Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-18-309/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-14
Bylos Nr.: 1A-18-309/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-22431-2018-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis: M. B.
Advokatai: Ineta Kačenauskienė

Baudžiamoji byla Nr. 1A-18-309/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22431-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.9.8.; 1.2.4.6.2.2.; 1.2.25.4.2.1.; 2.4.6.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,nuteistojo M. B. gynėjai advokatei Inetai Kačenauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. gynėjos advokatės Inetos Kačenauskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio – 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda;

pagal BK 281 straipsnio 2 dalį 70 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio – 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežtesnės bausmės pridėta dalis (500 Eur) baudos, paskirtos už kitą nusikaltimą, ir M. B. paskirta galutinė bausmė – 80 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio – 4 000 Eur (keturių rūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 2 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta konfiskuoti iš M. B. transporto priemonės „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 100 Eur (vieną šimtą eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. B. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 13 d., apie 14.55 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą delnu sudavė savo mažamečiui sūnui T. B., gim. (duomenys neskelbtini), į dešinį skruostą, ir taip sukėlė nukentėjusiajam T. B. fizinį skausmą.

2. Be to, M. B. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 10 d., apie 19.18 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,48 promilės etilo alkoholio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nuvažiavo nuo kelio, automobilis vertėsi, t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas automobilio „Volvo S80“ keleivis A. B., kuriam padarytos muštinės viršugalvio žaizdos, galvos smegenų sukrėtimas, kaklo šešto slankstelio lanko kairės pusės ir dešinės skersinės ataugos lūžimas, kaklo septinto slankstelio kairės skersinės ir sąnarinės ataugos lūžimas bei kairio raktikaulio kūno spiralinis lūžimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. B. gynėja advokatė I. Kačenauskienė prašo:

Atsiliepimas

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį, nes byloje neįrodyta, kad M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje;

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje;

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti iš M. B. transporto priemonės „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 100 Eur;

Atsiliepimas

nuosprendžio dalį dėl daiktų grąžinimo ir nuoplovų, mikrodadelių, objelto dalies, DNR (seilių) ėminių, saugomų Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinimo palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

3.1. Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nesant byloje objektyvių įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę. Teigia, kad byloje pateiktos Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų V. P. ir D. V. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuteistojo nekaltumą ne patvirtina, o paneigia. Taip pat nurodo, kad teismo padarytos išvados nepatvirtintos bylos įrodymais, įrodymai įvertinti neteisingai, teismas padarė sąlyginę išvadą, kuri prieštarauja specialistų išvadoje pateiktam atsakymui į klausimą, kodėl automobilyje neliko nukentėjusiojo biologinių pėdsakų, ir tai lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą. Pažymi, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nukentėjusiuoju pripažinto A. B. DNR, kraujo pėdsakų automobilyje „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo nelikti todėl, kad biologinių pėdsakų paieška ir paėmimas atliktas praėjus beveik mėnesiui po eismo įvykio, o ne todėl, kad jis iškrito pro išdužusį automobilio langą greičiau, kaip apkaltinamajame nuosprendyje įvertino teismas. Atkreipia dėmesį, kad nuteistojo biologiniai pėdsakai buvo rasti ties keleivio vieta, o pirmoji liudytoja V. K., kuri eismo įvykio vakarą, apie 19 val., atskubėjo į įvykio vietą išgirdusi didelį garsą, pamatė vieną žmogų vaikščiojantį, o kitą gulintį, ir tai, pasak apeliantės, reiškia, kad nuteistojo buvimo vieta nustatinėjama nebuvo. Remiantis specialistų išvadomis, byloje negalima nustatyti, kuris vyras iškrito pirmas ir (ar) po kiek laiko iškrito kitas. Tikėtina ir tokia versija, kad būtent nuteistasis, būdamas keleivio vietoje, iškrito pirmas, o po jo iškritimo automobilis nesustojo judėjęs tam tikra trajektorija, ir tik po to iškrito vairuotojo pusėje buvęs nukentėjusysis. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad specialistų išvadose nurodyta, jog A. B. buvo rastas tarp kelio ir automobilio, tiksliau, apie 50 metrų nuo automobilio kelio pusės link, o M. B. vaikščiojo apie 10 metrų atstumu nuo automobilio. Teigia, kad šių duomenų visuma nesudaro pagrindo išvadai dėl asmenų iškritimo pro išdaužtą automobilio langą eiliškumo. Kadangi greitis yra kūno įveiktas atstumas per laiko vienetą, o specialistų išvadose remiamasi „galimomis, tikėtinomis, vidutinio lėtėjimo pagreičio reikšmėmis“, nes, be kita ko, nėra detalaus automobilio pėdsakų susidarymo pobūdžio aprašymo, jie fiksuoti neinformatyviai, nustatyti, kuris asmuo iškrito pirmas, negalima, tačiau labiau tikėtina versija yra priešinga teismo padarytai išvadai.

3.2. Apeliantės įsitikinimu, M. B. kaltę padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paneigia ir prokurorės 2020 m. sausio 3 d. prašymo pratęsti ikiteisminį tyrimą argumentas, kad „susipažinus su specialisto išvada buvo nustatyta, kad specialisto išvada nepatvirtina, jog automobilį vairavo M. B., o, galima sakyti, paneigia, nes ties keleivio vieta rasti biologiniai pėdsakai (kraujo pėdsakai, plaukai) yra M. B. <...>“. Manant, kad galimai įvyko techninė klaida specialisto išvadoje (surašytoje atlikus biologinį (tiriant DNR) tyrimą), pakartotinai buvo paimti įtariamojo M. B. lyginamieji pavyzdžiai ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. išsiųsta užduotis dėl biologinių ir DNR pėdsakų tyrimo, siekiant nustatyti asmenį, vairavusį automobilį „Volvo S80“. Atlikus pakartotinį tyrimą 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad biologiniai pėdsakai, rasti ties keleivio vieta, yra M. B., t. y. techninės klaidos nėra. Taigi, apeliantės teigimu, byloje nustatyta ir specialistų išvados patvirtina tas faktines aplinkybes, kad automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu versdamasis stogo dešiniuoju kraštu trenkėsi į pakelės paviršių, automobilio salone buvę asmenys buvo bloškiami iš kairės jo pusės į dešinę bei link priekio ir stogo, nuteistojo M. B. biologiniai pėdsakai ir plaukai rasti dešiniau vidurio, tačiau šie pėdsakai neinformatyvūs ir nepakankami tikslios jo buvimo vietos automobilyje nustatymui.

3.3. Nuteistojo gynėja nurodo, kad teismo padaryta prielaida dėl „kaltinamojo bato, užstrigusio vairuotojo vietoje“ nepagrįsta jokiais bylos įrodymais – byloje nėra duomenų, kad batas kurs nors automobilyje būtų užstrigęs ar įstrigęs. Priešingai, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo J. B. 2018 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad toks pat batas, kokį mūvėjo M. B., rastas automobilio vairuotojo vietoje ant grindų. Kadangi, kaip nustatyta specialistų išvadoje, salone buvę asmenys buvo bloškiami iš kairės jo pusės į dešinę bei link priekio ir stogo, o automobilis vertėsi, asmenų, buvusių automobilio salone daiktų buvimo vieta po autoįvykio negali suteikti jokios objektyvios informacijos. Kaip ir teismo padaryta apkaltinamajame nuosprendyje išvada, kad keleivio pusėje rastas nukentėjusiajam priklausantis maišelis su maisto produktais neva įrodo, kad jis automobilio eismo įvykio metu nevairavo. Pažymi, kad ta aplinkybė, jog važiuojant iš (duomenys neskelbtini) kaimo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio nukentėjusiuoju pripažintas A. B. su pirkinių maišeliu sėdo į keleivio pusę ir jį šalia pasidėjo, o nuteistasis M. B. vairavo, nebuvo ginčijama – apkaltinamasis nuosprendis M. B. priimtas dėl to, kad jis neva vairavo automobilį nuo tvenkinio į kaimą po to, kai du vyrai vartojo alkoholinius gėrimus.

3.4. Be to, apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl dviejų asmenų motyvų vairuoti automobilį po alkoholinių gėrimų vartojimo. Teigia, kad nuteistasis neturėjo motyvo vairuoti automobilį, turint tikslą grįžti eismo įvykio vakarą namo į kaimą – jis vyko žvejoti ir nakvoti automobilyje, ką ne kartą yra daręs, tačiau teismas šią jo versiją atmetė jos netyręs. Nors M. B. parodymus patvirtino ir kaip liudytoja apklausta jo sutuoktinė I. B., teismas jos parodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Nuteistojo gynėja atkreipia dėmesį, kad būtent nukentėjusiam, kaip byloje yra neginčijamai nustatyta, skambinėjo žmona, ragindama grįžti namo (skambino į nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną apie septynis kartus).

3.5. Pasak apeliantės, tos aplinkybės, kad nukentėjusysis neturi vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės nereiškia, kad jis negali ir (ar) nemoka vairuoti transporto priemonių. Pastebi, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu paklaustas, kokia buvo automobilio, kuriuo abu vyrai važiavo atgal į kaimą, pavarų dėžė, nukentėjusysis atsakė: „mechaninė, nesu toks žioplas“. Be to, nukentėjusysis yra davęs parodymus, kad yra vairavęs traktorių. Teigia, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėtų vairuoti transporto priemonių, todėl objektyviai įvertinti, kad nukentėjusysis negalėjo vairuoti, nėra galimybės.

3.6. Skunde teigiama, kad teismas suabsoliutino nukentėjusiojo parodymus ir iš esmės jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį, nevertindamas to, kad nukentėjusysis galimai siekia išvengti atsakomybės ir kaltę verčia nuteistajam. Apeliantė pažymi, kad nuteistasis paaiškino, jog automobilio raktelius palieka spynelėje, ne kartą yra davęs automobilį vairuoti kitiems asmenims, o ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso jam, nuteistojo kaltės negali preziumuoti. Mano, kad nuteistojo paaiškinimus, jog jis ir nukentėjusysis buvo išlipę iš automobilio, rūkė, nuteistasis buvo žymiai neblaivesnis už nukentėjusįjį, atsisėdo į keleivio pusę ir užmigo, vairuoti automobilio tą vakarą jis apskritai neplanavo, teismas nepagrįstai vertino kaip nepatikimus ir nevertino kartu su kitais bylos įrodymais. Akcentuoja, kad kaip liudytoja apklausta nuteistojo žmona I. B. patvirtino, kad jos vyras nėra vairavęs neblaivus, tokių duomenų byloje nėra. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių nuteistojo kaltę, jo kaltės nepatvirtina ir liudytojų V. K. bei R. L. parodymai. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vienus duomenis, t. y. tokius, kaip nesusijusių su eismo įvykiu liudytojų parodymus, pripažino įrodymais, nuteistajam palankių įrodymų nevertino, o specialistų išvadų teiginius interpretavo nuteistajam nepalankia linkme, padarydamas sąlyginę išvadą, kad nukentėjusysis galimai greičiau iškrito iš automobilio, nes gulėjo toli nuo automobilio, nors šie apkaltinamąjį nuosprendį pagrindžiantys argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais. Pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis ir interpretacijomis vienai šaliai nepalankia linkme, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Teigia, kad teismas neargumentavo, kodėl nepripažįsta patikimu įrodymu specialistų išvadų, kuriose nustatyta, kad būtent nuteistojo biologiniai pėdsakai, DNR rasti keleivio pusėje, o tikslios asmenų buvimo vietos automobilyje nustatyti negalima.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo M. B. gynėjos advokatės I. Kačenauskienės apeliacinį skundą nukentėjusiojo T. B. atstovė pagal įstatymą I. B. prašo teisingai išnagrinėti skundą ir visas abejones vertinti nuteistojo naudai. Nurodo, kad jos vyras M. B. ir sūnus T. B. puikiai sutaria, po konflikto susitaikė, o įvykio, kai asmuo vairavo automobilį neblaivus, niekas nematė. Teigia, kad jos vyras neblaivus automobilio nėra vairavęs, būdamas neblaivus jis užmiega, įvykio vakarą jam nebuvo jokios būtinybės po žvejybos grįžti į namus, namo reikėjo važiuoti A. B., nes jam skambinėjo žmona.

5. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistojo M. B. gynėjos advokatės I. Kačenauskienės apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo M. B. kaltės padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

7. Pažymima, kad pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala. Šiai nusikalstamai veikai konstatuoti yra reikšminga šių požymių visuma: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių; 4) nusikalstamos veikos subjekto būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-697/2019).

8. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nesant byloje objektyvių įrodymų, neginčijimai patvirtinančių nuteistojo kaltę padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje juos išdėstė ir pateikė įrodymų analizę bei išvadas dėl jų vertinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nuteistojo M. B. kaltę grindė ne prielaidomis, o byloje surinktų ir pagal įstatymo reikalavimus ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

10. Iš nukentėjusiojo A. B. parodymų matyti, kad jis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, jog automobilio įvykio metu nevairavo, vairuoti automobilio apskritai nemoka, niekada nėra vairavęs lengvojo automobilio, vairuotojo pažymėjimo neturi, jo niekada neturėjo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 22 d. A. B. parodė, kad 2018 m. spalio 10 d., apie 17 val., jis nuėjo į parduotuvę, ten sumokėjo mokesčius, nupirko mėsos ir alaus. Išėjęs iš parduotuvės jis sutiko M., kuris pasiūlė išgerti alaus. M. buvo išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, rankoje jis turėjo plastikinį butelį alaus, kurį jie išgėrė už parduotuvės. Tuomet M. jam davė pinigų ir jis nupirko dar du butelius alaus. Jie nuėjo pas M. į namus, tačiau į vidų nėjo, M. pasakė, kad namuose jis gerti negali, nes yra vaikai, ir pasiūlė važiuoti išgerti kur nors į laukus. M. atsisėdo už automobilio vairo, jis – į keleivio sėdynę, ir M. vairuojamu automobiliu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), į laukuose buvusį keliuką. Nuo M. namų galėjo būti maždaug 3 kilometrų atstumas. Jam sėdint keleivio vietoje, o M. – už automobilio vairo, jie išgėrė du plastikinius butelius alaus, kuriuos jis buvo nupirkęs parduotuvėje. Degtinės jie negėrė, jos neturėjo. Iš laukų jie planavo važiuoti tiesiai į namus, M. nesakė, kad liks automobilyje nakvoti. Jiems geriant alų, jam (A. B.) daug kartų skambino žmona, klausė, kada jis grįš. Kai jie baigė gerti alų, M. buvo už jį girtesnis, kodėl jis leido pastarajam vairuoti automobilį, nežino, galbūt dėl to, kad pats vairuoti nemoka, be to, būdamas girtas nesuvokė, kad gali kas nors atsitikti. Laukuose M. apsuko automobilį ir jie pasuko namų link. Išvažiavus į pagrindinį kelią, leidžiantis į pakalnę automobilis tapo nevaldomas. M. jis pasakė: „Baik blūdyti, nevažiuok greitai“. Jis suprato, kad automobilį mėto nuo greičio, tai juto sėdėdamas keleivio sėdynėje. Tuomet įsikibo į virš automobilio durelių esančią rankeną ir daugiau nieko nepamena. Jaučiasi kaltas, kad leido M. vairuoti automobilį, bet tuo metu nepagalvojo, kad reikia paprašyti kieno nors pagalbos, kad juos parvežtų į namus. M. jam niekada nėra davęs vairuoti automobilio, net nėra to siūlęs, įvykio metu automobilį „Volvo“ vairavo pats M. (1 t., b. l. 124–126, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme).

11. 2020 m. sausio 9 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis A. B. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, dar kartą patvirtino, kad jiems M. vairuojamu automobiliu „Volvo“ nuvykus į lauko keliuką ir ten išgėrus du plastikinius butelius alaus, važiuojant į namus automobilį vairavo M. . Pamena, kad važiuojant pagrindiniu asfaltuotu keliu, automobilį pradėjo mėtyti po visą kelią, jis įsikibo į rankenėlę virš lango jam iš dešinės, sakė: „M., baik“. Sėdėdamas automobilyje keleivio vietoje, jis prie kojų buvo pasidėjęs baltą plastikinį maišelį su parduotuvėje nusipirktais produktais – mėsa ir alkoholiu. Pažymėjo, kad teisės vairuoti transporto priemones jis neturi, anksčiau transporto priemonės nėra vairavęs. Atsakydamas į jam pateiktus klausimus paaiškino, kad neblaivumas įvykio aplinkybių jam netrukdė prisiminti, įvykio aplinkybes jis tikrai prisimena. Žino, kad M. važiavo labai greitai, automobilį pradėjo mėtyti, jis (A. B.) sakė: „M., baik“. Avarijos metu jis patyrė sužalojimus – lūžo kaklo slankstelis, buvo sužalotas raktikaulis, galva (1 t., b. l. 138–139, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme).

12. Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. B. analogiškai nurodė, kad jis įvykio metu automobilio nevairavo, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, vairuotojo pažymėjimo neturi ir automobilio vairuoti nemoka, automobilį vairavo M. Akcentavo, kad jis ir esant reikalui negalėtų vairuoti automobilio, nes nė karto nėra jo vairavęs, mokykloje per praktiką yra du kartus važiavęs traktoriumi. Nurodė pamenantis, kad įvykio metu M. važiavo labai greitai, jis sakė M.: „Baik blūdyti“, įsikibo į automobilio rankeną ir automobilis vertėsi. Saugos diržų automobilyje jie nebuvo prisisegę. Į kaltinamojo gynėjos klausimus atsakė, kad jis traktorininko teisių neįgijo, nes mokslų nebaigė, iš automobilio su M. buvo išlipę, tačiau automobilio jis nevairavo. Paaiškino, kad žino, kaip atrodo mechaninė ir automatinė pavarų dėžės, nes važiuodamas automobilyje viską mato. Taip pat nurodė, kad M. B. išgėrus alkoholį pasilikti nakvoti ar eiti žvejoti nežadėjo, jam apie tai nieko nesakė. Analogiškai nurodė, kad automobilyje maišelį su mėsa ir alkoholiu buvo pasidėjęs prie savo kojų automobilio priekyje, keleivio pusėje (4 t., b. l. 138–139).

13. Taigi iš nukentėjusiojo A. B. parodymų matyti, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių yra visiškai nuoseklūs, dėl to abejoti šių parodymų teisingumu nėra pagrindo. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Tai, kad A. B. neturi vairuotojo pažymėjimo, nemoka vairuoti transporto priemonių ir jų niekada nevairuoja, patvirtino ir liudytojos R. B. bei R. B. (4 t., b. l. 139–140). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame be kita ko nurodyta, jog automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje ant grindų rastas baltos spalvos dešinės kojos sportinis batas, o keleivio pusėje ant grindų buvo padėtas plastikinis maišas su maisto produktais (1 t., b. l. 80–83). Iš fotolentelėje esančių nuotraukų matyti, kad nuotraukoje Nr. 25 užfiksuota M. B. koja be dešiniojo bato (1 t., b. l. 84–93). Tai, kad automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje ant grindų rastas baltos spalvos sportinis batas, nurodyta ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (1 t., b. l. 97–98), o 2019 m. rugsėjo 30 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad baltos spalvos sportinis batas, paimtas įvykio vietoje iš automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės ant žemės, arčiau kairiojo krašto, vairuotojų durelių, priklauso M. B. (1 t., b. l. 188–195). Minėti įrodymai, liudijantys, kad M. B. batas po įvykio automobilyje buvo rastas vairuotojo vietoje ant grindų, arčiau vairuotojo durelių, o plastikinis maišelis su maisto produktais – keleivio pusėje ant grindų, taip pat patvirtina nukentėjusiojo A. B. parodymus, kad įvykio metu už automobilio „Volvo“ vairo sėdėjo ir jį vairavo M. B., o jis (A. B.) sėdėjo keleivio vietoje. Taigi nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad asmenų, buvusių automobilio salone daiktų buvimo vieta po autoįvykio negali suteikti jokios objektyvios informacijos.

14. Nors, kaip pažymima nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, 2019 m. rugsėjo 30 d. gautoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo priekinio stiklo dešinėje pusėje, padaryta 2018 m. lapkričio 5 d. apžiūrint automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo genotipas sutampa su M. B. genotipu, ant tampono, tiriant pažymėto Nr. 4, su nuoplova nuo lubų dešinėje pusėje, priekyje, padaryta 2018 m. lapkričio 5 d. apžiūrint automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo genotipas sutampa su M. B. genotipu (2 t., b. l. 118–119), tai nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, nepaneigia. Atkreipiamas dėmesys, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktoje atlikus kompleksinę ekspertizę, be kita ko, nurodyta, kad automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu versdamasis stogo dešiniuoju kraštu trenkėsi į pakelės paviršių, automobilio salone buvę asmenys buvo bloškiami iš kairės jo pusės į dešinę bei link priekio ir stogo. Taigi, nors šioje išvadoje taip pat nurodyta ir tai, kad negalima nustatyti M. B. ir A. B. buvimo automobilyje vietų ir galimo judėjimo iškrentant (liekant) automobilyje, įvertinus nukentėjusiojo parodymus visumoje su kitais bylos įrodymais, atsižvelgus į tai, kad nuteistojo M. B. batas automobilyje buvo rastas vairuotojo vietoje ant grindų, arčiau kairiojo krašto, vairuotojų durelių, nekyla abejonių, kad įvykio metu vairuotojo vietoje sėdėjo ir automobilį vairavo būtent M. B.. Nelogiška būtų manyti, kad asmeniui sėdint priekinėje keleivio sėdynėje ir automobiliui verčiantis į dešinę pusę, bloškiant automobilio salone buvusius asmenis iš kairės jo pusės į dešinę, keleivio vietoje sėdinčio asmens batas atsidurs ne toje pusėje, ant kurios vertėsi automobilis, t. y. ne dešinėje pusėje, bet priešingoje – kairėje pusėje (vairuotojo vietoje). Tai, ar batas buvo rastas vairuotojo vietoje ant grindų įstrigęs ar neįstrigęs, nagrinėjamu atveju visiškai nereikšminga. Aplinkybė, kad M. B. biologiniai pėdsakai buvo rasti ant automobilio priekinio stiklo dešinėje pusėje ir ant lubų dešinėje pusėje jo kaltės sukėlus autoįvykį taip pat nepaneigia. Kadangi byloje nustatyta, kad automobiliui verčiantis jame buvę asmenys buvo bloškiami iš kairės jo pusės į dešinę bei link priekio ir stogo, akivaizdu, kad M. B. tuo metu automobilyje judėjo iš vairuotojo į keleivio pusę ir todėl jo biologiniai pėdsakai buvo rasti ne vairuotojo, o keleivio pusėje.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad eismo įvykio metu asmenis bloškiant iš kairės į dešinę pusę, būtent M. B. paliko daug savo biologinių pėdsakų automobilyje. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentai, kad prokurorės 2020 m. sausio 3 d. prašyme pratęsti ikiteisminį tyrimą buvo nurodyta, jog „susipažinus su specialisto išvada buvo nustatyta, kad specialisto išvada nepatvirtina, jog automobilį vairavo M. B.“, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nukentėjusiuoju pripažinto A. B. DNR, kraujo pėdsakų automobilyje „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo nelikti todėl, kad biologinių pėdsakų paieška ir paėmimas atliktas praėjus beveik mėnesiui po eismo įvykio, o ne dėl to, kad jis iškrito pro išdužusį automobilio langą greičiau nei M. B., kaip konstatuota apkaltinamajame nuosprendyje, nuteistojo kaltės taipogi nepaneigia. Visuma byloje surinktų įrodymų neginčijamai nustatyta, kad M. B., vairuodamas automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,48 promilės etilo alkoholio, 2 t., b. l. 62), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nuvažiavo nuo kelio, automobilis vertėsi, t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas automobilio „Volvo S80“ keleivis A. B..

16. Įvertinus byloje surinktus įrodymus jų visumoje, nėra jokio pagrindo sutikti su M. B. gynėjos skundo teiginiu, kad byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų V. P. ir D. V. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuteistojo nekaltumą ne patvirtina, o paneigia. Taip pat pastebėtina, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog prieš pat eismo įvykį pagal įvykio vietoje pakelėje aptiktus slydimo pėdsakus automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greitis galėjo būti ir didesnis nei 74 kilometrai per valandą (t. 2, b. l. 162–165), o tai patvirtina nukentėjusiojo A. B. parodymus, kad prieš pat įvykį M. B. vairuojamas automobilis važiavo dideliu greičiu, todėl jam buvo pagrindas prašyti pastarojo „neblūdyti“, nevažiuoti greitai ir, prieš automobiliui verčiantis, instinktyviai įsikibti į virš automobilio durelių esančią rankeną.

17. Nuteistojo M. B. kaltės padarius BK 261 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis neturėjo motyvo vairuoti automobilį, turint tikslą grįžti eismo įvykio vakarą namo į kaimą, nes jis vyko žvejoti ir nakvoti automobilyje (tą patvirtino ir kaip liudytoja apklausta M. B. sutuoktinė I. B.), nukentėjusiajam nuolat skambinėjo žmona, ragindama grįžti namo, be to, A. B. 2020 m. rugpjūčio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu paklaustas, kokia buvo automobilio, kuriuo abu vyrai važiavo atgal į kaimą, pavarų dėžė, atsakė, kad mechaninė, jis taip pat yra davęs parodymus, jog yra vairavęs traktorių, nuteistasis aiškino, jog automobilio raktelius palieka spynelėje, ne kartą yra davęs automobilį vairuoti kitiems asmenims. Pažymėtina, kad motyvas nėra būtinas BK 261 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis, o tai, kad įvykio metu A. B. automobilio nevairavo, neginčijamai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Be to, tai, kad suaugęs vyras geba atskirti mechaninę pavarų dėžę nuo automatinės, nėra įrodymas, kad jis moka vairuoti automobilį ir jį vairuoja. Duomenų, patvirtinančių apeliacinio skundo teiginį, kad M. B. prieš eismo įvykį atsisėdo į keleivio sėdynę ir užmigo, byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų V. K. bei R. L. parodymai nuteistojo M. B. kaltę nei patvirtina, nei paneigia.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir išanalizavo visus bylos įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, priešingai nei teigiama M. B. gynėjos apeliaciniame skunde, nė vienam iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Teismas M. B. kaltę grindė visuma byloje surinktų ir teismo tinkamai ištirtų bei įvertintų įrodymų, specialistų išvadas vertino kartu su kitais bylos įrodymais – nukentėjusiojo, liudytojų, paties nuteistojo parodymais ir kita bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde akcentuojami tik nuteistajam palankūs duomenys (kuriuos paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma), o toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės vertinti jų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-719/2018).

Dėl M. B. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį

19. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. B. gynėja advokatė I. K. prašė panaikinti ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria M. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, tačiau šio prašymo visiškai neargumentavo, nenurodė, kodėl nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

20. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2018 m. liepos 12 d. nutarimu, patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. liepos 17 d. nutartimi M. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (3 t., b. l. 69–71, 73–76). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu, patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi, ikiteisminis tyrimas atnaujintas dėl galimai padaryto naujo tyčinio nusikaltimo ( 3 t., b. l. 51–53, 54–56).

21. BK 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog nustačius, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo per vienus metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Pagal suformuotą teismų praktiką, tokiu atveju įrodymai, kuriais pagrįstos sprendime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami, kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-511/2018). Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo esant įrodytomis prokurorės 2018 m. liepos 15 d. nutarimo, patvirtinto Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. liepos 17 d. nutartimi, išvadas, t. y. konstatavo, kad byloje įrodyta, jog M. B. 2018 m. gegužės 13 d., apie 14.55 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą delnu sudavė savo mažamečiui sūnui T. B. į dešinį skruostą, ir taip sukėlė nukentėjusiajam T. B. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kartu pažymėtina ir tai, kad M. B. savo kaltę padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pripažino, nurodė, kad dėl smūgio sudavimo vaikui kaltę pripažįsta visiškai (4 t., b. l. 151–152). Dėl to naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria M. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, taip pat nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

22. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja, be kita ko, prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti iš M. B. transporto priemonės „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 100 Eur.

23. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020).

24. Byloje nustatyta, kad M. B. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,48 promilės etilo alkoholio (2 t., b. l. 62), ir savo veiksmais padarė tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi automobilis šiuo atveju yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šią aplinkybę, taip pat tai, kad eismo įvykio metu automobilis buvo suniokotas (tai patvirtina byloje esantis daiktų apžiūros protokolas, 1 t., b. l. 173–186), konstatavo, kad šiuo atveju automobilį konfiskuoti netikslinga, ir nusprendė konfiskuoti iš M. B. transporto priemonės „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 100 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo sprendimas yra pagrįstas, tenkinti nuteistojo gynėjos prašymą ir naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti iš M. B. transporto priemonės „Volvo S80“ vertę atitinkančią pinigų sumą, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. gynėjos advokatės Inetos Kačenauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasBoleslovas KalainisVidmantas Mylė