Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A.Tumelionytė, sekretoriaujant D.Čekuolienei, dalyvaujant prokurorei E. N., nukentėjusiajam I. S. ir jo atstovui K. B. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis , gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 139 str.1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. 2012-06-21 apie 23.15 val. viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už tai, kad troleibusu važiavo nepažymėjęs bilieto ir norėdamas pabėgti nuo viešojo transporto kontrolierių, pastūmė viešojo transporto kontrolieriaus pareigas vykdantį I. S., dėl ko nukentėjusysis nukrito ir, atsitrenkęs į šaligatvio kraštą, susilaužė dešinės pėdos I piršto naginį pirštakaulį bei buvo padaryta aplinkinė kraujosruva, dėl ko nukentėjusiajam I. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tokiais savo veiksmais dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį I. S.,

Kaltinamasis S. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2012m. birželio 21d., apie 23 val. sėdęs į (duomenys neskelbtini) maršruto troleibusą Šilo sustojime ir turėjęs važiuoti iki (duomenys neskelbtini). Taloną turėjęs, bet nespėjęs jo pasižymėti, kai (duomenys neskelbtini) sustojime įlipo kontrolieriai. Kontrolieriams paprašius išlipti iš troleibuso, jis išlipęs pro troleibuso vidurines duris ir ant šaligatvio kalbėjęs su kontroliere mergina, o kiti kontrolieriai buvo apstoję jį ir jis prašęs jo nebausti, kad esąs bedarbis, bet jie nesutiko; kontrolieriai prašė eiti į mikroautobusą, kuris stovėjo apie 30m. atstumu nuo sustojimo, bet iš karto nesutikęs eiti į mikroautobusą, tuomet jie bandė stumti, nes jis vis prašęs, tuomet užlaužė rankas jam ir nuvedė į transporto priemonę. Padavęs savo asmens dokumentą, surašė protokolą, pasiėmęs savo dokumentą ir išlipęs iš mikroautobuso. Paaiškino, kad jam buvo paskirta maksimali bauda Nukentėjusysis protokolo surašymo metu stovėjo lauke; Nuo troleibuso sustojimo yra nulipimo vieta į automobilių stovėjimo aikštelę; kai kontrolieriai vedė link mikroautobuso ar buvo kas nors iš kontrolierių nematė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis ir neigia savo kaltę, bet jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parrodymais bei kita bylos medžiaga.

Nukentėjusysis I. S. paaiškino, kad Savivaldybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriumi. 2012m. birželio 21d. dirbęs kontrolieriumi su kitais kontrolieriais ir kontrolės metu kaltinamasis buvo rastas be bilieto. Kaltinamasis iš karto dokumento nepateikė, išlipo iš troleibuso, paėjo kiek žingsnių ir prašė paleisti, sakė kad nedirba, nespėjo pažymėti bilieto, o kai nepaleido, tuomet kaltinamasis jį stovintį ant važiuojamosios dalies pastūmęs į kairį petį ir pradėjęs bėgti. Paaiškino, kad jis nuo pastūmimo prarado pusiausvyrą ir dedant koją į priekį, sumušęs pirštą į šaligatvio „bortiką“, rankomis atsirėmęs į žemę. Pajutęs skausmą dešinės kojos piršte, buvo apsiavęs sportbačiais ir iš karto šlubavęs. Pas gydytoją nesikreipęs, nes galvojo, kad tik sumušė. Po darbo namo grįžęs savo automobiliu, o sekančią dieną , t.y. birželio 22d. piršto apačioje buvo guziukas ir kreipėsi į gydytoją, kur nustatė piršto lūžimą, sugipsavo, išrašė nedarbingumo pažymėjimą. Su gipsu prabuvęs 35 dienas ir per tą laiko tarpą negalėjęs bėgioti, kas atsiliepė gyvenimo būdui, nes priaugęs svorio; Gydytojas skyrė ir vartojo nuo skausmo tabletes voltareną, diclaką, gėręs kalcį, kad kaulas geriau augtų, bet čekių vaistų pirkimo neturintis ir prašo už juos priteisti 50Lt; be to, už traumą darbe išmokėjusi 100 procentų, bet kadangi šioje darbovietėje, kurioje dirbti pradėjo 2012m. gegužės 16d., yra didesnis darbo užmokesti, o nedarbingumo pašalpai buvo imtas ir mažesnis darbo užmokestis iš ankstesnės darbovietės, nes skaičiuojama iš mėnesių prieš traumą, todėl jis iš Sodros už nedarbingumo laikotarpį gavęs 1398,49 Lt atskaičius mokesčius, o suskaičiavus darbo dienas pagal grafiką būtų gavęs 3163,72 Lt, todėl skirtumą darbo užmokesčio prašo priteisti; be to, prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl sužaloto kojos piršto pablogėjo gyvenimo kokybė, nervų daug sugadinę, galvojęs, kad praras darbą, malonumo mažai vaikščioti su gipsu, priaugęs virš 10 kg, nes negalėjęs bėgioti.

Liudytojas D. B. paaiškino, kad su nukentėjusiuoju yra bendradarbiai ir vėlų vakarą tikrinant troleibusą nustatė pažeidėją, kuris šiuo metu yra kaltinamasis, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, nenorėjo išlipti (duomenys neskelbtini) sustojime iš troleibuso, o išlipęs bandė pabėgti. Mačiusi, kaip kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį, kuris buvo automobilių stovėjimo aikštelėje priešais polikliniką link šaligatvio ir nukentėjusysis parklupo, rankomis atsiremdamas į šaligatvį ir suriko ir jį sulaikė kiti kontrolieriai. Vėliau nukentėjusysis sakė, kad skauda koją, buvo pakitus šiek tiek eisena ir ji bandžiusi S. įkalbėti kreiptis į gydytoju, bet jis sakė, kad gal praeis, o kitą dieną sužinojusi, kad S. kreipėsi į medikus ir rašiusi viršininkui paaiškinimą. Nukentėjusysis avėjo odine batelių tipo avalyne, kaip sportbatiniai bateliai.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriumi ir tikrino bilietus (duomenys neskelbtini) sustojime ir kaltinamasis važiavo be bilieto. Išlaipinus iš troleibuso ir vedant link tarnybinio automobilio, sulaikytas asmuo stūmė S. į šoną ir bandė pasišalinti, bet jis kaltinamąjį sulaikęs nutverdamas jam už kuprinės. S. griūdamas užsikabino koja už bordiūro ir prie jo priėjo B., S. skundėsi, kad skauda koją, bet galvojo, kad praeis taip. Kad sužalota koja sužinojęs po keleto dienų.

Liudytojas A. T. paaiškino, kad dirba SĮ “ (duomenys neskelbtini)“ kontrolieriumi ir būdamas tarnybiniame autobusiuke kur rašęs protokolus, išgirdo triukšmą, girdėjęs šaukiant „Sustok“ ir tuomet išlipęs iš autobusiuko ir matęs, kas S. keliasi nuo žemės o K. ir M. sulaikę pažeidėją ir paėmę už pažastų atvedė į autobusiuką Vėliau S. sakęs, kad buvo pastumtas, kad skauda kojos pirštą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis I. S. parodė (duomenys neskelbtini) gatvėje „(duomenys neskelbtini)“ troleibusų sustojimą ir už jo esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje 3-5m. atstumu nuo sustojimo pažeidėjas, vengdamas baudos, jį pastūmė dėl ko jis nukrito ir lūžo kojos pirštas/13-15 b.l./; Iš specialisto išvados nustatyta, kad I. S. padaryta dešinės pėdos I piršto naginio pirštakaulio lūžis su aplinkine kraujosruva galimai nurodytu laiku 2012-06-21, paveikus kietu buku daiktu ir sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl pirštakaulio lūžimo, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir galėjo atsirasti atsitrenkus į kietą paviršių /24-25 b.l./.

Tokiu būdu byloje įrodyta, kad 2012m. birželio 21d. kaltinamasis buvo sulaikytas apie 23val.15 min. (duomenys neskelbtini) sustojime važiuojantis be bilieto VĮ“ (duomenys neskelbtini)“ kontrolierių, kurių vienas buvo ir nukentėjusysis I. S. ir išlaipintas iš troleibuso. Kaltinamasis pripažįsta, kad prašė kontrolierių nebausti ir iš karto prašomas eiti į autobusiukan nėjęs, bet neigia stūmęs kontrolierių I. S. ir sužalojęs. Ši kaltinamojo versija paneigta nukentėjusiojo I. S., liudytojų parodymais: liudytojai A. K., D. B. nurodo, kad kaltinamasis I. S. pastūmė ir jis koja užsikabino į bordiūrą, vėliau sakęs, kad skauda koją; nukentėjusiojo, liudytojų teiginius patvirtina ir specialisto išvada; tai, kad I. S. į gydymo įstaigą kreipėsi tik sekančią dieną nepaneigia kaltinamojo kaltės ar neįrodo aplinkybės, kad jis buvo sužalotas kitu laiku ir aplinkybėmis, nes byloj tokių duomenų nėra. Kaltinamasis, pastumdamas I. S. važiuojamojoje gatvės dalyje ir esant netoli šaligatviui, esančiam aukščiau nei važiuojamoji dalis, nenumatė, kad gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal gyvenimo patirtį galėjo ir turėjo tai numatyti, kad pastūmus staiga asmenį, jis gali kristi ir susižaloti, todėl byloje įrodyta, kad sužalojo kaltinamasis I. S. dėl neatsargumo ir veikdamas nusikalstamai nerūpestingai. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei motyvus kaltinamojo veika pagal LR BK 139 str.1d. kvalifikuota teisingai, nes I. S. dėl sužalojimo ilgai sirgo ( daugiau nei 10 dienų ir jam skirtina bausmė.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, teisiamas pirma kartą, nedirba ir neturi savarankiškų pajamų, nukentėjusiojo neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino ir jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš I. S. 279,99 Lt privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą už nukentėjusiojo gydymą, kadangi apdraustojo S. gydymui buvo teiktos gydymo paslaugos ir jos apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų. Nors kaltinamasis nesutinka atlyginti žalos, tačiau byloje įrodyta, kad I. S. kojos pirštą sužaloji kaltinamasis S. V.; nukentėjusiajam gydymo paslaugos buvo teikiamos VšĮ “ (duomenys neskelbtini)” už 279,99 Lt /50-51 b.l./, todėl padarytą žalą turi atlyginti kaltas asmuo /LR CK 6.283str.1d. ir 6.280 str./

Be to, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašo priteisti 10000Lt neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Nukentėjusiajam I. S. neturtinė žala priteistina, nes kaltinamojo veiksmų pasėkoje buvo sužalota jo sveikata, kas be abejonės sukėlė jam tam tikus nepatogumus, jų tarpe negalėjimą bėgioti, tačiau nustatant neturtinės žalos dydį be to, atsižvelgiama, kad nukentėjusiojo pareikštas 10 000 litų dydžio ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo neatitinkančiu sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, sužalojimo laipsnį- padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; sužaloto organo paskirtis ir jo funkcijos svarbumas apsitarnaujant save ir tenkinant savus poreikius; be to, atsižvelgiama į neturtinės žalos atlyginimo tikslus: kompensacija, moralinės satisfakcijos arba socialinio teisingumo atkūrimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei teismų praktiką bylose, kuriose spręstas klausimas dėl žalos atlyginimo pagal LR BK 139str.1d., teismas sprendžia, kad neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo moralinė žala įvertinama 3000Lt ir ji priteistina iš kaltinamojo /LR CK

Be to, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. S. prašo priteisti 1005,94 Lt netekto darbo užmokesčio, nes Sodra išmokėjusi 1398,49 Lt, o SĮ “ (duomenys neskelbtini)” gavęs darbo užmokestį , kurio vienos dienos yra 112,99Lt, sirgęs 28 darbo dienas. Iš pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad I. S. 2012m. birželio mėn. Sirgo 7 dienas nuo 2012-06-22d. ir liepos mėnesį sirgo 21 darbo dieną, vadinasi iš viso sirgo 28 darbo dienas, tačiau iš pateiktos SODRos pažymos matyti, kad I. S. nedarbingumo laikotarpio pradžia buvo 2012-06-22 ir pabaiga 2012-07-03, ir tokiu būdu neįrodyta, kad 2012-07-04 jis sirgo dėl piršto sužalojimo, pažyma niekieno nepasirašyta ir iš banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2012-08-16 VSDFV pervesta I. S. 1398,49 Lt /37 b.l./ ir taip pat nenurodyta už kokį laikotarpį tai apmokėta, nes ieškovas šią sumą ima už pagrindą skaičiuojant vienos dienos išmoką. Kadangi ieškovas nepateikė duomenų, kuriuos būtų galimybė pripažinti įrodymais tiksliai iki kurio laiko buvo nedarbingas dėl kojos piršto sužalojimo, nepateikė duomenų tiksliai už kurį laikotarpį ir kokią suma išmokėjo nedarbingumo pašalpą ir dėl nurodytų duomenų nepateikimo negalima civilinio ieškinio šioje dalyje tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, todėl civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka /LR BPK 115 str.2d./

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais teismas

n usprendė:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 139 str.1d. ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per mėnesį laiko nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis /LR BK 48 str./.

Kardomąją priemonę kol įsiteisės nuosprendis S. V. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti iš S. V. 279 /du šimtus septyniasdešimt devynis/Lt 99 ct žalos atlyginimo.

I. S. priteisti iš S. V. 3/tris tūkstančius/Lt neturtinės žalos atlyginimo;

I. S. ieškinio dalyje dėl turtinės žalos priteisimo pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka /LR CPK 115 str./2d./

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.