Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamosios byla Nr. 1A-588-245/2016

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42073-2015-7

2016 m. spalio 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos ir nukentėjusiosios D. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios D. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų Kolegija nustatė:

I. M. buvo kaltinama tuo, kad ji 2011 m. lapkričio 4 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, būdama savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendraudama telefonu, kurio numeris ikiteisminio metu nenustatytas, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, melagingai prisistatė D. K. ir „(duomenys neskelbtini)“ sutarties sudarymui pateikė D. K. duomenis, tai yra D. K. vardą, pavardę ir asmens kodą, dėl ko pastarosios vardu, jai nežinant, buvo sudaryta 2011 m. lapkričio 4 d. „(duomenys neskelbtini)“ sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kabelinės televizijos paslaugų teikimo. Po to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, ji 2011 m. lapkričio 8 d., būdama savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kaip D. K. pasirašė sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiųjų sąlygų priedą, tokiu būdu suklastodama 2011 m. lapkričio 4 d. „(duomenys neskelbtini)“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiųjų sąlygų priedą. Tokiais savo veiksmais I. M. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.Be to, I. M. buvo kaltinama tuo, kad ji 2014 m. birželio 25 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, būdama tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pristačiusi save kaip D. K., pateikė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, kuriame nurodė, kad nutraukianti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kabelinės televizijos paslaugų teikimo ir grąžinanti kortelę, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, t. y., 2014-06-25 prašymą. Tokiais savo veiksmais I. M. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nors I. M. veikoje formaliai yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau padaryta veika realiai žala nebuvo padaryta, kas rodo, kad dėl savo tikslų ir motyvų ši veika nėra didelio pavojingumo ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga I. M. už padarytas veikas traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių BK 300 straipsnio dispozicija nenumato.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Asta Chramina prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – I. M. pripažinti kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2 epizodus) ir skirti jai už pirmą epizodą 10 MGL (376,50 Eur) baudą, už antrą epizodą – 10 MGL (376,50 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis bausmes iš dalies sudėti ir skirti galutinę 15 MGL baudą. Nukentėjusiosios 10 010,26 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš I. M. 210,26 Eur. Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2011-11-04 – 08 „(duomenys neskelbtini)“ sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su D. K., pateikta 2015-10-06 „(duomenys neskelbtini)“ komercijos vadovo Lietuvoje M. G. (rašto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2014-06-25 D. K. prašymas dėl sutarties (2011-11-08) nutraukimo ir dėl „(duomenys neskelbtini)“ kortelės grąžinimo (originalas), pateiktas „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo R. Š., palikti saugoti byloje.Apeliantės teigimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas yra ir privačių asmenų sukurti dokumentai, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Bylos duomenys patvirtina, kad I. M. 2011 m. lapkričio 4 d., būdama savo namuose ir bendraudama telefonu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, prisistatė D. K. ir „(duomenys neskelbtini)“ sutarties sudarymui pateikė D. K. duomenis, tai yra D. K. vardą, pavardę ir asmens kodą, bei D. K. vardu sudarė 2011 m. lapkričio 4 d. „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kabelinės televizijos paslaugų teikimo ir D. K. vardu pasirašė sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiųjų sąlygų priedą, taip pat 2014 m. birželio 25 d., prisistatė kaip D. K. ir pateikė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir grąžino kortelę. Taigi, visi išvardinti dokumentai laikytini BK 300 straipsnio l dalies objektu, kuris sutarties šalims turi reikšmę juridinių faktų atsiradimui.Nesutikdama su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad nurodyta sutartimi žala nebuvo padaryta, skundo autorė pažymi, kad toks teiginys prieštarauja bylos medžiagai ir paties pirmosios instancijos teismo žemiau išdėstytiems argumentams. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusioji D. K. į policiją kreipėsi tik po to, kai jai tapo žinoma apie jos vardu vykdomus išieškojimus dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo sąlygų, t. y., nukentėjusioji turėjo ne tik moralinę bet ir materialinę žalą, kadangi sutarties sąlygos nebuvo vykdomos, nebuvo iš dalies mokamas sutarties mokestis už paslaugas, tačiau šios žalos teismas savo nuosprendyje neanalizavo, dėl jos nepasisakė.Skunde nurodoma, kad pagal LAT praktiką dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Šiuo atveju I. M., pasirašydama aukščiau aprašytuose dokumentuose D. K. vardu, sąmoningai siekė iškraipyti dokumentų turinį, kad ateityje, nevykdant sutarties, būtų apsunkintas tapatybės identifikavimas, išieškojimas nukreiptas asmeniui negavusiam paslaugų, o ji pati galėtų išvengti turtinės prievolės įmonei „(duomenys neskelbtini)“.Taip pat skunde teigiama, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teikė prioritetą kaltinamosios I. M. parodymams, kurie yra prieštaringi, nenuoseklūs, nelogiški, prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai. Kaltinamoji teigė, kad duomenis jai padiktavo pati D. K., tačiau D. K. tai kategoriškai neigė. Be to, iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusiosios dokumentuose nurodyta, kad ji D. K., o ne D. K., kaip nurodyta sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), ko negalėjo nežinoti nukentėjusioji.Skunde pažymima ir tai, kad nuosprendžio išvados – I. M. išteisinta nesant nusikaltimo požymių ir esant nusikaltimo požymiams, tačiau nepasiekus pavojingumo laipsnio, prieštarauja viena kitai.Apeliaciniame skunde nukentėjusioji D. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. išteisinamąjį nuosprendį, priimti apkaltinamąjį nuosprendį I. M. atžvilgiu ir paskirti jai bausmę sankcijos ribose. Apeliantės civilinį ieškinį visiškai. Skundo autorė nurodo, kad esmines bylos aplinkybes Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo neišsamiai, nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, todėl nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisę, neatsižvelgė į teisiškai reikšmingus tinkamam įstatymo taikymui faktus, kas sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą, kad nors kaitinamosios veikoje formaliai yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau padaryta veika realiai žala jokia padaryta nebuvo, kas rodo, kad dėl savo tikslų ir motyvų ši veika nėra didelio pavojingumo ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga I. M. už padarytas veikas traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių BK 300 straipsnio dispozicija nenumato. Pažymi, kad pati I. M. prisipažino pasirašiusi ant sutarties, kurią pasirašė kaip D. K., t. y., ne savo vardu. Taigi, ji suklastojo dokumentą ir pateikė įmonei prašymą D. K. vardu. Pati kaltinamoji kaltę pripažino iš dalies, tačiau nepaaiškino, kodėl pasirašinėjo už D. K., nors galėjo pati pasirašyti už save. Mano, kad I. M. nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi ji suklastojo dokumentą ir pasirašė dokumentą už kitą asmenį, todėl ji pripažintina kalta padariusi šias veikas. Skunde nurodoma, kad kaltinamosios kaltę pagrindžia A. K. bei „(duomenys neskelbtini)“, pažyma.Skunde taip pat teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, akivaizdu, kad apeliantė dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė didelį dvasinį šoką, skaudžius emocinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimą, t. y., ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusioji pritarė jų apeliaciniuose skunduose pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintoji ir jos gynėjas prašė atmesti apeliacinius skundus. Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos ir nukentėjusiosios D. K. apeliaciniai skundai atmetami.BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismui pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Prokurorė ir nukentėjusioji teigia, kad I. M. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, todėl prašo priimti apkaltinamąjį nuosprendį.Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas I. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas, jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju I. M. veiksmuose nėra visų BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių.Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje normoje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y., kaltininkas darydamas šią nusikalstamą veiką suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors šiame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Teismų praktikoje nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų apsprendžiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Teismai yra pasisakę, jog ne kiekvienas gudravimas turi būti kvalifikuojamas kaip suklastoto dokumento panaudojimas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnį negali kilti disponuojant nors tikrovės neatitinkančius faktus pažyminčiu, tačiau nagrinėjamoje konkrečioje situacijoje teisiškai reikšmingų padarinių nesukuriančiu dokumentu. Taip pat teismų praktikoje yra pasisakyta, kad sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Išaiškinta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (LAT nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė BK 300 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės veiksmus, kad I. M. bendraudama telefonu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku dėl kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutarties sudarymui pateikė D. K. duomenis – vardą, pavardę ir asmens kodą, dėl ko pastarosios vardu buvo parengta „(duomenys neskelbtini)“ sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), I. M. pasirašė kaip D. K. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiųjų sąlygų priedą, vėliau D. K. vardu pateikė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, kuriame nurodė, kad nutraukia sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kabelinės televizijos paslaugų teikimo ir grąžina kortelę. Iš 2011 m. lapkričio 8 d. „(duomenys neskelbtini)“ sutarties specialiųjų sąlygų priedo matyti, kad šis sutarties blankas užpildytas, įrašant kliento D. K. asmens kodą, vardą pavardę, kabelinės televizijos paslaugų teikimo vietą – (duomenys neskelbtini), t. y., I. M. gyvenamąją vietą, prie kliento vardo ir pavardės padėtas parašas. (t. 1, 13 b. l., vokas prie baudžiamosios bylos Nr. 01-1-42073-15). 2014 m. birželio 25 d. D. K. prašyme dėl sutarties (2011-11-08) nutraukimo ir dėl „(duomenys neskelbtini)“ kortelės grąžinimo nurodytas kliento numeris – (duomenys neskelbtini), vardas, pavardė – D. K., padėtas parašas (t. 1, b. l. 33, vokas prie baudžiamosios bylos Nr. 01-1-42073-15). „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys patvirtina, kad atsiskaitymai už paslaugas buvo reguliariai mokami, jie buvo atliekami I. M. (t. 1, 30-32, 34-35). Iš 2014 m. lapkričio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įspėjimo matyti, kad liko nepadengtas 6,51 Eur įsiskolinimas „(duomenys neskelbtini)“ ir šio įsiskolinimo išieškojimo išlaidos – 3,5 Eur, iš viso 10,02 Eur (t. 1, b. l. 12). Nukentėjusioji D. K. parodė, kad nežinojo, jog TV antenos sutartis sudaryta jos vardu. Ji „(duomenys neskelbtini)“ atsiųstoje sutartyje pamatė, kad sutartis sudaryta 2011 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini), paslaugos teikiamos (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas tikslus jos asmens kodas, prie skilties „Klientas“ pasirašyta „D. K.“ ir padėtas parašas, bet čia ne jos raštas, be to, ji visur rašosi „D.“ (t. 1. 16, 17,141 b. l.). Pati I. M. neneigė, kad anksčiau paminėtuose dokumentuos pateikė nurodytus D. K. duomenis ir pasirašė savo parašu, tačiau teigė, kad klastoti nieko neketino, manė, kad pagal jos gaunamas pajamas bendrovė neleis sudaryti sutartį. Išteisintoji nemanė, kad daro kažką bloga, nes ketino atsiskaityti už paslaugas ir mokėjo už jas iki sutarties nutraukimo, nežinojo, kad ne viską sumokėjo, niekas apie skolą nepranešė (t. 1. 44-46, 49-51,139-141 b. l.). Prokurorės ir nukentėjusiosios skunduose nurodoma, kad I. M., pasirašydama aprašytuose dokumentuose D. K. vardu, sąmoningai siekė iškraipyti dokumentų turinį, kad ateityje, nevykdant sutarties, būtų apsunkintas tapatybės identifikavimas, išieškojimas nukreiptas asmeniui negavusiam paslaugų, o ji pati galėtų išvengti turtinės prievolės įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Anot apeliančių, tokiais išteisintosios veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala D. K., kuri reikšminga asmeninėms vertybėms. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiais skundų teiginiais. Anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad I. M. gudravo, tačiau ji tvarkingai mokėjo mokesčius už paslaugas, pati paprašė nutraukti paslaugų teikimo sutartį. Nutraukus sutartį, dėl apsiskaičiavimo liko atsiskaitymo netikslumas – 10,02 Eur. Duomenų, kad pranešimai dėl šios skolos buvo siunčiami išteisintajai, bylos medžiagoje nėra. D. K. padengė įsiskolinimą, tačiau iš „Lietuvos pašto“ duomenų matyti, kad I. M. pervedė jai 10,26 Eur (t.1, 133 b. l.). Kolegija vertina, kad šios aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog išteisintoji neturėjo tikslų pakenkti D. K. interesams, jos veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, o padengtas įsiskolinimas nesukėlė D. K. padarinių, dėl kurių esminiai būtų pažeisti pastarosios interesai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnyje, įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas bei aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai išteisino I. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti prokurorės ir nukentėjusiosios apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos ir nukentėjusiosios D. K. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.