- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-07
- Bylos Nr.
- 1-1963-271/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01301-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- A. S., D. B.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus apskrities VPK
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. pasipriešino valstybės tarnautojams tokiomis aplinkybėmis:
2014 m. rugsėjo 4 d., apie 23.40 val., adresu Visų Šventųjų g., Vilniuje, viešoje vietoje, parke, kaltinamasis R. B. nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų patrulio A. S. ir patrulio D. B. reikalavimams, aktyviais veiksmais, vengdamas sulaikymo už viešosios tvarkos pažeidimą, stumdydamasis įsikibo į pareigūno D. B. šviesą atspindinčią liemenę, o pareigūnui A. S. atbėgus kolegai į pagalbą ir užlaužus kairiąją R. B. ranką už nugaros, pastarasis visu savo svoriu stipriai pastūmė pareigūną A. S., dėl ko abiem griūvant ant žemės, jis savo rankos alkūne įsirėmė į pareigūno A. S. dešinės rankos nykštį, tuo padarydamas pastarajam dešinės plaštakos 1-o piršto patempimą, pasireiškusį patinimu, t.y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis R. B. nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. vakare parke kartu su E. ir J., kurių pavardžių jis nežino, vartojo alkoholinius gėrimus. Prie jų priėjo du policijos pareigūnai, paaiškino, kad viešojoje vietoje (parke) negalima vartoti alkoholio. Suprato, tačiau supyko tuomet, kai jam buvo pasakyta surinkti savo šiukšles. Impulsyviai pradėjo konfliktuoti su pareigūnu. Išsakytų žodžių dabar neatsimena. Galėjo elgtis agresyviai, keikėsi, gali būti, kad mosikavo rankomis. Atsimena, kad jam buvo užlaužtos rankos, uždėti antrankiai. Pripažįsta, kad pastūmė pareigūną, kaip šis susižalojo, pasakyti negali, tačiau pripažįsta ir gailisi dėl tokių savo veiksmų. Pastovios gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio neturi, neturi ir asmens dokumento.
Iš nukentėjusiojo A. S., policijos pareigūno, parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad kaltinamasis su kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus parke. Prisistatė, paaiškino, jog parke gerti negalima. Paaiškino, kad jie vykdė pažeidimą ir bus pristatomi į komisariatą. Kolega (D. B.) liepė surinkti tuščius butelius. Kaltinamasis padarė tai. D. B. reikėjo prilaikyti jį vedant į automobilį, kad jis dėl girtumo nenugriūtų. Jis paėmė jį už alkūnės, tuomet R. B. pradėjo stumdytis, bandė suduoti kolegai smūgius ranka į veidą, įsikibo jam į liemenę. Liudytojas pribėgo, paėmė jį už rankos iš už nugaros, tuomet R. B. savo visu svoriu pastūmė jį ir jie nukrito. Nukrito ir D. B.. Jis susižalojo pirštą. Bendradarbis panaudojo dujas, nes kitaip negalima buvo nuraminti R. B.. Kreipėsi į gydytojus, jam buvo diagnozuotas dešinės rankos nykščio raiščių patempimas, 13 dienų buvo nedarbingas (b.l.6).
Nukentėjusysis D. B. davė analogiškus parodymus (b.l.9).
Specialisto išvada nustatyta, kad A. S. padarytas sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 52-53).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.
Lietuvos Respublikos BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.
Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, jei tai susiję su fiziniu smurtu ar grasinimu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. Pasipriešinimas fiziniu smurtu – tai veiksmai, kuriuos padaro kaltininkas tyčia suduodamas smūgius ar padarydamas kūno sužalojimus.
Kaltinamasis pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be to jos padarymą patvirtina nukentėjusiųjų A. S., D. B. parodymai, specialisto medicininė išvada. Nustatyta, kad kaltinamasis parke, t.y. viešojoje vietoje, su kitais asmenimis gėrė alkoholinius gėrimus, t.y. vykdė pažeidimą pagal ATPK 178 str., dėl ko pareigūnai turėjo reaguoti, ką jie ir darė. Jų veiksmai buvo teisėti, jie vykdė viešosios tvarkos palaikymo pareigas. Kaltinamasis buvo neblaivus, keikėsi, atliko smurtinius veiksmus prieš policijos pareigūnus, ko pasekoje nukentėjusiajam A. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis aktyviais ir tyčiniais veiksmais sulaikant jį pasipriešino policijos pareigūnams. Jis suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Jo veika teismo kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Skirdamas bausmę R.B. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę. Nusikalstama veika yra tyčinė, nesunki.
Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis pripažino veikos padarymą, gailisi. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai įtakojo jo veiksmus, ką pripažįsta ir pats kaltinamasis. Buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau sutinka gydytis nuo alkoholizmo, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už viešosios tvarkos pažeidimus (b.l.98-103). Atsižvelgiant į visas aplinkybes kaltinamajam už padarytą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, nesiekianti sankcijoje numatyto vidurkio. LR BK 64(1) str. pagrindu bausmė mažintina vienu trečdaliu. Bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams. Skirtini teismo įpareigojimai.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Policijos departamentas prie LR VRM pareiškė 585,65 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei 5 % dydžio procesinių palūkanų priteisimo.
Vilniaus apskrities VPK pareiškė 319,77 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei 5 % dydžio procesinių palūkanų priteisimo.
Ieškiniai pagrįsti, įrodyti ir tenkintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-308 str.str., teismas
NUSPRENDĖ:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir skirti jam 6 mėnesius laisvės atėmimo. LR BK 64(1) str. pagrindu bausmė mažinama vienu trečdaliu nustatant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
LR BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymą atidėti 1 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį:
po nuosprendžio įsiteisėjimo per tris mėnesius pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti priteistą turtinę žalą (LR BK 67 str. 2 d. 4 p.).
LR BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2015-06-26 iki 2015-07-07 d.
Kardomąją priemonę R. B. suėmimą panaikinti paleidžiant jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
Policijos departamento prie LR VRM naudai iš nuteistojo R. B. priteisti 585,65 eurų turtinei žalai atlyginti bei 5 % dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vilniaus apskrities VPK naudai iš nuteistojo R. B. priteisti 319,77 eurų turtinei žalai atlyginti bei 5 % dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.