- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- e2-140-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00277-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Plastoera“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės „Džeirana“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės ,,Džeirana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plastoera“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo atviroji akcinė bendrovė „Minskij traktorny zavod“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2015-12-14, 2016-02-10, 2016-02-29, 2016-06-03, 2016-06-03, 2016-07-07, 2016-08-01, 2016-09-28 ir 2016-10-06 mokėjimus, atliktus UAB „Plastoera“ 60 771,75 Eur sumai; 2) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2015-08-20, 2015-09-23, 2015-09-23, 2015-11-13, 2015-12-07, 2015-12-11, 2016-04-27, 2016-04-27, 2016-05-19 ir 2016-07-19 piniginių lėšų įskaitas, atliktas tarp atsakovės ir ieškovės 49 681,89 Eur sumai; 3) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 110 453,64 Eur sumą; 4) priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2014-11-18 nutartimi ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o 2015-07-13 nutartimi ši byla buvo nutraukta, nustatytu terminu nepateikus restruktūrizavimo plano (bylos Nr. B2-500-357/2015). Pastaroji nutartis įsiteisėjo 2015-07-21. Ginčijami mokėjimai ir įskaitos atlikti po ieškovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo bendrovei esant faktiškai jau nemokiai. Ieškovė atsakovei UAB „Plastoera“ atliktus mokėjimus bei atsakovės atliktas įskaitas ginčija CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, tai pat kaip pažeidusius CK 6.930¹ straipsnyje numatytą imperatyvią skolininko, neturinčio pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eilės tvarką.
3. Pareikštam reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Plastoera“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, reikalavimo teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias kasoje ir / ar mokėjimo įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis 110 453,64 Eur sumai. Nurodė, kad reikalaujama priteisti suma, taikant restituciją, atsakovei laikytina objektyviai didele ir reikšminga, todėl preziumuotina reali grėsmė, kad galimai ieškovei palankus būsimas teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Be to, ieškovė yra bankrutavusi bendrovė, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalauja ir viešasis interesas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Šiaulių apygardos teismas 2018-10-24 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Nurodė, kad nors ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, tačiau antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui – nenustatyta. Teismas pripažino, kad didelės ieškinio sumos prezumpcija taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra absoliuti. Nesant kitų duomenų, kad tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, teismas darė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas ir neteisingas. Teismas taip pat įvertino atsakovės 2017 m. finansinės ataskaitos dokumentų duomenis ir sprendė, kad bendrovė metų pradžioje buvo moki ir turėjo pakankamai turto atlyginti ieškovės prašomą priteisti sumą, jei ieškinys būtų patenkintas.
Šalies argumentai
5. Ieškovė, nesutikdama su Šiaulių apygardos teismo 2018-10-24 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą nutartį ir pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei. Atskirąjį skundą motyvavo tuo, kad egzistuoja visuma aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Šiomis aplinkybėmis įvardijo šalių nesąžiningumą ir pažeistą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, ieškovei esant nemokiai. Ieškovės ir atsakovės savininkai, valdymo organai ir / ar jų nariai sutapo, taigi jie žinojo apie ieškovės finansinę būklę ir mokėjimų eilės pažeidimus. Taip pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą siejo su viešojo intereso užtikrinti teismo sprendimo realų ir greitą įvykdymą buvimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apygardos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, 2018-11-06 nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2018-10-24 nutartį ir ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovės nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir / arba trečiuosius asmenis 110 453,64 Eur sumai, uždrausdamas jį perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovės nekilnojamojo turto, areštavo kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis.
7. Teismas nustatė, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir pateikti jas pagrindžiantys įrodymai šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo abejoti, kad galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
8. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės argumentus dėl viešo intereso poreikio gynimo, nurodė, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškovės dabartinis statusas neteikia jai pranašumo atsakovės atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo areštuoti atsakovės turto.
9. Teismas nustatęs, kad atsakovė 2017-12-31 turėjo turto už 390 290 Eur, o ieškovės reikalavimo suma sudaro daugiau nei ketvirtadalį turto ir daugiau negu trečdalį ilgalaikio turto, darė išvadą, kad ieškovės 110 453,64 Eur reikalavimo suma atsakovei laikytina didele, todėl kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas atsakovės 2017 m. patirtą 60 952 Eur nuostolį vertino kaip tam tikrą turto sumažėjimo riziką, t. y. galimybę, kad šios dienos atsakovės turto dydis tikėtinai yra sumažėjęs. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas nėra užtikrintas, todėl atsakovė, netaikant jau laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų turtą perleisti tretiesiems asmenims, apsunkinti jį daiktinėmis teisėmis, o tai apsunkintų ir galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tokią savo išvadą teismas pagrindė ieškinyje nurodytais ir ieškovės atskirajame skunde akcentuojamais ieškovės ir atsakovės savininkų ir valdymo organų giminystės ryšiais bei santykiais, šalių galimu nesąžiningumu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atsakovė UAB „Plastoera“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2018-11-06 nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas, vertindamas atsakovės finansinius rodiklius, labiau siekė formaliai pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, negu atlikti objektyvų vertinimą dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.
10.2. Šiuo atveju, viena vertus, teismas teisus įžvelgdamas atsakovės 2017 m. patirtą nuostolį (60 953 Eur) kaip turto sumažėjimo riziką. Kita vertus, neaišku, kodėl teismas visiškai neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad šis nuostolis buvo kompensuotas ankstesnių metų nepaskirstytu pelnu, kuris ir po to sudaro 137 766 Eur. Be to, per vienerius metus atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tesudarė 47 713 Eur, o pradelstų įsipareigojimų bendrovė iš viso neturėjo.
10.3. Teismas nepagrindė, kad atsakovė gali imtis turto perleidimo veiksmų, siekdama apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
10.4. Atsakovės su atskiruoju skundu teikiamas 2018-11-07 balansas, kuris buvo teiktas ir UAB „Medicinos bankas“ tikslu gauti 70 000 Eur kreditą gamybinių pajėgumų modernizavimui ir gamybinės bazės plėtrai, leidžia vertinti, kad kredito įstaiga neįžvelgė skundžiamoje nutartyje nurodytų grėsmių ir sutiko suteikti kreditą. Tik teismo nutartimi taikytas areštas lėmė, kad UAB „Plastoera“ negalėjo įvykdyti kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir kreditas liko nepanaudotas. Tokiu atveju buvo pažeista šalių interesų pusiausvyra ir atsakovės teisės buvo suvaržytos labiau, nei reikalinga.
Atsiliepimas
11. Ieškovė BŽŪB „Džeirana“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
11.1. Esamas atsakovės nuostolis, vertinant rezultatų perspektyvą, negali būti teigiamų prognozių pagrindu, turto didėjimo bei veiklos rizikos mažėjimo pagrindu.
11.2. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė 2018-11-07 balansą kaip savo finansinės būklės ir veiklos esamo ir perspektyvinio patikimumo įrodymą, tačiau balanse fiksuojamas tebesitęsiantis atsakovės veiklos nuostolingumas, nuosavo kapitalo ir nekilnojamojo turto vertės mažėjimas.
11.3. Atsakovės su skundu pateiktos 2018-10-19 kreditavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos leidžia teigti, kad už suteiktiną 70 000 Eur dydžio kreditą atsakovė įsipareigojo įkeisti kredito įstaigai ne tik sąskaitose esančias pinigines lėšas, tačiau ir visą atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė sudaro 220 804 Eur. Todėl minėto kredito suteikimas nepaneigia atsakovės balanse nurodomų esminių veiklos ir likvidaus turto rodiklių neigiamos dinamikos.
11.4. Atsakovė pateikė 2018-11-07 balansą nurodydama, kad jį teikė ir kredito įstaigai siekdama gauti paskolą, tačiau laikinosios apsaugos priemonės taikytos anksčiau –2018-11-06. Vadinasi, prašymas suteikti kreditą pateiktas po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galimai tik siekiant pagrįsti savo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
11.5. Aplinkybę, kad atsakovė gali imtis turto perleidimo veiksmų, ieškovė pagrindė ieškiniu, pateikdama atsakovės nesąžiningumo įrodymus.
12. Trečiasis asmuo AAB „Minskij traktorny zavod“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
12.1. Atsakovė atskirajame skunde neneigia, kad 2017 m. patyrė 60 952 Eur dydžio nuostolį.
12.2. Iš atsakovės 2018-11-07 balanso matyti, kad sumažėjo atsakovės nepaskirstytas pelnas, atsakovės veikla, kaip ir 2017 metais, išlieka nuostolinga, mažėja atsakovės nuosavas kapitalas ir apskaitoma pastatų ir statinių, kuriems pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vertė.
12.3. Atsakovės teiginiai dėl suteikto kredito nepaneigia balanse nurodomų esminių veiklos ir likvidaus turto rodiklių neigiamos dinamikos bei būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12.4. Ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumą įrodo juridinių asmenų savininkų ir valdymo organų narių sutaptis bei tai, kad ginčijami sandoriai atlikti ieškovei esant sunkios finansinės būklės, pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą, ieškovės kreditorių interesus.
12.5. Atsakovės kreipimasis į kredito įstaigą dėl kredito suteikimo, galimai tik siekiant pagrįsti savo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tik įrodo atsakovės nesąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Apeliantė UAB „Plastoera“ kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018-11-07 bendrovės balanso kopiją ir tarp apeliantės ir UAB „Medicinos bankas“ 2018-10-19 sudarytą kreditavimo sutarties Nr. N_729_20181019 kopiją.
14. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Nors apeliantė prašymo prijungti prie bylos naujus įrodymus nesuformulavo, atskirajame skunde iš esmės įrodinėja aplinkybę CPK 314 straipsnyje nurodytos išimties taikymui, teigdama, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas kitoms bylos šalims nepranešus ir dėl tos priežasties šių įrodymų ji neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme.
15. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė sutikdamas su ieškovės pateiktu atskiruoju skundu dėl pirmiau netaikyto arešto ir iš anksto nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims, pripažintina, kad apeliantė UAB „Plastoera“ iš tiesų neturėjo galimybės anksčiau pateikti tokių duomenų, kuriais ji siekia paneigti teismo padarytas išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys su šiais dokumentais yra susipažinę ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą pateikę savo vertinimus dėl jų įrodomosios reikšmės. Taigi apeliacinės instancijos teismas naujus duomenis priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą.
17. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, kad galėtų įsitikinti, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Apeliantė savo atskirajame skunde nekvestionuoja nagrinėjamoje byloje jai pareikštų ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo ar tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos sąlygos, keldama klausimą tik dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl tokios turto arešto taikymo sąlygos.
18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nurodė dvejopo pobūdžio motyvus. Pirma, įvertinęs apeliantės 2017 metų finansinės atskaitomybės duomenis sprendė, kad ieškinio suma apeliantei yra didele, o jos turimo turto sumažėjimo rizika gali lemti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą arba neįvykdymą. Antra, įvertinęs ieškovės ir apeliantės savininkų, valdymo organų ir / ar jų narių sąsajas (sutapimą bei giminystės ryšius), pirmosios instancijos teismas pripažino ir turto perleidimo galimybę dėl šalių nesąžiningumo, jeigu atitinkamos priemonės apeliantei nebūtų pritaikytos.
19. Pažymėtina, kad apeliantė nesiekia paneigti ieškovės administratorės nurodytų buvusių jos ir ieškovės sąsajų (abiejų bendrovių savininkų ir valdymo organų sutapties bei giminystės), leidusių teismui preziumuoti grėsmę sprendimo įvykdymui dar ir šiuo aspektu. Apeliantė nesutinka tik su skundžiamoje nutartyje teismo atliktu jos veiklos finansinių rodiklių įvertinimu bei jų įtaka sprendimo (ne)įvykdymui, teismo išvadą dėl tokios grėsmės buvimo bandydama paneigti vien argumentais, kad bendrovės turtinė padėtis yra gera, kuo leidžia įsitikinti ir su atskiruoju skundu pateiktas jos 2018-11-07 balansas, kurį įvertinęs UAB „Medicinos bankas“ sutiko suteikti jai kreditą. Tačiau tokie skundo argumentai patys savaime nelemia kitokios išvados dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
20. Turto arešto instituto paskirtis yra išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, galimą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas dėl galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, ir inter alia (be kita ko) vertindamas, ar ieškovo reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai atsakovo atžvilgiu laikytini dideliais, nėra įpareigotas atlikti detalią atsakovo finansinės būklės analizę, kadangi toks vertinimas atliekamas tik grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymo kontekste. Šiame kontekste vertinimą atlikęs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant tiek į apeliantės turimą turtą bei jos veiklos perspektyvas, tiek ir dėl buvusių abiejų šalių ryšių (per susijusius asmenis) tikėtinai prognozuojamą nesąžiningą apeliantės elgesį, pagrįstai pripažino reikalavimo sumos dydžio, kaip vieno iš grėsmę sprendimo įvykdymui nusakančių elementų, reikšmingumą apeliantei. Apeliacinės instancijos neturi jokio pagrindo su tokia teismo pozicija nesutikti.
21. Nors iš su atskiruoju skundu pateikto apeliantės 2018-11-07 parengto balanso duomenų matyti, kad apeliantės veikla yra pelninga ir ji turi turto, tačiau pastebėtina, kad didžiąją jo dalį sudaro nekilnojamasis turtas, apie kurio apsunkinimus ir / ar realią rinkos vertę duomenų byloje nėra. Be to, tuo, kad apeliantės finansinė padėtis yra labai gera, verčia abejoti ir toks faktas, kad apeliantė kreipėsi į kredito įstaigą dėl 70 000 Eur apyvartinių lėšų papildymo (kredito sutarties 2.3 p.), kurių grąžinimas numatytas per 3 m. laikotarpį (kredito sutarties 2.5.1 p.) ir užtikrintas apeliantės piniginių lėšų, esančių ir būsimų jos sąskaitose UAB „Medicinos bankas“ ir turtinių teisių į jas įkeitimu (kredito sutarties 2.6.1 p.) bei 3 nekilnojamojo turto objektų, esančių Lentpjūvės g. 10, Didžiulių k., Raseinių r., įkeitimu (kredito sutarties 2.6.2 p.). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirajame skunde dėstomos aplinkybės apie jos finansinės padėties neteisingą įvertinimą nepasitvirtino.
22. Kaip minėta, grėsmę, kaip vieną iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Apeliantė, sudarydama kreditavimo sutartį su banku, kurioje yra išviešinti jos ketinimai turtą apsunkinti (jį įkeisti bankui) ir tokią sutartį pateikdama teismui, faktiškai pati pripažįsta savo veiksmais kelianti grėsmę ieškovės, bankrutavusios bendrovės, ir jos kreditorių interesams, juolab atsižvelgiant į abiejų įmonių buvusius ryšius ir, kaip teigiama ieškinyje, prioriteto būtent apeliantės turtinių teisių įgyvendinimui suteikimą, lyginant su kitų bankrutavusios ieškovės kreditorių turtiniais interesais.
23. Asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti disponavimo turtu apribojimus, elgesio sąžiningumas analizuojamas tiek atsižvelgiant į jo veiksmus, atliktus iki bylos iškėlimo, tiek į atliekamus iškėlus bylą, tiek ir į labiau tikėtinai prognozuojamus. Kol ginčas neišnagrinėtas, nėra paneigti ir ieškovės argumentai, kad, nepaisant kitų kreditorių ir jų reikalavimų pirmenybės, ieškovė atsiskaitė su susijusia įmone (t. y. apeliante). Taip pat visiškai akivaizdu, kad apeliantė sudaro naujus susitarimus, sudarančius sąlygas jos turimo turto apsunkinimui įkeitimo prievole. Tokiu atveju galima prognozuoti, kad ir ateityje ji gali imtis panašių veiksmų, kurie sukeltų grėsmę sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus ieškovei.
24. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), jog Šiaulių apygardos teismo 2015-07-13 nutartimi (civilinė byla Nr. B2-500-357/2015) ieškovės restruktūrizavimo byla buvo nutraukta (nepateikus teismo nustatytu terminu restruktūrizavimo plano), Šiaulių apygardos teismo 2016-02-17 nutartimi (civilinė byla Nr. B2-495-372/2016), kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-07 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-795-330/2016) palikta nepakeista, atsisakyta ieškovei pakartotinai kelti restruktūrizavimo bylą konstatavus, kad ieškovė laikytina faktiškai nemokiu ūkio subjektu. Apeliantė atskirajame skunde neneigia aplinkybės, kad atliekant ieškovės ginčijamus sandorius jai nebuvo ir / ar negalėjo būti jai žinoma apie ieškovės finansinę situaciją.
25. Vadinasi, netaikius jokių apribojimų apeliantei būtų visos prielaidos arba, kitaip tariant, nebūtų teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ar jį apsunkinti naujomis prievolėmis, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti. Kai reikalavimo suma didelė, o tikimybė, kad asmuo, kuriam gresia didelio masto neigiamos pasekmės, gali elgtis ieškovo atžvilgiu nesąžiningai, proporcingumo ar šalių interesų pusiausvyros principų pažeidimai negali būti konstatuojami. Apeliantei nepaneigus grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui sąlygos, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.