Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. P. ir T. Š. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo S. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai J. P. ir T. Š. kreipėsi su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, prašydami nustatyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas B. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), pagal 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, yra asmeninė B. Š. nuosavybė. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) susituokė pareiškėjų tėvai S. Š. ir B. Š.. Tėvas S. Š. po sūnaus T. Š. gimimo praėjus kuriam laikui išėjo iš namų ir ėmė gyventi atskirai, nors santuokos su B. Š. nenutraukė. 1992 m. sausio 23 d. O. Ž. – pareiškėjų močiutė – kartu su B. Š., kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) nuomininkės surašė pareiškimą apie susitarimą pirkti privatizuojamo namo dalį – butą, kuriuo susitarė, kad B. Š. vardu bus privatizuojamas butas, adresu (duomenys neskelbtini). 1992 m. rugsėjo 30 d. B. Š. sudarė aptariamo buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ji įgijo nuosavybės teises į privatizuojamą butą. Butas buvo nupirktas už 18 136 rublių, iš kurių 2 212 rublių sumokėta grynais į taupomojo banko Klaipėdos skyrių, o 15 924 rublių sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. (duomenys neskelbtini) B. Š. mirė. Kadangi minėtas butas įsigytas B. Š. nenutraukus santuokos su S. Š., jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodo, kad butas įsigytas iš asmeninių B. Š. lėšų, prie jo įsigijimo prisidėjo ir O. Ž., tuo tarpu, S. Š. prie aptariamo buto įsigijimo neprisidėjo, jo gyvenamoji vieta pareiškėjams nežinoma. Atsižvelgiant į tai, butą, esantį (duomenys neskelbtini), prašo pripažinti asmenine B. Š. nuosavybe. Juridinis faktas nustatytinas, kad pareiškėjai galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą (e. b. l. 4-7).

Suinteresuotas asmuo S. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Pareiškėja J. P. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, jog tėvas važinėdavo uždarbiauti į Rusiją, o kai pareiškėjai buvo dvylika metų S. Š. paliko šeimą. Nurodė, kad mama B. Š. kreipėsi dėl S. Š. paieškos, tačiau ji nedavė jokių rezultatų. Patvirtino, jog bendrauja su giminėmis iš tėvo pusės, tačiau jie taip pat neturi jokių žinių apie S. Š. buvimo vietą.

Pareiškėjo T. Šiaulio atstovė advokatė Sigita Stukaitė duodama paaiškinimus patvirtino pareiškėjos J. P. duotus paaiškinimus.

Suinteresuotas asmuo S. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu, duomenų, kad procesiniai dokumentai, išsiųsti pagal teismo pavedimą per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad 1965 m. birželio 4 d. Klaipėdos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu, orderio Nr. 09695, K. Ž. (pareiškėjų seneliui) su šeima suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 12-13). K. Ž. mirus (duomenys neskelbtini) pareiškėjų močiutė O. Ž. 1982 m. sausio 26 d. sudarė minėto buto nuomos sutartį (b. l. 9-11). 1992 m. sausio 23 d. B. Š. kartu su mama O. Ž. surašė pareiškimą apie susitarimą pirkti privatizuojamo namo dalį – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 11 straipsnį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu B. Š. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis minėtas butas 1992 m. rugsėjo 30 d. įregistruotas B. Š. vardu (b. l. 8). B. Š. mirė (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 18 d., pareiškėjai kreipėsi į 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po motinos B. Š. mirties, prašydami išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 23). B. Š. nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su S. Š., santuoka tarp jų nenutraukta (b. l. 24). Klaipėdos miesto teismas 1991 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2947/1991 m. nusprendė ieškinį tenkinti ir pripažinti S. Š. netekusiu teisės naudotis gyvenamąja patalpa, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 71). Pareiškėjų teigimu, B. Š., nors ir buvo santuokoje su S. Š., tačiau butą, esantį (duomenys neskelbtini), išsipirko iš savo asmeninių lėšų – 2 212 rublių sumokėjo grynais pinigais, o 15 924 rublių sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Atsižvelgiant į tai, butą, esantį (duomenys neskelbtini), prašo pripažinti B. Š. asmenine nuosavybe. Aptariamo buto pripažinimas asmenine B. Š. nuosavybe reikalingas tam, kad pareiškėjai galėtų priimti mirusios motinos palikimą.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SŠK tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnyje, CK 3.89 straipsnyje) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Nagrinėjamu atveju, nors ginčo butas buvo įgytas 1992 m. rugsėjo 30 d., tačiau sprendžiant klausimą dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Pareiškėjams teigiant, kad ginčo butas buvo nupirktas iš B. Š. asmeninių lėšų, aktualios yra CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto normos. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji procesinė turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe taisyklė, pagal kurią faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).

Byloje yra oficialus rašytinis įrodymas – Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas apie tai, kad nekilnojamojo turto objekto-buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nuo 1992 m. rugsėjo 30 d., įregistruota B. Š. vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Įrašus nekilnojamojo turto registre vertinant įrodinėjimo aspektu, pažymėtina, kad tai yra prima facie įrodymas (įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią), todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Nagrinėjamu atveju bylos rašytine medžiaga, pareiškėjos J. P. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, bei liudytojų S. M. bei O. Ž. parodymais nustatyta, kad B. Ž. 1992 m. rugsėjo 30 d. d. įsigyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji su S. Š. kartu negyveno. Liudytoja O. Žemgulienė (mirusios B. Š. mama) patvirtino, jog S. Š. šeimą paliko 1989 metais, t. y. dar prieš B. Š. privatizuojant butą, esantį (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad S. Š. iki aptariamo buto privatizavimo negyveno kartu su B. Š. ir savo vaikais – pareiškėjais – patvirtina ir byloje esantis rašytinis įrodymas – Klaipėdos miesto teismo 1991 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2947/1991 m. nuspręsta pripažinti S. Š. netekusiu teisės naudotis gyvenamąja patalpa, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas(duomenys neskelbtini)). Minėtame teismo sprendime taip pat nurodyta, kad S. Š. minėtame bute negyvena nuo 1990 m. gegužės 20 d., kadangi vengdamas mokėti išlaikymą išvažiavo gyventi į Kaliningrado sritį. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis S. Š. savo gyvenamosios vietos nedeklaravo. Teismo posėdžio metu pareiškėja J. P. paaiškino, jog bendrauja su giminėmis iš tėvo S. Š. pusės, tačiau ir jie neturi jokių žinių apie S. Š. buvimo vietą. 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, kurios pagrindu B. Š. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2 212 rublių sumokėti grynais pinigais į Taupomojo banko Klaipėdos skyrių, butų ūkio privatizacijos tarnybos sąskaitą, o 15 924 rublių sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Tiek iš pareiškimo turinio, tiek liudytojos O. Ž. parodymais nustatyta, kad aptariamas butas B. Š. buvo įsigytas asmeninės nuosavybės teise. O. Ž. taip pat patvirtino, kad prie buvo įsigijimo prisidėjo ir ji, duodama B. Š. grynuosius pinigus, kadangi B. Š. finansinė padėtis buvo sudėtinga, ji niekur nedirbo, turėjo išlaikyti du nepilnamečius vaikus, tuo tarpu, S. Š. dar iki buto privatizavimo paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpino. Aplinkybę, kad S. Š. nepretendavo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina tai, jog nuo 1989-1990 metų S. Š. palikus šeimą iki pareiškėjų kreipimosi į teismą dienos, S. Š. ne tik kad nepalaikė jokio ryšio su šeima, bet ir nepareiškė jokių pretenzijų į aptariamą butą.

Pažymėtina, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe taip pat gali būti pripažintas turtas, nors ir įgytas formaliai egzistuojant santuokai, tačiau santuokiniams ryšiams faktiškai nutrūkus. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad santuokos nutraukimo turtiniai teisiniai padariniai gali būti taikomi nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo faktiškai gyventi skyrium. Iš bylos medžiagos jau nustatyta, kad B. Š. su sutuoktiniu S. Š.faktiškai kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė nuo 1989-1990 metų, t. y. praėjo daugiau kaip 26 metai (iki B. Š. mirties), kas patvirtina, jog S. Š. aptariamu laikotarpiu, tame tarpe įskaitant ir 1992 m. rugsėjo 30 d. B. Š. išsipirkus butą, prie šio turto įsigijimo ir išlaikymo neprisidėjo. Teismo nustatytos ir įvertinos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo aiškiai išreikšta B. Š. valia įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), savo asmeninės nuosavybės teise.

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas pareiškėjų pareiškimą tenkintini ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad santuokoje įgytas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas B. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. Juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjai galėtų priimti mirusios motinos palikimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 259, 268, 270 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Registrų centrui.