Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2019-04-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-43-269/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-04-09Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-09-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
II-43-269/2019
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00554-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis
Nukentėjusysis
R. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-43-269/2019
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00554-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.5.; 21.10.4.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 9 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant Justinui Pladui, Irenai Adamovič ir Daivai Šuopienei,

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui kuriam nutraukta administracinio nusižengimo teisena E. Š. ir jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai S. S.,

pareiškėjui, nukentėjusiajam R. B.,Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovui K. S.,

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnui atlikusiam administracinio nusižengimo tyrimą ir nutraukusiam šio tyrimo teiseną, vyriausiajam specialistui T. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo, nukentėjusiojo R. B. 2018-11-26 skundą (toliau-skundas) dėl šios administracijos vyriausiojo specialisto T. D. 2018-09-28 nutarimo Nr. SAVAD-41-ANR_N-l84-2018 (toliau-nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 18091361032 (toliau-byla) panaikinimo bei susipažino su byla,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2018-08-02 pareiškimu dėl šuns keliamo triukšmo pareiškėjas R. B. (toliau-pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariatą, kuriame nurodė, kad 2018-07-23 po 20.10 val. 2018- 07-24 po 17.15.val., po 17.46 val., 2018-07-25 21.20 val. iš namo esančio (duomenys neskelbtini), namų valdos, priklausančio E. Š. girdėjosi jo šuns dobermano agresyvus lojimas, puolimas, žviegimas, cypimas ant praeinančių vaikų, ar suaugusių, dėl ko buvo trikdoma pareiškėjo, taip pat jo žmonos Ž. B. ramybė, buvo pažeista teisė į jų poilsį (b.l. 2-3).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau-Institucija) vyriausiasis specialistas T. D. surašė 2018-09-10 nutarimą Nr. A-SAVAD-41-ANR_N-163-2018 (toliau-2018-09-10 nutarimas), kuriuo E. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau-ANK) 346 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad E. Š. (duomenys neskelbtini) laiko dobermano veislės šunį, kuris 2018-07- 23 apie 20.10 val., 2018-07-24 apie 17.15 val. ir 2018-07-25 apie 21.20 val. lojo trikdydamas kaimynų poilsį bei viešąją rimtį (teismo b.l. 23-25).

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos vyriausiasis specialistas T. D. nutarimu panaikino 2018-09-10 nutarimą ir bylą nutraukė, tuo pagrindu, jog neva nėra administracinio nusižengimo požymių E. Š. veikoje (teismo b.l. 23-24, b.l. 12-13).

Šalies argumentai

Skundu prašoma pripažinti R. B. nukentėjusiuoju, panaikinti nutarimą ir palikti galioti 2018-09-10 nutarimą. Skunde teigiama, jog nutarime nepagrįstai ir klaidingai nustatyta, kad E. Š. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, nevertinti pareiškėjo pateikti duomenys, kurie tiesiogiai ir neginčijamai pagrindžia administracinio nusižengimo padarymo faktą, esmingai pažeistos procesinės teisės normos pareiškėjui nesuteikus nukentėjusiojo statuso byloje ir užkirtus kelią įgyvendinti nukentėjusiojo teises, pareiškėjas apie priimtą procesinį sprendimą informuotas nebuvo. 2018-09-10 nutarimu buvo nustatyta, kad E. Š. pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(l)-2876 (toliau-įskymas) 30 punkto reikalavimus. Taisyklių 30 punkte numatyta, kad gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų. Gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo galinčio sutrikdyti žmonių ramybę, viešąją rimtį. Šiuo atveju E. Š. veikoje neabejotinai yra visi administracinio nusižengimo požymiai, dėl ko nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Nusižengimo požymių egzistavimą, patvirtina byloje pateikti įrodymai, kurie nebuvo vertinami ir tiriami. Prie pareiškėjo pateikto vaizdo įrašuose buvo užfiksuota, kad E. Š. priklausantis šuo kelia triukšmą, kuris viršija nustatytas higienos normas. Šias aplinkybes patvirtina pateikti filmuoti vaizdo įrašai. Pačiuose vaizdo įrašuose nurodoma kurią dieną ir kuriuo laiku fiksuotas vaizdas. Vaizdo įrašų laikas sutampa su pareiškime nurodomu laiku. 2018-07-25 apie 21.22 val., su garso lygio skaitmeniniu matuokliu MS6700 MASTECH buvo nustatytas 70,8 dBA, t. y. buvo ženkliai viršyti leidžiami triukšmo dydžiai gyvenamosiose patalpose ir aplinkoje. Kartu buvo pateiktas garso lygio skaitmeninio matuoklio kalibravimo liudijimas Nr.027495, patvirtinantis, kad kalibravimas atliekamas palyginimo metodu pagal kalibravimo procedūras, matavimai buvo atlikti su tinkamu garso matuokliu, kurio parodymais abejoti nėra pagrindo. 2018-01-19 administracinėje byloje Nr. II-l5-377/2018 buvo konstatuota, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Nėra privaloma, jog garso lygį užfiksuotų būtent policijos pareigūnas ir nėra niekur įtvirtintos teisės normos draudžiančios privačiam asmeniui matuoti (užfiksuoti) garso lygį, tokie pateikti įrodymai neturi ir negali turėti mažesnės įrodomosios vertės. Mano, kad jo pateikti vaizdo įrašai su šuns lojimu bei garso lygio skaitmeninio matuoklio MS6700 MASTECH rodmenys pilnai pagrindžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką. Jis nesutinka su tuo, kad šiuo atveju jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nebuvo informuotas apie proceso eigą, jam nebuvo suteiktos jokios įstatyme numatytos nukentėjusiojo teisės, nebuvo pranešta apie tai, kad byla buvo nutraukta. Esant nurodytoms aplinkybėms, nutarimas turėtų būti panaikintas, prašo E. Š. paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį (teismo b.l. 2-7).

Atsiliepimas

Institucija priėmusi nutarimą, 2018-12-18 atsiliepime į skundą nurodė, kad R. B. skundas nėra pagrįstas. Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priimtas teisėtai ir pagrįstai, įvertinus byloje turimus įrodymus, pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, institucija prašo palikti galioti nutarimą, kaip teisėtą ir pagrįstą, o R. B. skundo netenkinti (teismo b.l. 19-22).

Teismo posėdžio metu skundą padavęs R. B. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais. Jis pažymėjo, kad nori palikti galioti 2018-09-10 nutarimą, kuriuo buvo įspėjimu nubaustas E. Š.. Skunde nurodytais laikais E. Š. šuo kėlė triukšmą t.y. 2018-07-23, 2018-07-24 ir 2018-07-25. Jau ir prieš tai tas šuo lojo, tai nėra epizodinis lojimas. Kadangi jis su žmona gyvena šalia, tai šuns lojimas gerai girdimas. Voljeras atsuktas į jų pusę. Tai yra dobermanas, didelis šuo. Atstumas nuo šuns voljero iki jų namų apie 63 metrai. Šuns lojimas nėra pavienis, jis yra intensyvus. Iš pateikto vaizdo ir garso įrašo girdėti jo lojimas. Viename vaizdo įraše kuris liečia 2018-07-25 šuns lojimo užfiksuota virš 70 decibelų. Triukšmas užfiksuotas panaudojant garso lygio matuoklį. Tie duomenys buvo pateikti Institucijai prie pareiškimo. Matavimą atliko jo žmona. Tačiau jiems Institucijoje pasakė, kad matavimas atliktas nesilaikant procedūrų. Institucija savo taisyklių 30 punkte nurodė, kad gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytos higienos normos, o atsiliepime nurodo, kad neturi būti taikomos higienos normos. Prašo, kad teismas panaikintu nutarimą. Jo manymu Institucijos 2018-09-10 nutarimas buvo teisėtas ir nepagrįstai panaikintas (teismo b.l. 67-68).

Institucijos pareigūnas atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą ir nutraukęs šio tyrimo teiseną, vyriausiasis specialistas T. D. parodė, kad iš pradžių buvo netinkamai įvertinas Taisyklių 30 punktas dėl šuns laikymo. Kaip E. Š. padavė skundą dėl 2018-09-10 nutarimo panaikinimo, buvo papildomai viskas išnagrinėta. Jis administracinio nusižengimo teisenos tyrimo metu negalėjo nustatyti ar tas šuo loja ar ne tas, todėl buvo priimtas nutarimas nutraukti 2018-09-10 nutarimą. Be to, jis priėmė nutarimą, nes tyrimo metu negalima taikyti higienos normų ir garso matavimo prietaisą. Garso laipsniui gali turėti įtakos kiti garsai. Jis negali spręsti iš pareiškėjo pateikto vaizdo įrašo ar tai E. Š. šuo loja, jis nematė garso įraše kieno tas šuo. Vertino pareiškėjo E. Š. skundą. Nusprendė, kad nepadarytas administracinis nusižengimas (teismo b.l. 83-84).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo E. Š. parodė, kad gavus 2018-09-10 nutarimą, su juo nesutiko. Negali patvirtinti, kad būtent jo šuo lojo nurodytomis skunde datomis. Jo šuo naminis, jis lauke būna diena vasaros metu, kol šviesu, po to laikomas namuose. Iš pareiškėjo gavo pastabas kuris jam skambino ir siuntė nelabai gražaus turinio SMS. Jis buvo pakvietęs R. B. į namus, bendros kalbos nerado. Pareiškėjas pasakė, kad nupirktų elektroninį antkaklį. Vaizdo įraše esančiame teismo byloje girdisi ne tik jo šuns lojimas. Kitiems žmonėms jo šuo netrukdo. Žmona taip pat gaudavo pranešimus SMS. Gavus2018-09-10 nutarimą iš karto apskundė. Pabrėžė, kad jo šuo yra grynaveislis, paimtas iš veislyno, dresiruotas. Jis pats turi 24 metų patirtį auginant šios veislės šunis. Šuo loja tik esant reikalui: einant nepažįstamiems žmonėms, arba pravažiuojant automobiliui. Šuo loja trumpai, ir toks lojimas nėra pavojingas sveikatai. Su nutarimu pilnai sutinka, todėl nutarimą prašo palikti, o skundą atmesti (teismo b.l. 84).

Liudytojas T. K. parodė, kad pareiškėjas yra jo kaimynas. Mano, kad lojimas iš to kiemo galėjo būti, konkrečių datų atsiminti negali, bet tai vykdavo vasarą vakarais ir ne tik vakarais. Šiltuoju periodu, kai šuo lauke, tai ir loja. Tas lojimas trikdo jo rimtį. Jiems jau prieš keletą metų kliudė tas dalykas, bet tikėjosi, kad tai pasibaigs, gal šuo išaugs ir nusiramins. Savininkui nieko nesakė ir su juo nekalbėjo. Vienu atveju lojimas buvo į praeinančius žmones be jokios priežasties. Šio šuns lojimas išsiskiria balsu. 2018 m. rudenį E. Š. buvo atėjęs ir bandė aiškinti, kad jie turi suprasti, kad šuo loja ir jie turi su tuo susitaikyti (teismo b.l. 65, 68-70).

Liudytoja Ž. B. parodė, kad ji yra pareiškėjo žmona. Prašė kaimyno E. Š. susitvarkyti su jo šuns keliamu triukšmu. 2018 m. liepos 23, 24, 25 dieną girdėjo šuns lojimus. Šuo loja, kai pravažiuoja mašinos, eina praeiviai. Lojimas girdisi visuose namuose, ypač terasoje. Bei ir kai langai uždaryti girdisi. Nuo voljero iki jos namų apie 70 metrų. Šuo didelis, energingas, mažai vedžiojamas. Šuns lojimą filmavo su telefonu bei naudojo garso matuoklį. Matuoklį gavo vyras, pasiskolino. Tai nuolatinis triukšmas, tai dirgina, erzina. Trikdo jos poilsį. Vyras buvo nuėjęs pakalbėti su kaimynu, bet pareiškėjas nesisėmė jokių priemonių. Ji asmeniškai rašė sms, kad susitvarkytų su šuniu ir jam ir jo žmonai, tačiau jokios reakcijos. Šuo labai judrus, kaimynas neleidžia šuniui išsikrauti. Konsultavosi su treneriais, dėl šuns elgesio korekcijos. Jie visi sako tą patį, kad šuniui trūksta fizinio krūvio, kad čia ne šuns, o šeimininkų problema. Vaizdo įrašuose loja E. Š. šuo. Lojimas labai stiprus ir intensyvus, garsas labai išsiskiria iš kitų. Neįmanoma to šuns lojimo sumaišyti, nes 5 ar 6 sezonus loja. Jos vyras ėjo pas E. Š. kalbėti apie jo šuns keliamą triukšmą, prašė nukelti voljerą, sakė, kad sumokės pusę sumos, nukeltų į savo pusę, jo namas blokuotų tą garsą. Bet jis nenori, kad jam į saloną šuo lotų. Pateiktame garso įraše loja kaimyno šuo. Atskira pagal garsą (teismo b.l. 65, 70-72).

Liudytojas D. P. parodė, kad pažįsta ir R. B. ir E. Š.. Kaimyno E. Š. šunis pastoviau loja. Dienų kada tai įvyko negalėtų įvardinti. Tai buvo praeitais metais, vasarą- liepos, rugpjūčio mėnesiais. Buvo E. Š. atėjęs, atsiprašė, pasikalbėjo kaimyniškai. Jis priėmė jo atsiprašymą. Jis atėjo savo iniciatyva atsiprašyti, tiki kaimynu. Problemų nebus, išsives į vidų šunį, kad nelotų. Šuo lojo ilgai, link vidurnakčio iki 22 val. Paloja, ne valanda, ne dvi, gal mašina pravažiuoja, matomai į judesį reaguoja. Vasara jie langus atsidaro, tas jaučiasi, negali sakyti, kad katastrofa, tačiau trukdo miegoti. E. Š. žadėjo po 22 val. įsivesti šunį į vidų. Jam iš dalies kelia nepatogumus. Mano, kad šuo tinkamai prižiūrimas. Aplinkoje gyvena trys šunys. Kitų kaimynų šunų negirdi (teismo b.l. 81, 83).

Teismas vertino ir kitus byloje ir teismo byloje esančius duomenis bei teisme peržiūrėtą vaizdo įrašą (b.l.4-10, teismo b.l. 9-12, 27-31, 40-64, 80, 89-100, 101-113, 121-130).

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju tikrinamas nutarimo teisėtumas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 346 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau-Įstatymas) ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

Įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatyta, kad, užtikrinant gyvūnų gerovę ir apsaugą, savivaldybių administracijos tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, todėl teisės aktų nesilaikymas ir jų pažeidinėjimas užtraukia administracinę atsakomybę gyvūno laikytojui – t. y. asmeniui, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko. Taisyklės nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir be priežiūrų gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse. Taisyklių 30 punkte įtvirtinta, kad gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyt nustatytų higienos normų. Gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų triukšme galinčio sutrikdyti žmonių ramybę, viešąją rimtį.

Kaip matyti iš bylos ir teismo bylos medžiagų surašytas 2018-09-10 nutarimas, kuriuo E. Š. buvo paskirta įspėjimas-administracinė nuobauda, numatyta ANK 346 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad E. Š. (duomenys neskelbtini) laiko dobermano veislės šunį, kuris 2018-07- 23 apie 20.10 val., 2018-07-24 apie 17.15 val. ir 2018-07-25 apie 21.20 val. lojo trikdydamas kaimynų poilsį bei viešąją rimtį. Nutarimu panaikintas 2018-09-10 nutarimas ir byla nutraukta, tuo pagrindu, jog E. Š. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių. Vadovaudamasis ANK 625 straipsniu Institucija turėjo teisė nutarimu panaikinti 2018-09-10 nutarimą ir bylą nutraukti, nes nagrinėjo proceso dalyvio suinteresuoto asmens patraukto administracinėn atsakomybėn E. Š. 2018-09-25 skundą dėl 2018-09-10 nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

E. Š. paaiškino, kad nesutinka su tuo, kad įvykio dienomis lojo būtent jo šuo. Jo šuo naminis, lauke būna vasara diena, kol šviesu. Be priežasties jis ne loja. Aplink yra dar kaimynų šunys, ir, kad triukšmavo būtent jo šuo, įrodymą nėra. Vaizdo įraše girdisi ne tik jo šuns lojimas. Kitiems žmonėms jo šuo netrukdo.

Teisme apklausti liudytojai T. K., D. P. parodė, kad kaimyno E. Š. šuo loja, tačiau tiksliai nurodyti, kad jis lojo skunde nurodyta data negali. Būdavo, kad šuo lojo į praeinančius žmones be jokios priežasties. Nors kiti šunys irgi loja, tačiau šio šuns lojimą jie išsiskiria balsu.

Pareiškėjo žmona liudytoja Ž. B. parodė, kad 2018 m. liepos 23, 24, 25 dieną girdėjo lojimus. Šuo loja, kai pravažiuoja mašinos, kai eina praeiviai. Lojimas girdisi visuose namuose, ypač terasoje. Nuo voljero iki jų namų apie 70 metrų. Šuo didelis, energingas, mažai vedžiojamas. Šuns lojimą filmavo su telefonu, panaudojant garso matuoklį. Tai nuolatinis triukšmas, tai dirgina, erzina, trikdo jos poilsį.

Kai nurodyta Institucijos 2018-12-18 atsiliepime, Institucija nėra gavusi nusiskundimų ar skundų iš kitų E. Š. kaimynų dėl jo laikomo šuns keliamo triukšmo ar netinkamos priežiūros, priešingai, yra E. Š. kaimyno paaiškinimai su parašais, kad jie neturi jokių pretenzijų E. Š., kaip šuns šeimininkui, ir jo augintiniui. Taip pat paaiškinime pažymėta, kad šuo netrukdo gyventi kaimynystėje, šuo vedžiojamas su pavadėliu, grėsmės nekelia, ne triukšmo, kaimynai nėra matę ar girdėję, kad šuo agresyviai elgtųsi arba kažką užpultų.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo pateikta vaizdo medžiaga dėl triukšmo matavimo yra subjektyvi bei negali būti vertinama kaip pakankamas įrodymas teismo byloje panaikinti nutarimą, nes iš jos negalima spręsti kam priklausantis šuo kelia triukšmą (loja). Iš pareiškėjo patektos vaizdo medžiagos matyti, kad šuns lojimas yra atsitiktinis bei trumpalaikis, taip pat matavimai atlikti prie atidaryto lango, kas automatiškai didina decibelų skaičių, nes kartu matuojamas ir visos aplinkos keliamas triukšmas. Be to, vaizdo įraše nematomas lojantys šuo, daroma tik prielaida, kad šuo įvairiais veiksmais galėjo būti provokuojamas loti ar skleisti kitus garsus. Pateiktas vaizdo įrašas nėra patikimas ir nepagrindžia aplinkybės, kad būtent E. Š. priklausantis šuo loja ir kelia triukšmą. Byloje ir teismo byloje duomenų dėl tuo, kad garso lygio matavimai buvo atlikti sertifikuotais ir kalibruotais matavimo prietaisais ar garso lygį nustatęs prietaisas buvo patikrintas, nėra.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų ir asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Tokių pažeidimų sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, kurių šiuo atveju nėra. Pareiškėjo šeima jau kurį laiką nesutaria ir konfliktuoja su kaimynais ir šias aplinkybes patvirtino pats pareiškėjas, jo sutuoktinė, E. Š.. Nesant jokių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo argumentus, pripažintina, kad panaikinti nutarimo teismas neturi pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinė laikmena su pareiškėjo pateikta vaizdo medžiaga laikyti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 13).

Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- Vilniaus rajono administracijos administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: 18091361032 grąžintina šiai administracijai (teismo b.l. 1).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 625 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

R. B. 2018-11-26 skundo netenkinti ir palikti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 18091361032 vyriausiojo specialisto T. D. 2018-09-28 nutarimą Nr. SAVAD-41-ANR_N-l84-2018 nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinę laikmeną su pareiškėjo R. B. pateikta vaizdo medžiaga laikyti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės teismo bylai tirti ir nagrinėti- Vilniaus rajono administracijos administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 18091361032 grąžinti šiai administracijai.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis