, kad gal bus geriau ateity. Seniai reikėjo apsispręsti. Sūnui tuo metu buvo 18 (aštuoniolika) metų. Tas konfliktas nukirto paskutinį siūlą tarp jos ir kaltinamojo. Nuo tada ji išėjo į sūnaus D. kambarį gyventi. Ir prasidėdavo nemalonumai, žodiniai konfliktai ir dar negražiau. D. Š. prieš jos valią naudojo seksualinį smurtą, pastovus psichologinis smurtas buvo. Jam daug kartų sakydavusi, kad ji pasiima vaikus ir išeina, bet jis to nesuprasdavo. Gyvenime toks tąsymas ir vyko.

2022 metų spalio 31 d. ryte D. Š. grįžo iš darbo po naktinės pamainos. Buvo renovuojamas namas, virtuvė buvo laikinai padaryta prie išėjimo į lauką. Nukentėjusioji norėjo gražiai pasikalbėti ir užbaigti viską. Dėjosi daiktus ir jam pasakė, kad išeis. Jis pavadino nukentėjusiąją ,,sūka“, o po to sakė ,,aš tave myliu‘‘. Laiko tiksliai nepasakysianti, bet buvo apie 17-18 val., kai A. K. miegamajame dėjosi daiktus į šiukšlių maišus, o D. Š. uždaręs dukros kambario duris, atbėgo, įspyrė nukentėjusiajai ir pabėgo. Spyrė į dešinės kojos šlaunį – taip sukėlė jai fizinį skausmą. Nežino, ar tuo metu buvo su batais. Nukentėjuaijai tai sukėlė šoką – labai bijojo, nežinojo ką daryti. Norėjo skambinti policijai, bet pamatė, kad virtuvėlėje nėra jos telefono – D. Š. paėmė telefoną. Per langą pamatė, kad D. Š. bėga link prūdo ir nori į jį įmesti telefoną. Sakė: ,,Sūka, tu niekam nepriskambinsi“. Nukentėjusioji atsiklaupusi prašė atiduoti telefoną. Po ilgų ginčų D. Š. atidavė telefoną. Nukentėjusioji bandė su juo kalbėtis – tarpais jis gražiai kalbėjo, tarpais ėjo ratais ir visaip ją vadino, po to vėl sakė ,,aš tave myliu“. Vaikams kaip tik prasidėjo atostogos, ji pasakė, kad K. veža pas sūnų į V. paatostogauti. Buvo sutemę, kai ji su K. ir U. išvažiavo į V. pas savo 24 metų sūnų E. (2 t., b. l. 53-54).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nukentėjusiosios parodymams esant gana nekonkretiems ir lakoniškiems, lyginant šiuos jos parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nukentėjusi A. K. apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 1 d. parodė, kad su sugyventiniu D. Š. kartu gyvena 13 metų (duomenys neskelbtini), turi du nepilnamečius vaikus: K. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) m., ir U. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) m., gyvena visi kartu bei veda bendrą ūkį. Gyvenant su sugyventiniu D. Š. nuolatos vyko žodiniai konfliktai, nesutarimai, jis prieš ją dažnai naudojo psichologinį smurtą, keikė ją necenzūriniais žodžiais, tačiau po to visuomet atsiprašinėjo ir norėjo taikytis. Jam visuomet buvo tokia nuotaikų kaita, tačiau jokio fizinio smurto iki vakar jis prieš ją nenaudojo, bendrų vaikų taip pat niekada neskriaudė, tikrai juos myli ir rūpinasi. 2022 m. spalio 31 d., apie 8.30 val., sugyventinis D. Š. grįžo namo po naktinės pamainos. Ji padarė jam kavos ir pasiūlė pasikalbėti. Jam sakė, kad nesiseka kartu gyventi, abu nelaimingi, tik nuolat pykstasi ir konfliktuoja. Sugyventinis į tokį bandymą kalbėtis reagavo labai griežtai, atsakė, kad turi ir toliau gyventi kartu, toliau naudojo prieš ją sau įprastą psichologinį smurtą ir keiksmažodžius. Po kurio laiko D. Š. kiek nurimo, atsakė, kad gali eiti savais keliais, tačiau griežtai nurodė, kad bendrų vaikų taip paprastai jai neatiduos, kreipsis į teismą dėl vaikų globos teisių. Sutiko su šia nuomone, tačiau sakė, kad vis tiek išeina iš namų ir ėmė krautis drabužius bei nešti juos į automobilį. Grįžus toliau krautis drabužių apie 18 val., sugyventinis prie komodos miegamajame kambaryje, jai būnant priklaupus, nieko nesakęs ir neįspėjęs pribėgo iš dešinio šono ir vieną kartą spyrė jai į dešinę blauzdą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji iš skausmo iškart suriko. Sugyventinis D. Š. po smūgio iškart atsitraukė ir toliau eilinį kartą keikė ją necenzūriniais žodžiais. Ji staigiai puolė ieškoti telefono, tačiau jo niekur nerado. Per langą pamatė, kaip sugyventinis D. Š. turi rankose jos telefoną ir ruošiasi jį išmesti į kieme esantį baseiną, tačiau jai prašant liautis, jis galiausiai to nepadarė ir atidavė jai telefoną. Po to sugyventinis dar mėgino jos atsiprašinėti, siūlė eilinį kartą taikytis ir toliau gyventi kartu. Po to jie dar mėgino gražiai pasikalbėti. Eilinį kartą nepavykus nieko išsiaiškinti, grįžo pabaigti krautis daiktus ir pasiėmusi bendrus vaikus išvažiavo į Vilnių pas savo vyriausiuosius vaikus. Nepilnamečiai vaikai smurto nematė, jie buvo kituose kambariuose. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali. Dėl civilinio ieškinio kreipsis vėliau (b. l. 33-37).

A. K. patvirtino, kad tai tikrai jos parodymai ir jie yra teisingi. Atsakydama į teisėjo klausimą, nukentėjusioji paaiškino, kad tyrėja jos, matyt, nesuprato, arba ji apklausiama neteisingai nurodė – smūgis buvo į šlaunį, bet ne į blauzdą (2 t., b. l. 54).

Nukentėjusi A. K. apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 14 d. papildomos apklausos metu parodė, kad iš pradžių, kai pradėjo gyventi kartu su D. Š., jokių konfliktų nebuvo. Po kelių kartu gyvenimo metų iš sugyventinio prasidėjo psichologinis smurtas. Jis ją visaip įžeidinėdavo, kalta ji buvo dėl įvairių problemų. Dar prieš kelis metus sugyventinis yra sudavęs delnu per veidą, bet neskaudėjo dėl to. 2021 m. pati dirbo Vokietijoje, buvo vasara ir savo nepilnametę dukrą buvo kartu pasiėmusi. Iš pradžių jokių priekaištų iš Deivido nebuvo, nes buvo jos parvežti uždirbti pinigai ir pan. Patikslina, kad 2022 m. spalio 31 d., apie 8.30 val., iš darbo grįžo sugyventinis ir su juo planavo pasikalbėti apie tai, kad ji planuoja išsivežti dukrą, kad reikia gyventi jiems atskirai. Vakare, apie kelintą valandą nežino, bet lauke dar buvo šviesu, ji rinkosi daiktus iš komodos, esančios jo miegamajame kambaryje ir buvo atsiklaupusi ir tada D. Š. priėjęs spyrė į dešinę koją, pasakė “sūka, tu” ir nubėgo. Tada atsistojusi pamatė, kaip D. Š., pagriebęs kitoje patalpoje ant stalo buvusį mobiliojo ryšio telefoną, jį išnešė į lauką ir bandė įmesti į vandenį, bet telefono neįmetė, jį grąžino. Tą grąžintą telefoną ji įsikišo tarp kojų, atsiklaupusi ir nežinojo iš streso ką net daryti, nes D. Š. tuo metu vaikščiojo po patalpą ir buvo įpykęs. Ir dar su juo žodžiu konfliktavo toliau, paskui, kai jau lauke buvo tamsu, iš namų išvažiavo. Nors tuo metu D. Š. jau nurimo, jis priėjęs atsiprašė ir sakė, kad gyvenkim toliau. Tačiau jį įtikino, kad reikia sūnų K. Š. nuvežti pas suaugusį sūnų atostogoms ir ji tada iš namų išvažiavo ramiai. Į policiją iš karto nesikreipė, nes bijojo. Papasakojus savo vaikams Vilniuje kas jai nutiko, jie pasakė, kad ji turi kreiptis į policiją, kad to nepaliktų ir pan. Šiuo metu su D. Š. bendrauja tik vaikų klausimu. Tas spyris į koją buvo stiprus, kaip sakė pirmos apklausos metu, iš karto net sušuko, o į policiją nesikreipė iš karto, nes nesuprato, kas įvyko ir buvo pasimetusi bei įbauginta savo vyro. Pas medikus dėl sužalojimo kojos niekur nesikreipė, gydėsi tik kompresais. Dėl 2022 m. pavasarį sugyventinio D. Š. teikto civilinio ieškinio dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo gali parodyti tik tiek, kad sugyventinis, siekdamas išlaikyti ją, kad jo nepaliktų, manipuliuodamas vaikais teikė tokį ieškinį (b. l. 38-40).

A. K. patvirtino, kad tai tikrai jos parodymai ir jie yra teisingi. Tik vietoje vardo „D.“ turėjo būti parašytas „D.“ vardas. Visa kita yra tiesa (2 t., b. l. 54).

Nukentėjusi A. K. apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo papildomų apklausų metu 2022 m. gruodžio 12 d. ir 2023 m. vasario 2 d. patikslino, parodydama, kad apie patirtą smurtą iš savo sugyventinio D. Š., telefonu pranešė savo sūnui E. Š. O iš karto po smurto tą patį vakarą nuvykus į V. pas sūnų į butą ten rado ir jo draugę K., kuriems abiems ir parodė savo sumuštą koją, jau buvo atsiradusi mėlynė, dar tą mėlynę K. užfiksavo savo telefonu. Tą koją skaudėjo, apie tai sakė ir savo sūnui, ir jo draugei K. Ta mėlynė ant kojos dar buvo apie dvi savaites laiko ir, kai buvo pas teismo ekspertą apžiūrai, mėlynė ant kojos gerai matėsi. Ta mėlynė išnyko gal tik po dviejų savaičių, civilinio ieškinio byloje nereiškia. Dar papildo, kad bute pas E. buvo ne tik jis ir jo draugė K., bet ir sūnus D. Š., kuriam irgi rodė savo sumuštą koją (b. l. 43-48).

A. K. patvirtino, kad tai tikrai jos parodymai ir jie yra teisingi. Nukentėjusioji, atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad tuo metu dar buvo šviesu, apie 17-18 val., dirbtinio apšvietimo nebuvo. Ten kur buvo ruošiama būsima virtuvė, yra praėjimas. Jei ateini iš lauko, praeini virtuvę, tada yra mažas koridoriukas, kurio vienoje pusėje yra miegamasis, o kitoje U. kambarys ir vonios kambarys. Kai D. Š. įspyrė jai – sucypusi. Skausmą vertintų 9 (devyniais) balais iš 10 (dešimties). Į V. išvyko, nes jautė grėsmę. Tuo metu buvo pasimetusi ir nežinojo ką daryti. Tik tokią mačiusi išeitį kaip pabėgti iš tokios padėties. Visą dieną buvo ištąsyta tokioje situacijoje, kokių anksčiau nebuvo. Nežino, ar vaikai girdėjo, per konfliktą šalia jų nebuvo. Tuo metu buvo atidarytos miegamojo ir U. kambario durys. U. buvo savo kambaryje. D. Š. atėjęs uždarė U. kambario duris. Po to pribėgęs nukentėjusiajai spyrė. Ji visiškai klūpėjo, kai jis uždarė duris. Tuo metu pagalvojo, kad ateina vėl konfliktuoti, aiškintis santykių, bet nenori, kad vaikai girdėtų. Nesitikėjo, kad jis spirs. Šiuo metu ji yra bedarbė, užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Tuo metu dirbdavo V. Lietuvoje nedirbo. Kas D. Š. – tai yra D. Š., o kas nukentėjusios – tai visų. Namie ji raguolius kepdavo, atsitiktinius užsakymus vykdė. D. Š. kitą dieną turėjo išskristi į A., o D. Š. turėjo išeiti į darbą, bet jis neišsiteko dar vieną naktį pabūti kartu ir dėl neaiškių priežasčių išvijo D. Š. K. puikiai atsimeną tą dieną ir pasakė: ,,Mama, tėtis išvijo D.“. Ji šalia nebuvo – buvo sklepe, o jie antrame aukšte, kambaryje. K. K., kokia situacija ten buvo. K. pasakė, kad sėdėjo ant lovos, žaidė, D. prie kompiuterio sėdėjo ir žaidė žaidimus. D. Š. atėjo pas juos vakare ir paklausė D. Š., ar jis turi tėtį, jis atsakė, kad taip. D. Š. pasiuntė jį eiti pas tėtį. D. išbėgo pas draugus, o kitą dieną paryčiais, kai D. išėjo į darbą, jis grįžo, susirinko daiktus ir nuvežė jį draugai į Šakius pas tėtį. Dėl konflikto kreipėsi tik kitą dieną. O ką jai reikėjo daryti? Ar jūs buvote kada nors tokioje situacijoje, kai esi įspraustas į kampą ir vos nesmaugiamas ir nežinai net ką daryti? Jos klaida, kad neišsikvietė policijos. Dabar, kai sąmoningai galvoja, supranta, kad tai jos didžiausia klaida. Reikėjo iškviesti policiją, bet ji buvo visą dieną ištąsyta, tiesiog nemąstė, o tik galvojo, kaip pabėgti iš šios situacijos ir pasiimti vaikus. Kai jis tau sako ,,aš tave myliu‘‘, o po to ,,sūka“ išvadina. Ji pasakojo apie įvykį. Jūs galvojat, kad antrą dieną ir visą savaitę ji labai puikiai jautėsi? Ji labai blogai jautėsi. Jai skambino policija, vaikų teisės, psichologai. Kai visi miegodavo, nukentėjusioji atsisėdus kamputyje verkdavo naktį. Sąmoningai visko negalėjo iš karto susidėlioti. Nurodžiusi šlaunį. Į V. išvyko sutemus, laiko nežino. Gal nurodė apie 22 val., bet nepamena. Duodama parodymus tikriausiai geriau atsiminė. Tuo metu buvo namie, dėjosi daiktus, kalbėjosi. Ji net ėjo pavalgyti į tualetą, kad jis neateitų, bet jis vis tiek įsispraudė. Jautė pavojų. Jis iš paskos sekiodavo. Ir ji galvodavo, kad vėl negautų nuo jo. Kai sūnus D. išvažiavo, perėjo į tą kambarį gyventi. Daiktų savo nepersinešė. Po to laiko miegodavo ir su D. kartu viename kambaryje. Miegamajame yra viena komoda. D. kambaryje nėra komodos, yra rašomas stalas ir sekcija. Miegamajame yra 1 viena didelė komoda. Nežiūrėjo į nuotraukas namo apžiūros protokole. Jis uždarė U. kambario duris. Miegamojo kambario durys buvo atidarytos. Tuo metu kai spyrė, ji sušuko ir nežino ar girdėjo vaikai. Gal jie nenorėjo girdėti, nes konfliktą visą dieną vykusį tikrai matė. Nuo pačio ryto prasidėjo konfliktas, ji į laiką tikrai nežiūrėjo. Pas juos net laikrodžio pakabinto nėra. Kai jis įspyrė, po to vis tiek bandė taikytis. Jis visą dieną bandė taikytis. Ji sūnui ne iš karto parašiusi. Po spyrio D. Š. telefoną buvo paėmęs iš jos. Po spyrio išėjo iš kambario, nežinojo ką daryti, kiek laiko tai užtruko taip pat nežino – buvo šoke. Ji visada bando gražiai kalbėti, kad nuraminti žmogų suirzusį. Jį kaip kokį žvėrį reikėjo nuraminti. Atėjo į virtuvę šlubuodama, pamatė, kad ant stalo nėra jos telefono. Virtuvėje yra dideli langai, pro juos pamatė kaip jis eina link baseiniuko. Jam buvo likę porą žingsnių iki baseiniuko. Kai spyrė jai, dar buvo šviesu, negali patvirtinti kiek valandų buvo. Gal saulė leidosi, bet viskas aiškiai matėsi. Neatsimena ar skambino sūnui po įvykio. Į medikus kreipėsi kitą dieną, kai viską užfiksavo policija ir nurodė kreiptis į ekspertus ir užfiksuoti bei įvertinti sužalojimo mastą. Į šeimos gydytoją nesikreipė – pati gydėsi tą guzą. Ekspertai jai nieko nepateikė, jie viską pateikė policijai. Kieme būdavo viena lempa. Namuose buvo abu vaikai, U. pirmame aukšte, o K. antrame aukšte. D. Š. yra anksčiau naudojęs fizinį smurtą. Vasario mėnesį, būnant sklepe, yra trenkęs ją į betono maišykle. Į medikus nesikreipė. Net jau nekalba apie patirtą seksualinį smurtą. Į policiją nesikreipė, nes buvo kvaila. Jis statutinis pareigūnas, nenorėjusi jam pakenkti, kad pareigose nepažemintų. Antstoliams nebuvo skolinga. D. Š. yra grįžęs į Lietuvą, š. m. rugpjūčio mėnesį bus Lietuvoje (2 t., b. l. 54-56).

Nukentėjusi A. K., teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. posėdyje papildomai atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus parodė, kad 2019 metais D. Š. padengė jos skolą (2 880 Eur) bankui „Swedbak“, kurią buvo perpirkusi UAB „G.“, nes tuos pinigus nukentėjusioji jam buvo davusi grynais. 2021 metais D. Š. antstoliui A. B. padengė nukentėjusiosios 500 Eur skolą, nes ji tuos pinigus jam padavė grynaisias. Nukentėjusioji turi kaip ir patentą – su D. Š. sese V. verčiasi mažu versliuku (šunų ir kačių verslas). Iš tų pinigų padengė skolas. Pinigų perdavimo nukentėjusioji nefiksavo. Pati pinigų kreditoriams nesumokėjo, nes tuo laiku turėjo tik vokišką banko sąskaitą – ją turi ir dabar. Kalbant apie karate sportą – dabar ji turi pasiekusi 7 kyu lygį. Įvykio dieną viskas prasidėjo nuo pačio ryto – per dieną buvo ištąsyta, likusi kaip nesava. Jai buvo gėda skambinti policijai. Galvojate, kad tai pirmas ir vienintelis atvejis? Jūs neįsivaizduojate kaip jaučiasi moteris, užspausta į kamputį, kai vieną kartą stumdo, o kitą kartą sako, kad myli (2 t., b. l. 85).

Liudytojas E. Š. parodė ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad jis gyvena V., bet yra registruotas (duomenys neskelbtini), A. K. yra liudytojo mama. Sutinka būti apklausiamas. Jų santykiai su mama geri, tačiau tai netrukdys jam duoti teismui teisingus parodymus. Su D. Š. bendrauti liudytojui sekėsi sunkiai. Kai liudytojas atvažiuodavo pas mamą, D. Š. su juo nesisveikindavo, ignoruodavo. Tad liudytojas pas mamą atvažiuodavo atskirai – D. Š. niekada nedalyvaudavo šeimos bendruose susitikimuose. Liudytojas mielai būtų su D. Š. bendravęs, bet jis to nenorėjo. Iki šio įvykio žinojo, kad D. Š. yra anksčiau stipriai pastūmęs mamą – tada ji susižeidė nugarą. Liudytojas į tai reaguodavo neigiamai – jam nėra normalu taip elgtis su moterimi. Labai apie D. Š. net ir nesinorėdavo šnekėti. Liudytojo vertinimu jis atrodė ne koks žmogus. Susitikęs su mama norėdavo sužinoti kaip sekasi broliui ir sesei, o ne D. Š. Mama su D. Š. gyveno apie 10 metų. Liudytojo nuomone, buvo mamos baimė žengti pirmą žingsnį ir pasiryžti išeiti iš namų, nors jie, jos vaikai, yra sakę mamai, kad reikia padaryti tą žingsnį, nes toks elgesys su mama nebuvo vienų metų reikalas. Iš mamos pusės tas žingsnis buvo žengtas sunkiai. 2022 m. spalio 31 d. viskas vyko dienos metu. Liudytojo brolis D. Š. tuo metu studijavo L., jis planavo grįžti, todėl galvojo kartu nuvažiuoti aplankyti mamą. Liudytojas skambino mamai, bet nėjo su ja susisiekti ir tai jam pasirodė keista. Gal iš 3-4 karto visgi pavyko prisiskambinti – jautėsi, kad mamos balsas labai kitoks nei įprastai, tad paklausęs, kas yra. Mama pradžioje sakė, kad nieko, kad kalbasi su D. Š. Liudytojas visviens klausė, kas įvyko, bet mama numetė ragelį. Tada liudytojas bandė jai rašyti – nepamena jau tiksliai, ar mama parašė žinutę, ar paskambino, bet esmė buvo tokia, kad D. Š. ją muša. Sulaukė parskrendant brolio ir kartu galvojo ką daryti. Bandė susisiekti su mama. Sakė, kad arba tegul mama atvažiuoja pas juos, arba jie iškviečia policiją. Mama žengė tą žingsnį ir pati atvažiavo pas juos. Buvo naktis. Pirmą kartą matė tokią mamą – ji buvo psichologiškai palūžusi, pamėlynavusia koja. Liudytojui pačiam buvo labai sunku. Iš vaikų – U. ir K. matėsi, kad jie abu pasimetę. Buvo nemaloni situacija. Liudytojas sutiktų, kad teismas pagarsintų jo parodymus, duotus 2022 m. lapkričio 21 d., kadangi tuo metu geriau ir detaliau viską atsiminė (2 t., b. l. 85-86).

E. Š. 2022 m. lapkričio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jam išaiškinta teisė dėl parodymų davimo prieš savo šeimos narius ir jis sutinka duoti parodymus, kiek tai susiję su jo mama A. K. Parodo, kad yra A. K. sūnus iš kitų jos santykių, o su dabartiniu sugyventiniu D. Š. mama gyvena apie 10 metų. Pats jokių santykių su D. Š. nepalaiko. Žinojo iš mamos kalbų, kad ji nelabai sutaria su savo sugyventiniu D. Š., kad jis naudoja psichologinį smurtą prieš ją, kad ją yra kažkada stipriai pastūmęs ir pan. Dėl ko ir kaip konkrečiai buvo naudotas psichologinis smurtas nežino, tiesiog mama skųsdavosi, kad jis blokuoja jos telefoną, ieško visokių priekabių, kelia konfliktus. Kad būtų pakėlęs ranką prieš ją iki 2022 m. spalio 31 d. ir to pastūmimo, kurį nurodė aukščiau, daugiau iš mamos to negirdėjęs ir apie tai jam nėra žinoma. Liudytojui 2022 m. spalio 31 d. nepavyko dienos metu susisiekti su mama telefonu, todėl jau į vakarą, lauke atrodo buvo tamsu, paskambino į jos sugyventinio D. Š. telefoną – jis pakėlė ragelį, priekaištavo, iš kur gavo jo numerį, perdavė mamai kalbėti. Ji verkė, vos pašnekėjo, liudytojas klausė, ar jai viskas gerai, tačiau ji į tai nieko neatsakė ir padėjo ragelį. Tada dar skambino į jos telefoną, prisiskambinti mamai nepavyko, ir ji vakare parašė SMS 17.42 val., kad bando gražiai kalbėtis, kad gal pavyks, nors dėl ko konkrečiai – nesuprato. 20.38 val. mama vėl parašė SMS, kad jai blogai, kad jis net jai į koją įspyrė, kai ji atsiklaupusi buvo, kad pavargo nuo verksmo, kūnas dreba, buvo atėmęs telefoną, norėjo į baseiną įmesti. Tada parašė, kad suprato, ryt atvažiuos su policija. Parašė jai, kad "rašyti pareiškimą reikia". Tada dar susiskambino tą patį vakarą ir mama pasakė, kad ji su broliu ir sese važiuoja pas jį į V. Atvažiavo mama į V. su broliu ir sese apie 22 val., ji atrodė prastai, tokios nebuvo matęs, buvo apsiverkusi, vos pašnekanti, pavargusi. Ji pasakojo, kad buvo konfliktas su D. Š. – dėl ko, nesakė, rodė koją, kurią – jau nepamena, matėsi mėlynė ant šlaunies. Liudytojo draugė K. A. nufotografavo tą koją. Kitą dieną mamą nuvežė į V. apskrities VPK pareiškimo parašymui ir po to nuvežė pas ekspertą dėl sužalojimo masto nustatymo. Mama skundėsi, kad jai ir kitą dieną dar skaudėjo koją, matėsi, kad labai pergyvena dėl to įvykio, buvo labai išsigandusi. Prie apklausos prideda SMS su mama susirašinėjimą, kas patvirtina jo kaip liudytojo duotus parodymus (1 t., b. l. 55-59).

Liudytojas E. Š. teismo posėdyje patvirtino ir atsakydamas į klausimus paaiškino, kad šie pagarsinti jo parodymai yra tikslesni už teismui duotus beveik po metų laiko. Pasakymas “blokuoja telefoną“ reiškia, kad D. Š. buvo užblokavęs mamos kortelę ir iš jos atiminėdavo telefoną. Jam mama yra pasakojusi, kad D. Š. buvo sužalojęs jai nugarą – liudytojui bendraujant su mama tai buvo papasakota. Sužalojimų pats nematė ir jų mama nerodė. Pokalbių išklotinių nepridėjo, nes apklausos ikiteisminio tyrimo metu turėjo tik SMS žinutes, todėl jas ir parodė. Liudytojas nežino, ar mama suprato, kad reikia kreiptis į policiją. Ją reikėjo labai stipriai motyvuoti. Liudytojas ne kartą jai yra sakęs, kad geriau būtų, jeigu ji išvažiuotų iš D. Š. namų. Liudytojas pats į policiją nesikreipė, nes laukė parskrendančio brolio D. Š. Norėjo pranešti policijai, bet laukė žinutės iš mamos. Kelionė į Š. trunka apie 3 val. Mama į V. atvažiavo naktį – apie 1 val. nakties. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo parodymuose dėl mamos atvykimo laiko suklydęs. Ant D. Š. pykčio nelaiko, bet situacija yra nesmagi (2 t., b. l. 86).

Liudytoja K. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena V., E. Š. yra jos sužadėtinis – jie kartu jau virš 4 metų. Parodymus duoti sutinka. A. K. yra sužadėtinio mama, su kuria liudytojos santykiai geri – kaip ir jos sužadėtinio santykiai su mama taip pat yra geri. D. Š. yra buvęs A. K. sugyventinis. Liudytoja negali pasakyti, kad pažįstu D. Š., nes jiedu niekada realiai arčiau ir nesusipažino, bet liudytoja jį atpažintų, nes kelis kartus su juo yra iš tolo pasisveikinusi, prasilenkiant jo namų teritorijoje. Buvo atvejis, kai buvo svečiuose pas A. K., planavo likti nakvoti, išgėrė, o tada jiems D. Š. buvo pasakyta važiuoti namo. Liudytoja pati norėjusi eiti į žmogų, bet labai sunku gaudyti, einant iš paskos. E. Š. mamos santykis su D. Š. buvo prastas. Sunku komentuoti, nes nežino koks tas santykis buvo, kai liudytoja pradėjo su E. Š. bendrauti. Tiek E. Š., tiek jo brolis D. Š. pasakojo, kad mamai ne kartą yra sakę keisti gyvenimą ir eiti iš tų namų. Liudytojos žiniomis, iki 2022 m. spalio fizinio smurto tuose namuose nebuvo, bet psichologinis smurtas buvo. 2022 m. palio 31 d. vakare turėjo iš užsienio parskristi D. Š. Buvo planas broliams apsilankyti pas mamą, jie apie tai buvo sakę A. K. Atsimena, kad po to, kai E. Š. buvo skambinta, mama jam neatsiliepė. Tai buvo apie pietus. E. Š. nusprendė paskambinti D. Š., kuris atsiliepė ir pasakė, kad mama sėdi šalia ir jie kalbasi. Paskui lyg ir mama žinute užtvirtino, kad jie kalbasi apie vaikus. Jos planas buvo išeiti iš namų. Liudytoja apie 16 val. parašė E. Š. ir paprašė D. Š. paklausti tikslaus tų namų adreso. Sunku pasakyti, kas ten vyko iki 19-20 val. Apie 22 val. sužinojo, kad A. K. su vaikais ir daiktais atvažiuoja pas juos. Prieš 22 val. ji parašė, kad D. Š. jai spyrė. E. Š. susinervino, paskambino mamai ir pasakė, kad kvies policiją, tačiau ji neleido skambinti policijai. Buvo verkimas, sumišimas, bejėgiškumas. Jie pasakė, kad jeigu nekviečia policijos, tuomet duoda mamai tam tikrą laiko tarpą, per kurį ji išeina iš namų ir važiuoja pas juos. Apie 1 val. A. K. atvažiavo. Po to padarė kojos nuotrauką. Sutinku, kad būtų pagarsinti jos parodymai, duoti 2022 m. lapkričio 21 d. ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 86-87).

Liudytoja K. A. 2022 m. lapkričio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su E. Š. draugauja 3 metus, tiek laiko ir pažįsta E. Š. mamą A. K. Dar prieš 3 metus, kai susipažino su A. K., matė, kad toje šeimoje vyksta negeri dalykai, kad ji išlaiko viena šeimą, kad patiria finansinį spaudimą iš savo sugyventinio D. Š.. Apie fizinį smurtą A. K. atžvilgiu nebuvo girdėjusi. 2022 m. spalio 31 d. buvo su savo draugu E. Š., kai šis iš savo mamos sužinojo, kad jai įspyrė sugyventinis į koją. A. K. sakė, kad nereikia niekam skambinti ir pan., kad ji nori išeiti iš D. Š. namų ir pan. Tada su E. Š. davė jai laiko, kad ji išeitų iš tų namų K., nes buvo nusprendę kviesti policiją į pačius K. Tačiau A. K. paklausė savo sūnaus ir kartu su dviem mažais vaikais iš namų išvažiavo ir atvažiavo į V. pas E. Š., kur buvo ir pati. A. K. atvažiavo jau po vidurnakčio, ji atrodė blogai, ištąsyta, išvarginta, apsiverkusi ir pasakojo, kad buvo konfliktas su D. Š., kad jis neleidžia jai išvažiuoti į V., sakė, kad sugyventinis jai spyrė besirenkant daiktus ir tuo metu esant atsiklaupusiai. Juodu, kaip suprato, buvo pakalbėję, ir viską išsiaiškinę ir tada visai netikėtai prie A. K. priėjęs sugyventinis spyrė jai į dešinę koją, todėl A. K. parodė tą koją, kur matėsi mėlynė ir iš karto tai užfiksavo – pateikia tai prie bylos. Parodo, kad tuo metu namuose buvo ne tik ji su E. Š., bet buvo ir jo brolis D. Š., kuris visa tai matė. Sekančią dieną nuvežė A. K. į PK, kur ji parašė pareiškimą dėl smurto, o po kelių dienų A. K. pati nuvažiavo pas ekspertus dėl sužalojimo, nes lapkričio 1 d. ekspertas nedirbo. Vis dar A. K. skundėsi kojos skausmu, dar po kelių dienų palietus tą vietą užčiuopė toje vietoje gumbą ir ji net aiktelėjo, kaip palietė tą kojos vietą, kur jai buvo sumušta. A. K. sakė, kad spyrė jai tik vieną smūgį į koją, kaip A. sakė, pats D. Š. net pats to išsigando (1 t., b. l. 61-67).

Liudytoja K. A. teismo posėdyje patvirtino ir atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad šie pagarsinti jos parodymai yra tikslesni už teismui posėdyje duotuosius, nes tuomet ją apklausiant buvo mažiau laiko praėję nuo įvykio. Nuotraukas dariusi, kad sužalojimą užfiksuoti kaip įrodymą – jie jau žinojo, kad skatins A. K. kreiptis į policiją. A. K. pas juos atsivežė rūbų, kurie sugrūsti buvo šiukšlių maišuose. Nežino priežasčių, dėl kurių A. K. turėtų priežastį apkalbėti D. Š. Iš ankstesnių A. K. paminėjimo žinanti, kad D. Š. ir anksčiau užeidavo pykčio protrūkiai. A. K. sportavo, bet įvykio metui ji apie pusę metų jau tuo neužsiiminėjo. Liudytoja negirdėjo, kad sporto metu A. K. būtų patyrusi traumų. Kai A. K. parodė koją, neminėjo, kad susižalojo sporto metu – sakė, kad D. Š. jai spyrė. Iš A. K. žinojo, kad jos šeimoje vyko negeri dalykai. Liudytoja matė, kaip atrodo namai – jie buvo remonto viduryje. Ir tai labai sutapo su tuo, ką sako A. K. – jog namas jau kelis metus buvo remontuojamas už jos pinigus. A. K. sakė, kad kažkuriame taške ji suprato, kad tik ji investuoja į tuos namus ir nebemato prasmės toliau tai daryti. Liudytoja pavedimų už statybas nemačiusi. A. D. Šuopį žinojo iš aplinkos pasakojimų, ne iš savo tiesioginės patirties. A. K. nenorėjo skambinti policijai – tiesiog pasakė, kad jai nereikia papildomų problemų. Nežino apie A. K. nugaros sužalojimą. A. A. Krapaitytės patiriamą finansinį spaudimą žino iš jos pačios žodžių, t. y. kad namo remontas, vaikų išlaikymas, atostogos yra iš jos pinigų. Liudytoja iš savo asmeninės patirties žino kaip moterys reaguoja smurto situacijose. Jeigu policija būtų atvažiavusi tuo metu, A. K. tikrai būtų pasakiusi pareigūnams, kad viskas yra gerai, viskas yra išsprendžiama ir jai nieko nereikia – ji būtų tiesiog apgręžusi pareigūnus ir niekas nebūtų nieko tuomet išsisprendę (2 t., b. l. 87-88).

Liudytojas D. Š. teisiamajame posėdyje parodė ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad 2022 spalio 31 d. dar gyveno L. ir studijavo programų inžineriją, buvo išsideklaravęs iš Lietuvos. Dabar yra deklaruotas ir gyvena V. Yra A. K. sūnus, parodymus duoti sutinka. Liudytojo su mama santykiai buvo ir yra šilti, geri. Bendrauja taip, kaip bendrauja suaugęs vyras su savo mama – mamai apie visas savo problemas nepasakoja, ji apie savo visas problemas jam irgi nepasakoja, tačiau apie tokius įvykius, kai vyras įspiria į koją, mama papasakojo. Liudytojo santykiai su D. Š. labai prasti – tai žmogus, kuri su liudytoju bendraudavo mažai, tas bendravimas buvo nepastovus, jis elgdavosi netvarkingai, negražiai, prasivardžiuodavo. 2019 m. išvažiavo mokytis. Fizinio smurto prieš liudytoją nebuvo. Pirmus 5-6 metus tarp mamos ir D. Š. viskas buvo labai gražu ir tvarkinga, bet tarp liudytojo ir D. Š. taip gražu nebuvo. Paskui mamos ir D. Š. santykiai akivaizdžiai suprastėjo – tai matėsi. 2020 m. vasarą buvo grįžęs ir mama jam tuomet pasakė, kaip viskas vyksta. Iš D. Š. elgesio matėsi tie blogi santykiai. Žmogus susitikęs net nenorėjo liudytojui rankos paspausti. Kai liudytojas su mama kalbėjosi kieme, jis juos sekiojo ir klausėsi kas kalbama. Prieš liudytojui išvažiuojant studijuoti, jis jau buvo įžūlus, bet ne iki tiek. 2022 m. spalio 31 d. grįžo iš užsienio aplankyti šeimą ir draugus su savo draugu K., kuriam norėjo aprodyti Lietuvą. Dar prieš nusileidžiant lėktuvui brolis informavo, kad važiuosim aplankyti mamą. Kai nusileido, brolis jį pasiėmė. Buvo vakaras. Važiavo į barą ir brolis paaiškino kas vyksta. Jis pasakė, kad D. Š. neišleidžia mamos, kad kažkas vyksta ir mama dėl kažkokių įvykių atvažiuoja į V. Visi išvažiavo į E. ir K. butą. Ten sutiko mamą. Sakytų, kad buvo apie 1 val. nakties, bet tikslaus laiko neatsimena. Mama buvo ypač prastos būklės – daug verkė, drebėjo, prastai jautėsi. Skundėsi kojos skausmu. Kalbėjosi iki ryto ir sutarė, kad ryte nuvažiuos į policiją ir praneš apie įvykį. Sutinka, kad būtų pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 88-89).

Liudytojas D. Š. 2022 m. gruodžio 27 d. apklaustas liudytoju parodė, kad A. K. yra jo mama, jam išaiškinta teisė dėl parodymų davimo apie savo šeimos narius ir sutinka duoti parodymus apie aplinkybes žinomas su mamos sumušimu. Mama su sugyventiniu D. Š. kartu gyveno apie 10-12 metų. Pats kurį laiką, kol dar buvo mažas ir gyveno kartu su mama ir jos sugyventiniu D. Š., jų tarpusavio santykiai buvo gražūs, tačiau gimus mamos ir jos sugyventinio bendriems vaikams tarp jų atsirado nesutarimai, D. Š. tapo ūmesnis, konfliktiškesnis, nors tuo metu tarp jų jokio smurto nematė ir pati mama juo nesiskundė. 2022 m. spalio 31 d. grįžo į Lietuvą iš užsienio ir buvo bare su draugais, kai brolis E. Š. pranešė telefonu, kad atvažiuoja mama pas jį, kad mama mėgina atsiskirti nuo savo sugyventinio D. Š., kad jis jos neišleidžia ir pan. Dar brolis pasakė, kad D. Š. mamai įspyrė į koją. Iš karto grįžo pas brolį E. Š. į butą, ten rado savo mamą su broliu ir sese, tuo metu galėjo būti jau po vidurnakčio. Mama atrodė baisiai prastai, buvo apsiverkusi, įsitempusi dėl to kas įvyko. Ji pasakojo, kad visą dieną, tai yra 2022 m. spalio 31 d. jos sugyventinis D. Š. neleido jai išvažiuoti iš namų, neleido jai krautis daiktų, užrakino ją kambaryje. Ji sakė, kad jai bandant pasiimti iš komodos jų miegamajame kambaryje buvusius daiktus D. Š. uždarė kambario duris, kad nematytų vaikai ir jai būnant pritūpusiai prie komodos jis spyrė jai į koją, kurią jau neprisimena. Tai girdėjo ne tik brolis E. Š., bet ir jo draugė K. Pats sužalotos kojos nematė, tik žino, kad sumuštą koją mama rodė K. ir ji ją užfiksavo telefonu. Kitą rytą su broliu E. Š. vežė mamą į artimiausią policijos komisariatą, mama vis dar skundėsi, kad jai skauda koją. Pas teismo med. ekspertus mama važiavo viena, tai buvo dar kitą dieną, nes lapkričio 1 d. ekspertai nedirbo. 2022 m. lapkričio 4 d. jis išvyko į A. ir tada su mama atsisveikino, ji dar skundėsi kojos skausmu, matėsi, kad jai yra nepatogu – skausminga pritūpti. Kiek žino, mama dar bendrauja su sugyventiniu, reikia spręsti klausimus dėl jų bendrų vaikų. Mamos sugyventinį apibūdintų kaip nestabilų žmogų, kuris su laiku vis labiau nemėgo mamos ir jo su broliu, juos tiesiog ignoruodavo (1 t., b. l. 69-71).

Liudytojas D. Š. patvirtino ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad šie pagarsinti jo parodymai yra teisingi ir konkretesni nei po nuo įvykio praėjus ilgam laikui teisme duotieji. Iš oro uosto liudytoją pasiėmė brolis ir jie važiavo į barą, nes mamos tuo metu bute dar nebuvo. Iš mamos žodžių žino, kad ji buvo uždaryta kambaryje. Kažką yra girdėjęs apie sužalotą mamos nugarą, bet kadangi tiksliai neatsimena, sakys, kad negirdėjo (2 t., b. l. 89).

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje yra: fotonuotraukos (4 vnt.) (1 t., b. l. 64-67); SMS susirašinėjimo išklotinė, 2 lapai (1 t., b. l. 57-58); CD diskai su "Bodycam" vaizdo įrašu (2 vnt.) (1 t., b. l. 94), saugomi bylos medžiagoje.

Kaltinamojo D. Š. kaltę įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2022 m. lapkričio 1 d. buvo užregistruotas pareiškėjos A. K. protokolas-pareiškimas dėl to, kad 2022 m. spalio 31 d., laikotarpiu tarp 16.00 val. ir 18.00 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas namuose, žodinio konflikto metu, tyčia, spyrė vieną kartą į dešinės kojos blauzdą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 9-14);

2023 m. sausio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo apžiūra, kur pirmame namo aukšte esančiame miegamajame kambaryje užfiksuota stovinti komoda (1 t., b. l. 17-32);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktoje specialisto 2022 m. gruodžio 6 d. išvadoje Nr. G351/2022(01) nurodyta, kad A. K. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 80);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktoje papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) m. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis pateikiama išvada, kad A. K. nustatytai poodinei kraujosruvai dešinėje šlaunyje padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto, ribotą paviršių turinčio daikto poveikiu, tiek pačiai A. K. atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Neatmetama, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas D. Š. smūgiuojant savo koja į A. K. dešinės šlaunies išorinį paviršių galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2022 m. spalio 31 d. Atsakyti kokiu konkrečiu daiktu padarytas sužalojimas nėra galimybės (1 t., b. l. 85);

iš policijoje registruojamų įrašų registro išrašo matyti, kad 2022 m. lapkričio 1 d. 11.32 val. į Vilniaus apskr. VPK kreipėsi A. K., dėl to, kad ją 2022 m. spalio 31 d. tarp 16 val. ir 18 val. konflikto metu spirdamas į koją sužalojo jos sugyventinis D. Š. (1 t., b. l 86);

2023 m. sausio 31 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta policijos pareigūnų pareiškimo priėmimo metu body camera fiksuota vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kaip 2022 m. lapkričio 1 d. 11.41 val A. K. prisistačiusi moteris, paklausta pareigūno apie įvykusią situaciją ir būdama įspėta, kad daromas vaizdo ir garso įrašas, pasako, kad vyras ją terorizuoja, bet svarbiausia sako ji, kad pradėjo kilnoti rankas. A. K. sako, kad gavo didelį spyrį, yra didelė mėlynė, pasilenkia ir parodo galva į koją. Sako, kad vyksta tąsymas, kad buvo telefonas paimtas, kad norėjo jį įmesti į kieme esantį prūdelį, kad ji niekam nepaskambintų. Ir kad vakare po ilgo tąsymosi, susirinko drabužius ir atvažiavo su nepilnamečiais vaikais į Vilnių pas savo kitą sūnų. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Prasidėjo nuo ryto 10 val. tąsymas, teroras, sako, kad gėda, graudinasi, verkia sako, kad gyvena su sugyventiniu apie 12 metų. Matyti, kad šalia A. K. visą laiką stovi jos sūnus. A. K. pasako, kad veiksmai smurtiniai buvo tik vakar, anksčiau buvo tik psichologinis smurtas. Sako, kad net sunku miegoti ant to tos pusės, kad jai gėda apie tai kalbėti, ne jis gaisrininkas ir pan. (1 t., b. l. 93-94);

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutarčių, ieškinio kopijos, iš kurių matyti, kad D. Š. kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo), tarp šalių vyko civilinis ginąas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (1 t., b. l. 92-102; 2 t., b. l. 33-46);

kaltinamasis už padarytą administracinį teisės pažeidimą baustas 2022 m. rugpjūčio 21 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį 30 eurų bauda, 2022 m. lapkričio 4 d. duomenimis bauda nesumokėta (1 t., b. l. 107);

Jurbarko rajono laikraščio “Mūsų laikas” 2020 m. vasario 21 d. straipsnio kopija, iš kurios matyti, kad A. K. 2020 m. vasario 1 d. vykusio kvalifikacinio kyokushin karate egzamino metu suteiktas 8 kyu (2 t., b. l. 81);

J. sporto klubo “K.” 2023 m. spalio 16 d. rašto Nr. 23-02 kopija, patvirtinanti, jog A. K. nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. nedalyvavo J. sporto klubo “K.” veiklose (2 t., b. l. 99);

prašymas dėl bylinėjimos išlaidų priteisimo iš D. Š. už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. spalio 17 d. A. K. naudai (2 t., b. l. 101-102).

III. Įrodymų analizė ir vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir teismo padarytos išvados

Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų vertinimo klausimas. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, BPK 276 straipsnio 4 dalyje ir BPK 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tai yra mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį numatyta bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis D. Š. kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir bylos teisme nagrinėjimo metu neigė savo kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos atžvilgiu. Pagal kaltinamojo versiją, jokių neteisėtų fizinio smurto veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu jis nepadarė, nukentėjusioji ir jos artimieji jį tik apkalba, siekdami sau naudingų tikslų civiliniame ginče dėl vaikų, kuris tuo metu vyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios.

Tačiau baudžiamojoje byloje surinkti ir įvertintini duomenys – pirmiausia objektyvios aplinkybės, nuoseklūs nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, kiti aukščiau nurodyti baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis savo kaltais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios yra kaltinamas, tai yra 2022 m. spalio 31 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, spyrė prie komodos priklaupusiai sugyventinei A. K. į koją, tokiu būdu nukentėjusiajai padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjo nuomone, kad byloje neįrodyta D. Š. padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Teismas vertina, kad kaltinamasis, neprisipažinęs kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir aiškinęs, kad nukentėjusioji pati viską išsigalvojo ir kaltina jį nebūtais dalykais, teismui pateikė tik savo gynybinę įvykių versiją, kuri kaltinamojo yra bandoma suderinti su kitais byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tokiu būdu tikintis išvengti bausmės.

Teismas pažymi, kad liudytojų E. Š., D. Š. ir K. A., nukentėjusios A. K. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, juos patvirtina kiti objektyvūs bylos įrodymai. Teismas nenustatė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl ko minėti asmenys galėtų teismui duoti neteisingus tarpusavyje ir su kitais bylos duomeniumis suderintus parodymus, nenurodė tokių aplinkybių ir pats kaltinamasis D. Š., jeigu tokiu pagrindu nelaikyti D. Š. ir jo gynėjo nurodytų visų šių asmenų neva suorganizuotą samokslą apkalbėti kaltinammąjį, – o byloje tokių duomenų nenustatyta.

Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad kaltinamasis savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė, teigdamas, jog neįsivaizduojąs, kur A. K. galėjo susižaloti koją – gal pati kur nors užkliūdama buityje, gal karate užsiėmimuose, tačiau D. Š. kaltinime nurodomomis aplinkybėmis tikrai jai neįspyręs, mobilaus ryšio telefono iš jos neatiminėjęs. Netgi priešingai, tai pati nukentėjusioji tą vakarą elgusisi neadekvačiai – verkusi, skundususi dėl sugedusio automobilio, krovususi daiktus išvykti pasisvečiuoti su abiem jų vaikais pas savo sūnų į Vilnių, buvusi itin nervinga. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės, ne vienas taip ir nepašalintas prieštaravimas kaltinamojo parodymuose, tokią kaltinamojo versiją paneigia.

Nukentėjusioji A. K. visų apklausų metu nuosekliai parodė ir tvirtino, D. Š. naudoto fizinio smurto jos atžvilgiu aplinkybes, kad jai buvo spirta į koją, ji iš skausmo suriko, kad D. Š. norėjo pasiimtą jos telefoną įmesti į vandens telkinį, kad nukentėjusioji vėliau iškarto išvyko iš namų pas sūnų E. Š., padrąsinta sūnaus kreipėsi į policiją, mėlynę parodė ir užfiksavo liudytoja K. A. bei D. Š., vėliau – ir policijos pareigūnai, kas matyti iš teisiamajame posėdyje ištirto daiktinio įrodymo – peržiūrėto „Bodycam“ video įrašo. A. K. pagal pareigūnų siuntimą nustatyta tvarka kreipėsi į medicinos ekspertus, buvo surašyta specialisto išvada, patvirtinanti nežymų sveikatos sutrikdymą.

Vertinant kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotus parodymus, teismas atkreipia dėmesį į juose esančius prieštaravimus. Štai D. Š. ikiteisminio tyrimo metu vienu atveju aiškino, kad tą konflikto vakarą jis nežinojo, kur A. K. išvažiuoja, o duodamas parodymus teisme veik po metų laiko jau detalizavo, jog ji susirinko savo ir vaikų daiktus ir išvyko pas sūnų į V. Kaltinamasis teismui teigė jau tuomet jos paklausęs, kur ji važiuos, ir A. K. atsakė, kad į V., nes sūnus iš A. grįžęs. Analogiškai D. Š. pasisako ir dėl sugyventinės ilgalaikių išvykimų iš namų – vienu atveju ikiteisminio tyrimo metu teigė nežinojęs, kur A. K. ilgam dingdavusi, kitu momentu tame pačiame ikiteisminiame tyrime ir apklausiamas teisme jau nurodė, jog žinojo, kad moteris išvykdavo uždarbiauti į V. O ši aplinkybė akivaizdžiai paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad visas namų ūkis, namo remonto darbai finansuojami buvo išimtinai tik iš kaltinamojo lėšų, nes, jo teigimu, nukentėjusioji niekur nedirbo ir tokių lėšų neturėjo. Kad kaltinamasis nėra pakankami atviras ir nuoširdus, aiškindamas įvykio aplinkybes patvirtina ir tai, kad jis nurodė niekad nesikeikęs nukentėjusios atvžilgiu ir tik į teismo klausimą, kaip jis vertina savo būtus kreipinius į A. K. – „gegutė“, „gyvatė“ ir pan., nurodė, kad tai tikrai nėra komplimentai.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios ir jos sūnaus E. Š. susirašinėjimo SMS turinys dar tą patį konflikto tarp D. Š. ir A. K. vakarą, nukentėjusiajai dar niekur net neišvykus iš namų, tose žinutėse esanti informacija, kad kaltinamasis koja jai įspyrė, kad buvo iš jos paėmęs telefoną ir norėjo jį įmesti į baseiną, dar ir kitų įrodymų kontekste paneigia kaltinamojo ir jo gynėjo teisme keltas versijas apie galimai V. kilusį A. K. ir jos artimųjų iš anksto suderintą sumanymą apkalbėti D. Š. ir taip neva siekiant suvesti su juo asmenines sąskaitas, bei apie sužalojimo ant nukentėjusiosios kojos kilmę – neva jai pačiai atsitrenkus į kokį nors namų apyvokos daiktą ar karate užsiėmimų metu.

Teismas atmeta kaltinamojo aiškinimus ir priekaištus nuketėjusiajai, jog nebuvo jos savalaikiai kreiptasi dėl patirto sužalojimo į policiją, jog policijos pareigūnai turėjo būti kviečiami iš karto tą pačią spalio 31 d. į jų namus ir pan. Teismas priima kaip visiškai suprantamus ir įtikinamus nukentėjusiosios parodymus, papildytus kitais bylos duomenis apie tarp jų vykusį teisminį ginčą civilinio proceso tvarka, apie tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios jau ilgą laiką tvyrojo nesantaika, vyko nuolatiniai barniai, tarpusavio santykių aiškinimasis. Tarp sugyventinių atsirado negatyvi emocinė įtampa, abipusis nepasitenkinimas – ne tik nukentėjusioji, bet ir pats pats kaltinamasis ne kartą kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisme ironiškai pastebėjo, jog grįžęs iš darbo buvo nustebintas tą spalio 31 d. vakarą namie rasta pakurta ugnimi, pagamintu valgiu – esą to niekad ankčiau nebūdavę. Nukentėjusiajai dėl tokios tarpusavio santykių situacijos jaučiant psichologinį diskomfortą ir išgyvenant ilgalaikį stresą, esant visoms šioms nurodytoms aplinkybėms, kurių fone nukentėjusiajai vis dar ruseno viltis susitvarkyti savo santykius su sugyventiniu – visa ta permainingų jausmų virtinė sukėlė nukentėjusiajai jos nurodomus vidinius prieštaravimus tarp vilties kažkaip susitaikyti su sugyventiniu ir normaliai gyventi arba su juo galutinai išsiskirti, kartu pačiai ir vaikams patiriant kuo mažesnę psichologinę traumą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, A. K. elgesys, jos sprendimai, dar įvertinus ir nukentėjusiosios teismui atvirai paaiškintą siekį iki tam tikro santykių su sugyventiniu krizės momento skundais, policijos ekipažų į namus išvietimais galimai nepakenkti sugyventinio, kaip statutinio pareigūno, darbui, karjerai, teismo įvertinami kaip primtini, suprantami ir pakankamai savalaikiai. Natūralu, kad A. K. su mažamečiais vaikais būdama V. fiziškai gana saugiu atstumu nuo kaltinamojo, paraginta ir padrąsinta suaugusių savo vaikų nebetylėti ir daugiau nebekęsti viso to nukentėjusiąją kaip asmenybę žeidžiančio, žeminančio bei žlugdančio kaltinamojo elgesio, apsisprendė ir dėl patirto fizinio smurto artimiausiu galimu laiku kreipėsi į policijos įstaigą, o po to – ir į ekspertus.

Tokiu būdu, kaltinamasis D. Š., teismui analizuojant jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, atsiskleidžia kaip savo kaltę nepagrįstai neigti, meluoti ir išsisukinėti linkęs asmuo, bet kokia kaina siekantis išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Taip kaltinamasis aukščiau nurodytais prieštaravimais parodymuose iš esmės klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą, trukdydamas išsiaiškinti byloje tiesą, teigdamas kaip tarpusavyje, tarp ir su kitais bylos duomenimis logiškai nesuderinamus ir netgi prieštaringus dalykus.

Kaltinamasis ir jo gynėjas, atitinkamai realizuodami teisę gintis ir pareigą ginti, bandė teikti paaiškinimus – daugiau ar mažiau įtikinamus kievienam atskirams epizodui, tačiau įvertinus kiekvieną tokį paaiškinimą, įrodymą atskirai ir po to įrodymų visumą, sujungus visus reikšmingus faktus į loginę grandinę, darytina vienintelė apibendrinanti, logiška, tiksli, neprieštaringa išvada, jog D. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis žodinio konflikto metu, tyčia, spyrė sugyventinei A. K. į koją, tokiu būdu jai padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taigi, baudžiamojoje byloje, priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas, pakanka duomenų, įrodymų dėl kaltinamojo D. Š. padaryto nusikaltimo, – įrodymai įvertinti ne tik kiekvienas atskirai, bet ir sąsajoje vieni su kitais, sistemiškai. Vertinant kaltinamojo D. Š. parodymus, negalima laikyti, kad jie yra nuoseklūs, logiški, patikimi – teismas tuos prieštaravimus išryškino, juos analizuodamas. Teismo nustatyti akivaizdūs ir reikšmingi D. Š. parodymų prieštaravimai kaip tarpusavyje, taip ir kitiems įrodymams, įpareigoja teismą abejoti jais ir vertinti kaltinamojo parodymus kaip nepatikimus, kaip duotus ikiteisminiame tyrime ir teisme tik siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet ne padedant nustatyti byloje objektyvią tiesą.

IV. Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam D. Š. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y.: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį –padarytas vienas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta dėl menkavertės dingsties, dėl nepagarbos gyvenimo partneriui ir nevaldomo pykčio protrūkio; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas – nusikaltimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į tai, kad civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teismas, atsižvelgęs į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamajam, bausmės tikslams pasiekti ir sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atimti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina prokuroro baigiamosiose kalbose paprašyta bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 1 m. laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią pareigą įvykdyti per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vėliau panaikintina.

Iš kaltinamojo D. Š. priteisinos bylinėjimosi (nukentėjusiosios atstovavimo) išlaidos A. K. naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esantys baudžiamojoje byloje – paliktini saugoti joje.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 1 m. (vieniems metams) be intensyvios priežiūros, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, baigiant tą programą per 6 mėn. (šešis mėnesius), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: fotonuotraukas (4 vnt.) 1 t., b. l. 64-67); SMS susirašinėjimo išklotinę, 2 lapus (1 t., b. l. 57-58); CD diskus su "Bodycam" vaizdo įrašu (2 vnt.) (1 t., b. l. 94), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Iš D. Š. priteisti 964,31 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 31 ct) A. K. bylinėjimosi (nukentėjusiosios atstovavimo) išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėjas Arturas Rauktys