- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-25
- Bylos Nr.
- 2SA-50-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14827-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (skolininko) A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens A. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 19 d. nutartimi buvo areštuotas hipotekos lakštais Nr. 01120060030243 ir Nr. 01120070011057 įkeistas nekilnojamasis turtas, kuris nuosavybės teise priklausė A. M. ir D. K.. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 26 d. nutartimi buvo nuspręsta įkeistus daiktus privestinai parduoti iš varžytynių. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista.
Suinteresuotas asmuo A. M. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių su prašymu atnaujinti procesą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 19 d. ir 2009 m. birželio 26 d. nutarčių, pakeičiant nurodytas nutartis ir išsprendžiant klausimą iš esmės – atmetant AB DnB NORD banko 2009 m. sausio 7 d. prašymą Nr.30.58.17/78 dėl priverstinio skolos išieškojimo bei 2009 m. birželio 18 d. pakartotinį prašymą Nr.30.58.17/3789 dėl priverstinės skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo priimti atsisakyta bei pareiškėjui išaiškinta, kad šiuo atveju su prašymu dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo gali kreiptis į bendros kompetencijos teismą.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo A. M. su analogišku prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą ir papildomai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodė proceso atnaujinimo teisinį pagrindą, numatytą CPK 366 str. 1 d. 2 p. – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kaip naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę skolininkas nurodė Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011 priimtą nutartį, kuria teismas konstatavo hipotekos teisėjo pareigą ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo ir vertinti jų nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas sąžiningumo aspektu (CK 6.188 str.) bei išaiškino kreditavimo sutarties nutraukimo prieš terminą, kaip sąlygos hipotekos kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo, įgyvendinimą. Motyvuodamas šia nutartimi, skolininkas prašė atnaujinti procesą byloje pagal banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, motyvuodamas tuo, kad sprendžiant bylą hipotekos teisėjas nekvalifikavo kreditavimo sutarties kaip vartojimo sutarties bei nevertino kreditavimo sutarties nutraukimo sąlygų sąžiningumo aspektu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi skolininko prašymą dėl proceso atnaujinimo priimti atsisakė ir su visais priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad svarbios aplinkybės – tai kreditavimo sutarties šalių veiksmai, įvykiai, kiti objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai, kurie buvo hipotekos teisėjui nagrinėjant banko pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo ir priimant atitinkamas nutartis ir kurie galėjo turėti įtakos priimant nutartis. Teismas konstatavo, jog skolininko prašyme dėl proceso atnaujinimo tokių aplinkybių nėra nurodyta. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. birželio 15 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-272/2011 nėra ta svarbi aplinkybė ir ji nesudaro pagrindo atnaujinti procesus ir peržiūrėti sprendimus, priimtus iki šios nutarties priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir iki šios nutarties priėmimo skelbė anksčiau priimtas precedentines nutartis, kuriose buvo konstatuojama, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia ginčų, kilusių tarp hipotekos šalių. Šitaip buvo nagrinėjamas bei sprendžiamas ir AB DnB NORD banko prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo. Tačiau galiojant ir tokiai hipotekos bylų nagrinėjimo praktikai, skolininkai turėjo procesinę galimybę ginti savo teises reikšdami ieškinius bankams ir ginčyti vienašališką kreditavimo sutarčių nutraukimą bei reikalauti vertinti jų nutraukimą sąžiningumo aspektu. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartys, priimtos išnagrinėjus atskiruosius skundus dėl hipotekos teisėjo nutarčių gali būti kasacinio nagrinėjimo dalyku. Esminės bylos aplinkybės, sudarančios pagrindą proceso atnaujinimui nenurodymas, teismo vertintas kaip prašymo trūkumas, kurio šiuo atveju dėl aukščiau išdėstytų motyvų, t. y. dėl tokios aplinkybės nebuvimo, pašalinti nėra galimybės. Todėl teismas laikė, kad skolininko prašymas teisminiam nagrinėjimui negali būti priimtas.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo A. M. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir jo pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo išspręsti iš esmės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti suinteresuoto asmens pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas klausimą ar prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas privalėjo nagrinėti teismo posėdyje, o ne prašymo atnaujinti procesą priėmimo metu. Teigia, kad paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotos nuostatos apie hipotekos teisėjo pareigą ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo ir vertinti jų nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas sąžiningumo aspektu yra naujai paaiškėjos aplinkybės minėtos bylos kontekste. Pirmosios instancijos teismas priimdamas auksčiau minėtas nutartis šių aplinkybių nevertino. Todėl minėtų aplinkybių įvertinimas gali būti įgyvendinamas per proceso atnaujinimo institutą. Pažymėjo, kad kasacinio skundo dėl minėtų teismo nutarčių paduoti neturi galimybės, kadangi jau yra suėjęs skundo padavimo terminas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skolininko prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo bei pagrįstumo.
Skolininkas atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas klausimą ar prašymas dėl proceso atanujinimo yra pagrįstas privalėjo nagrinėti teismo posėdyje, o ne prašymo atnaujinti procesą priėmimo metu. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartyje suformuotos nuostatos apie hipotekos teisėjo pareigą ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo ir vertinti jų nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas sąžiningumo aspektu yra naujai paaiškėjos aplinkybės minėtos bylos kontekste, tačiau šių aplinkybių teismas spręsdamas bylą visiškai nevertino.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. M. taip pat pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo priimti atsisakyta bei pareiškėjui išaiškinta, kad šiuo atveju su prašymu dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo gali kreiptis į bendros kompetencijos teismą. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2305-450/2011 minėta Hipotekos skyriaus nutartis panaikinta ir suinteresuoto asmens A. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotas tam pačiam pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nustatė, kad hipotekos teisėja iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr.38V/2009 pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir ta pati teisėja sprendė suinteresuoto asmens A. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo šioje byloje priėmimo klausimą, skundžiama nutartimi atsisakydama jį priimti, todėl pripažino, kad suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo ir kartu skundžiamą nutartį atsisakyti priimti šį prašymą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi ta pati hipotekos teisėja iš esmės išnagrinėjusi civilinę bylą Nr.38V/2009, pagal CPK 370 str. 5 d. neturėjo teisės spręsti prašymo dėl proceso atnaujinimo šioje byloje priėmimo klausimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatavo esant absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą. Be to, apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje pasisakė ir dėl pirmosios instancijos teismo Hipotekos skyriaus nutarties esmės. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t. y. naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylai aplinkybėmis, todėl vadovaujantis CPK 367 str. 3 d. toks prašymas turėjo būti paduotas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui ir nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje turi būti pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriui, kaip tai pagrįstai padarė suinteresuotas asmuo.
Esant tokiam įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui nagrinėjamu teismingumo klausimu nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria prašymą dėl proceso atnaujinimo priimti atsisakyta ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui. Tačiau keistini skundžiamos nutarties motyvai iš esmės nurodant, kad prašymą atsisakytina priimti todėl, jog jis neteismingas teismui, kuriam buvo pateiktas, kadangi CPK 367 str. 3-4 d. pagrindu jis turi būti paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui ir nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti.
Esant išdėstytam kiti pareiškėjo argumentai ir prašymas dėl atskirojo skundo argumentų įvertinimo yra teisiškai nereikšmingi ir teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str., 339 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.