- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- e2A-1779-657/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15660-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemė tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovų V, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- V. M., A. M.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Audronė Žemeckė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemė tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovų V. M. bei A. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1596-947/2018 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančios Lietuvos Respubliką, patikslintą ieškinį atsakovams V. M. ir A. M., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2014 m. sausio 20 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, 2014 m. sausio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-27 panaikinimo, žemės sklypo atlaisvinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti negaliojančiais 2014 m. sausio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-7 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-27; 2) įpareigoti atsakovus V. M. ir A. M. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,0296 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pateikiant duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kad daiktinės teisės, visi juridiniai faktai, susiję su šiais nekilnojamaisiais objektais būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas
2. Nurodė, kad sudarant žemės nuomos sutartį atsakovams buvo žinoma, jog pastatas, kuris stovi ant valstybinės žemės sklypo, yra neaiškios funkcinės paskirties, nors nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip dujų reguliavimo punktas. Sudarant sutartį dujų reguliavimo įrenginių pastate realiai nebuvo likę, todėl atsakovai negalėjo remtis aplinkybėmis, kad žemės sklypas jiems yra reikalingas vykdyti veiklą, susijusią su pastato paskirtimi. Tiek iki ginčo sutarties sudarymo, tiek po to atsakovai realiai pastatą naudojo tik savo asmeninių poreikių tenkinimui, nes gyvendami šalia esančiame gyvenamajame name pastatą pritaikė išimtinai savo namų ūkiui. Sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka turi būti pripažintas negaliojančiu tik dėl statinių savininko kaltės, jam negali būti suteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, todėl statinius jų savininkas privalo pašalinti.
3. Atsakovai V. M. ir A. M. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad atsakovai pastatą yra įsigiję teisėtu būdu, jį naudoja pagal tiesioginę jo paskirtį – sandėliavimo reikmėms, žemės sklype neatliko ir neatlieka jokių neteisėtų statybų. Savo teisėtą lūkestį ginčo žemės sklypą, esantį šalia atsakovų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), prisijungti prie turimo žemės sklypo atsakovai deklaravo tiek iki sutarties sudarymo, tiek ir vėliau, pretenzijų dėl netinkamai vykdomos žemės sklypo nuomos sutarties niekada nėra sulaukę. Be to, tik atsakovų dėka žemės sklypas, dėl kurio nuomos yra kilęs ginčas, yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Dujų reguliavimo įrangos ginčo sutarties sudarymo metu pastate realiai nebuvo, todėl ieškovė negali remtis argumentu, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklų „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 28 punktą be aukciono nebuvo galima išnuomoti žemės sklypo, kuriame yra inžineriniai tinklai. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus atlaisvinti žemės sklypą yra neteisėtas, nes net ir pripažinus sutartį negaliojančia atsakovai nepraranda daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, įsigytą teisėtu būdu. Atsakovai prašė teismo atmesti ieškinio reikalavimus dėl praleistų ieškinio senaties ir administracinio akto apskundimo terminų, nustatytų CK 1.125 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje.
5. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) prašė dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Inspekcija neturi duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginius apie neteisėtas statybas ginčo sklype.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2014 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-27 dėl 0,0296 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos 61 metų laikotarpiui atsakovui V. M.; pripažino 2014 m. sausio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-7, sudarytą su atsakovu V. M., negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovui V. M. iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos 1 191,85 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybei iš atsakovų V. M. ir A. M. lygiomis dalimis (po ½ dalį) 75,00 Eur žyminio mokesčio.
7. Teismas nurodė, kad atsakovams be aukciono išnuomojus valstybinės žemės sklypą buvo pažeistos CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6-9 dalyse nustatytos taisyklės, numatančios išimtis, kada valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. Ieškovės atstovas neginčijo, kad teisinės žemės sklypo formavimo procedūros buvo pradėtos atsakovo V. M. iniciatyva ir jo lėšomis. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. A-444 buvo patvirtintas apie 296 kv. m žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, numatant, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Šiuo administraciniu aktu buvo pasiūlyta Nacionalinei žemės tarnybai nustatyti servitutus pagal patvirtintą sklypo planą. Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-291 buvo suformuotas žemės sklypas, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys pagal UAB „TopoEra“ matininko 2013 m. kovo 25 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šiuo aktu taip pat buvo nustatytas 90 kv. m kelio servitutas, suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Šios daiktinės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovai turėjo žinoti ir numatyti, jog ginčo žemės sklype jie gali planuoti veiklą, susijusią išimtinai su specialia žemės naudojimo paskirtimi – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovai tiek iki žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, tiek po to planavo veiklą, nesusijusią su statinio naudojimu pagal tiesioginę paskirtį. Atsakovas V. M. nurodė, kad jau perkant dujų reguliavimo punktą buvo likęs tik pastatas be jokios įrangos. Atsakovai neginčijo aplinkybės, kad visada planavo pastato paskirtį pakeisti, jį rekonstruoti ir šalia gyvenamojo namo turėti ūkinės paskirties, asmeniniams poreikiams pritaikytą pastatą. Teismas vertino, jog įsigyjant realiai nefunkcionuojantį dujų reguliavimo punktą, buvo siekiama sukurti menamas sąlygas įgyti valstybinės žemės nuomos teisę ne aukciono būdu, neva, atsakovai žemės sklypą naudos tiek pagal pastato, tiek pagal suformuoto žemės sklypo paskirtį, t. y. naudoti nekilnojamuosius daiktus, kaip pramonės ir sandėliavimo objektus. Atsakovų argumentai, kad 2014 m. – 2017 m. laikotarpiu jie mokėjo žemės nuomos mokestį, dar iki sutarties pasirašymo savo iniciatyva ir lėšomis inicijavo žemės sklypo formavimo procedūras, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, nes šios aplinkybės nepaneigia sutarties neteisėtumo fakto. Ginčo žemės sklype faktiškai nebuvo ir iki šiol nėra objekto, kuriam naudoti galima ne aukciono būdu sudaryta valstybinės žemės nuoma. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 27 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 11-8103 patvirtina, kad pastate inžinerinių sistemų nėra, į pastatą komunikacijos neatvestos. Atsakovai akivaizdžiai siekia ginčo sklype naudotis namų ūkio poreikiams skirtu pastatu, kas nėra susiję su pastato ir žemės sklypo paskirtimi. Toks lūkestis prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali būti ginamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.551 straipsnio ir Žemės įstatymo nuostatas valstybinė žemė ne aukciono tvarka negalėjo būti išnuomota atsakovui. Nuomos sutarties sudarymo metu atsakovas V. M. teisiškai deklaravo poreikį žemės sklypą nuomotis ir jame esantį pastatą naudoti pagal tiesioginę paskirtį (gamybos, pramonės veikla pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje, dujotiekių, elektros linijų apsaugos ir ryšių linijų apsaugos zonose), tačiau realiai tokios veiklos nevykdė ir ateityje neplanavo vykdyti. Sutarties sudarymo momentu atsakovams nuosavybės teise priklausantis statinys faktiškai nebeturėjo aiškios funkcinės paskirties, nes realiai šiame pastate dujų reguliavimo įranga buvo išmontuota ir atsakovas įsigijo tik pastatą, faktiškai neatitinkantį Nekilnojamojo turto registre įregistruotos paskirties. Taigi, dar iki sutarties sudarymo pastatas, anksčiau laikytas inžineriniais tinklais (dujų reguliavimo punktas), vėliau faktiškai tapo neturinčiu aiškios funkcinės priklausomybės bei apibrėžto naudojimo, todėl pagal sutarties sudarymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklų „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) 28 punktą žemės sklypas negalėjo būti išnuomotas, todėl 2014 m. sausio 20 d. ginčo nuomos sutartis yra pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms. Remiantis analogiškais teisiniais motyvais tenkintas ir ieškinio reikalavimas dėl 2014 m. sausio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-27 panaikinimo, nustačius šio administracinio akto prieštaravimą nurodytoms imperatyvioms teisės normoms.
8. Teismas nesutiko, kad ieškovė yra praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl ginčijamo 2014 m. sausio 20 d. įsakymo. Pagal kasacinio teismo praktiką nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimams taikytini skirtingi apskundimo terminai – dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2014 m. sausio 20 d. įsakymo taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, o dėl 2014 m. sausio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties – CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiu (panaikinti) Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus vedėjos 2014 m. sausio 20 d. įsakymą, tačiau nenurodė nei termino skųsti šiam administraciniam aktui pradžios momento, nei jo praleidimo priežasčių, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė tokiu atveju prarado teisę ginčyti 2014 m. sausio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Administracinis aktas pats savaime materialinių teisinių santykių nesukūrė (tik prielaidą jiems atsirasti sudarant sutartis), o bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį nėra praleistas, todėl atsakovų argumentai, jog ieškinys turi būti atmestas dėl praleistų terminų, yra nepagrįstas.
9. Byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad atsakovas V. M. ėmėsi aktyvių teisei priešingų veiksmų, nėra duomenų, kad jis teikė institucijoms tikrovės neatitinkančią informaciją. Ieškovė rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis, kad atsakovas veikė nesąžiningai ir neteisėtai. Nuosavybės teisė į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nepaneigta, ji įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nenustačius atsakovo kaltės dėl sandorio, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu, ginčo teisiniams santykiams taikytinos CK 4.105 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam iki šiol nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Kadangi šalys nekėlė savarankiško reikalavimo dėl atlyginimo už pastatą, neteikė įrodymų dėl pastato vertės, be to, atsakovų atstovė argumentavo, kad atsakovų teisinis interesas yra įgyvendinti teisę kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, todėl šioje byloje nėra sprendžiamas CK 4.105 straipsnio 1 dalyje numatytas klausimas dėl atlyginimo ant žemės sklypo esančio ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio statinio vertės. Teismui nenustačius atsakovo V. M. kaltės dėl pripažintos negaliojančia nuomos sutarties ydingumo, atmetamas ieškinio reikalavimas dėl statinių pašalinimo. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad institucija neturi duomenų apie žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdytas neteisėtas statybas. Byloje pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko pavaduotojo 2016 m. kovo 3 d. pavedimas Nr. PS-16 patvirtina, kad statybos darbai ginčo pastate nėra vykdomi (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. balandžio 1 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-571-(15.31)). Teismo iniciatyva iš Kauno miesto savivaldybės administracijos išreikalauti duomenys taip pat nepatvirtina ieškovės atstovo teiginių apie neteisėtas statybas, todėl atmestini ieškovės argumentai apie atsakovo V. M. neteisėtai atliktus statybos darbus pastate, esančiame ant valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
10. Ieškinį patenkinus iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos – iš ieškovės atsakovams priteistina 1 191,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovų V. M. ir A. M. lygiomis dalimis priteistinas žyminis mokestis – 75,00 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė Nacionalinės žemė tarnyba prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis bei priteistos bylinėjimo išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai vertino bylos teisines bei faktines aplinkybes, ir nepagrįstai sprendė, jog nenustatyta atsakovo V. M. kaltė, nėra duomenų apie jo priešingus teisei veiksmus, o nuosavybės teisė į pastatą nepaneigta. Tokia teismo išvada paneigta byloje surinktais ir nenuginčytais faktiniais duomenimis. Nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovai įsigiję dujų reguliavimo punktą naudojo jį pagal paskirtį ar kad nuomos sutarties sudarymo metu dujų reguliavimo punktas buvo naudojamas. Iš statybos inspekcijos patikrinimo akto matyti, kad atsakovai, neturėdami statybą leidžiančių dokumentų, atliko statinio rekonstrukciją, jį perstatė ir pakeitė jo paskirtį, todėl atsakovų veiksmai neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų. Ginčo situaciją lėmė pačių atsakovų veiksmai, todėl taikytina CK 4.105 straipsnio 3 dalies nuostata. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ginčo santykiams taikytinos CK 4.105 straipsnio 1 dalies nuostatos ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovai statinį savavališkai rekonstravo. Visos bylos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo statinio rekonstrukcija, patvirtina atsakovų kaltę ir tyčinius veiksmus bei siekį tokiu būdu įgyti teisę į valstybinę žemę. Atsakovai, esant negaliojančiai nuo sudarymo momento sutarčiai, savavališkai, t. y. be teisėto naudojimosi žemės sklypu, be sutikimų ir statybą leidžiančių dokumentų, pažeisdami Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, pakeitė pastato paskirtį iš gamybos / pramonės į poilsio paskirties pastatą, nors ir esant sudarytai sutarčiai, tačiau sutartis buvo sudaryta pažeidžiant tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas, todėl pagal visuotinai žinomą teisės principą – iš ne teisės teisė neatsiranda – visi veiksmai, atlikti po šios sutarties sudarymo, vertintini kaip atsakovų kaltė.
1.2. Teismas iš ieškovės atsakovų naudai priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Vien tai, kad tam tikrai sumai buvo suteikta teisinių paslaugų, nereiškia, jog neturi būti atsižvelgiama į jų pagrįstumą ir rekomendacijas. Sprendime nėra jokių duomenų, kad teismas būtų vertinęs ir atsižvelgęs į Rekomendacijas, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Byla yra vidutinio sudėtingumo, nereikalaujanti ypatingų specialių žinių, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, todėl bylinėjimosi išlaidų suma turi būti ženkliai mažinama, jeigu teismas nuspręstų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
12. Atsakovai V. M. ir A. M., atstovaujami advokatės Audronės Žemeckės, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimą skundžiamose dalyse palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.
13. Atsiliepime nurodė, kad didžioji dalis ieškovės apeliacinio skundo argumentų yra susiję ne su sprendimo dalimi dėl teisės į žemės sklypą praradimo padarinių, bet su sprendimo dalimi dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas atsisakė taikyti 4.105 straipsnio 3 dalį bei nurodė, jog šiuo atveju taikytina CK 4.105 straipsnio 1 dalis. Ieškovė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, kadangi į bylą nėra pateikusi jokių įrodomąją galią turinčių duomenų, kurie galėtų patvirtinti jos reikalavimą įpareigoti atsakovus savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą. Teismo nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodomąją galią turinčių duomenų visuma patvirtina, jog ieškovės argumentai apie atsakovų tariamai neteisėtai atliktus rekonstrukcijos darbus dujų reguliavimo punkte, esančiame žemės sklype, yra nepagrįsti. Laikantis EŽTT praktikos, net ir tuo atveju, jei sprendimo dalis, kuria nuomos sutartis pripažinta negaliojančia, bus nepakeista, teismas negalės pripažinti, jog ji negalioja dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakomybė dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų tenka valstybei. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę atlaisvinti žemės sklypą galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu egzistuotų ir trečioji CK 4.105 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga – nebūtų galimybės atsakovams suteikti teisę naudotis žemės sklypu kitu teisėtu būdu. Šiuo atveju teismas yra saistomas Šiaulių apygardos teisme 2018 m. kovo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-200-357/2018 sukurto precedento. Nurodytos civilinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teismo sprendimas skundžiamoje dalyje dėl teisės į žemės sklypą praradimo padarinių yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendimu buvo atmesta 50 proc. ieškovės reikalavimų, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, atsakovų naudai iš ieškovės turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Vadovaujantis Rekomendacijų reikalavimais maksimalus atlyginimo už atsakovams suteiktas paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras galėjo būti net 6 901,44 Eur, tačiau atsakovai už teisines paslaugas byloje sumokėjo tik 2 383,70 Eur sumą. Vadovaujantis Rekomendacijų reikalavimas, atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra visiškai pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį mažinti.
Šalies argumentai
14. Apeliaciniame skunde atsakovai V. M. ir A. M., atstovaujami advokatės Audronės Žemeckės, prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimą ir ieškinį atmesti visiškai bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė:
4.1. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad žemės sklype esantis dujų reguliavimo punktas nėra susijęs su žemės sklypo paskirtimi. Žemės sklypo suprojektuotos ribos ir dydis, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos buvo nustatyti detaliajame plane 2013-2014 metais. Atsakovai įgiję statinius teisės aktų nustatyta tvarka 2014 m. sausio 20 d. sudarė Žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-7 (su visais pakeitimais), ir iki šiol moka nustatytą valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsakovai yra gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, kuriame stovi jų gyvenamasis namas. Nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos dujų reguliavimo punktas apeliantų buvo naudojamas sandėliavimui ir apeliantai ėmėsi visų priemonių, kad žemės sklypas būtų suformuotas būtent sandėliavimo objektų teritorijos. Duomenys, kad dujų reguliavimo punkte buvusi dujų perdavimo įranga bei inžineriniai tinklai buvo demontuoti ir liko tik pastatas, buvo pateikti valstybinėms institucijoms jau 2006 metais. Nuo 2007 metų apeliantai dėjo visas pastangas, kad žemės sklypas būtų suformuotas sandėliavimo objektų teritorijos, kadangi suformavus žemės sklypą būtų buvę galima įstatymų nustatyta tvarka keisti dujų reguliavimo punkto naudojimo paskirtį iš gamybos, pramonės į sandėliavimo. Dujų reguliavimo punkto paskirtis ne dėl atsakovų kaltės, iki šios dienos nėra pakeista, tačiau iš Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūnijos 2016 m. gegužės 30 d. rašto Nr. 11-2-360 matyti, kad dujų reguliavimo punktas yra naudojamas sandėliavimo reikmės, kas atitinka žemės sklypo naudojimo būdą. Nuomos sutartis negali būti nutraukiama dėl to, kad dėl valstybės institucijų kaltės atsakovai nuo nuosavybės teisių į statinius įgijimo 2007 metais dujų reguliavimo punktą naudojo sandėliavimo reikmėms. Šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos tiek rengiant, tiek suformuojant žemės sklypą. Byloje neįrodyta, jog žemės sklypas nėra būtinas atsakovų statiniams eksploatuoti
4.2. Atsakovai turėjo įstatymų ginamą teisę valstybinės žemės sklypą išsinuomoti lengvatine, t. y. ne aukciono, tvarka. Teismas šių aplinkybių netyrė ir pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies, 263 straipsnio 2 dalies, 270 straipsnio 4 d. 2-3 punktų reikalavimus.
Atsiliepimas
15. Ieškovė Nacionalinės žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti.
16. Atsiliepime nurodė, kad atsakovai skunde nepagrįstai nurodė, kad teismas netinkamai sprendė dėl žemės sklypo ir pastato naudojimo būdų, jog žemės sklypas buvo formuojamas sandėliui, neįvertino, kad nuo pat įsigijimo pastatą naudoja sandėliavimui. Iš 2012 m. parengto Žemės sklypo plano pastabų matyti, jog planu buvo formuojamas sklypas esamam pastatui eksploatuoti, o ne būsimam sandėliavimo paskirties statiniui. Negali būti ginamas atsakovų lūkestis į teisę naudotis pastatu, kadangi atsakovai sąmoningai ir kryptingai siekė išsinuomoti žemės sklypą, rekonstravo jame buvusį statinį, neturėdami tam jokių teisių. Atsakovai savavališkai pakeitė pastato paskirtį, nors ir esant sudarytai sutarčiai, sudarytai pažeidžiant tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas. Atsakovams turėjo būti ir buvo žinoma, kad žemės sklypas, kuriame yra tik nefunkcionuojantis, neturintis konkrečios paskirties pastatas, negalėjo būti išnuomotas. Neteisėto sandorio sudarymą ir su tuo susijusias pasekmes lėmė pačių atsakovų neteisėti veiksmai. Nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovai įsigiję pastatą ar kad nuomos sutarties sudarymo metu naudojo jį pagal paskirtį. Atsakovams priklauso nenaudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį inžineriniams tinklams priskirtinas pastatas, kurį jie neturėdami tam jokio teisinio pagrindo patys rekonstravo į sandėlį. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimo akto matyti, kad atsakovai, neturėdami statybą leidžiančių dokumentų, atliko statinio rekonstrukciją, jį perstatė ir pakeitė jo paskirtį, todėl atsakovų veiksmai neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų. Faktinės aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad nuo pat įsigijimo pastatas naudojamas sandėliavimui. Teismas skundžiamoje sprendimo dalyje tinkamai įvertino materialines ir procesinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai sprendė panaikinti įsakymą bei pripažinti sutartį negaliojančia.
17. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į apeliacinius skundus įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos
19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo.
20. Byloje nustatytos sekančios ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės:
- 0,0296 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis(duomenys neskelbtini), nuosavybės priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos;
- minėtame sklype yra atsakovui V. M. nuo 2007 m. liepos 24 d. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: pastatas – dujų reguliavimo punktas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytas pagal 2007 m. liepos 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VL-3729 ir priėmimo – pardavimo aktą Nr. VL-3730 (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas);
- V. M. 2011 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. A-31 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ buvo nuspręsta leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui;
- Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. A-444 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ buvo patvirtintas ginčo žemės sklypo planas (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos);
- Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-291 buvo suformuotas žemės sklypas, patvirtinti šio žemės sklypo kadastriniai duomenys, nustatyti pagal UAB „TopoEra“ matininko J. Barakausko parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatytas 90 kv. m kelio servitutas, suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams važiuoti transporto priemonėmis, pėsčiųjų taku; Suformuotas naujas nekilnojamojo turto objektas – 0,0296 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) mieste 2013 m. gegužės 31 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre;
- V. M. 2013 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į ieškovę dėl ginčo žemės sklypo nuomos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2)-27 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos“ buvo nutarta išnuomoti atsakovui V. M. 0,0296 ha žemės (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos). Ieškovė 2014 m. sausio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-7 šį žemės sklypą šešiasdešimt vienerių metų laikotarpiui išnuomojo atsakovui V. M. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).
21. Priimti administraciniai sprendimai ir valstybinės žemės nuomos sutartis iš esmės ginčijami tuo pagrindu, kad valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas prie aiškios paskirties neturinčio atsakovui V. M. priklausančio pastato.
22. Žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, reikalaujanti žemės santykius reguliuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.
23. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimo įstatymu tikslas – užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų požiūriu. Šis reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011).
24. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prioritetinis valstybinės žemės nuomos būdas – aukcionas, kai žemė išnuomojama asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą (CK 6.551 str. 1 d., Žemės įstatymo 9 str. 5 d.). Ne aukciono būdu valstybinė žemė nuomojama tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nurodytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi, pastatų ir įrenginių savininkai (nuomotojai) turi įstatyme garantuotą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą žemės sklypą.
25. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas pažymėta, kad pagrindas įgyvendinti teisę nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka yra teisėtas šioje žemėje esančių statinių, įrenginių valdymas; būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Kitaip tariant, ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui eksploatuoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018; kt.). Asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-317-492/2017; 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-545-261/2018). Taigi, valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis yra sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploatavimą.
26. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklių) 28 punkte nustatyta, kad naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.
27. Teisėjų kolegija pažymi, jog statinio savininko ketinimas naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 28 punkto taikymo prasme būtent ir reiškia šio asmens ketinimą įgyvendinti savo kaip statinio savininko turimas teises į statinį. Statinio savininkas, siekiantis įgyti teisę į valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka, privalo pagrįsti, kad jis turi teisę ir galimybę įgyvendinti savo kaip statinio savininko teises. Pažymėtina, kad galimybės visapusiškai įgyvendinti nuosavybės teisę, kaip ji suprantama pagal CK 4.37 straipsnį, į statinį egzistavimas siejamas su statinio statybos teisėtumu – tik teisėtai pastatytas statinys (ar statomo statinio dalis) gali būti civilinės apyvartos objektas (CK 4.103 str.), todėl statinio savininkas, pretenduojantis į valstybinės žemės nuomą be aukciono, turi įrodyti, kad jam nuosavybės teise priklausantis statinys yra pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, statinio savininkas, pretenduojantis į valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu, taip pat privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu, t. y. statinio naudingųjų savybių pritaikymu, ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina teisė į valstybinės žemės nuomą.
28. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje pateiktą sąvoką, statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. CK 4.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nurodyta, kad pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.
29. Apeliantai V. M. ir A. M. savo skunde nurodo, jog žemės sklypas jiems yra reikalingas nuosavybės teise priklausančio statinio eksploatavimui, kadangi jis yra naudojamas (sandėliavimui), atsakovai atliko eilę darbų, investavo lėšas, kad jiems būtų suformuotas ir išnuomotas žemės sklypas, kuris naudojamas pagal pagrindinę paskirtį ir nustatytą naudojimo pobūdį.
30. Byloje pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis neginčijamai nustatyta, kad atsakovui V. M. nuosavybės teise priklauso pastatas – dujų reguliavimo punktas bei kiti inžineriniai kiemo statiniai (kiemo aikštelė), esantys (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į statinius įgyta 2007 m. liepos 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Sutartis nėra nuginčyta, nuosavybės teisė įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas V. M. teisėtai nuosavybės teisę į statinius įgijo pagal sandorį (CK 4.47 str.). Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).
31. 2014 m. sausio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8DŽN-7 4.1. punkte nurodyta, kad išnuomotame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo rėžimui. Statinius ar įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant išvardytų sąlygų, nuomininkai privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.
32. Iš byloje pateikto Valstybinės statybos inspekcijos 2016 m. balandžio 1 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-571-(15.31) matyti, kad statinys stovi tuščias, jis rekonstruotas pakeičiant sutapdintą stogą į šlaitinį, patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 lentelės 5 punktą, statinys priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.1 ir 3.1 punktais, rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje. Rašytinis pritarimas supaprastintam rekonstravimo projektui privalomas rekonstruojant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje. Trečiasis asmuo Valstybinė statybos inspekcija patikrinimo metu pažeidimų nenustatė.
33. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įgalioti asmenys, vadovaudamiesi statybos techninio reglamentu STR 1.12.08 :2010,,Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 2016 m. gegužės 27 d. apžiūrėjo statinį (pastatas – dujų reguliavimo punktas), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės), esantį Birutės g. 22A, Kaune vietoje, ir konstatavo, kad apžiūros metu nustatyta, jog statinys buvo rekonstruotas įrengiant šlaitinį stogą. Statinio patalpose buvo laikomos statybinės medžiagos, komunalinių atliekų konteineriai, sukrautos malkos, namų ūkio padargai, lauko baldai. Patikrinimo metu statinyje Birutės g. 22A, Kaune, statybos darbai, gamyba ar kita veikla, nei atitinkanti daikto pagrindinę naudojimo paskirtį (gamybos, pramonės), nei prieštaraujanti daikto pagrindinei naudojimo paskirčiai nebuvo vykdoma.
34. Dujų reguliavimo punktas įrengiamas atskirai stovinčiame stacionariame pastate. Byloje ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad iki pastato pardavimo pastate buvo įrengta dujų įranga, ar pastatas buvusio pastato savininko AB „Lietuvos dujos“ buvo pajungtas į dujų skirstymo sistemą. Kaip jau minėta, pastato – dujų reguliavimo punkto paskirtis (gamybos, pramonės) yra nurodyta Nekilnojamojo turto registre, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės deklaratyviais teiginiais, nepagrįstai sprendė, kad pastatas neturi aiškios paskirties. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovui priklausantys statiniai yra sunykę, nenaudojami, įgyti ar pertvarkyti nesant teisinio pagrindo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad statinio savininkai turėjo teisinį pagrindą išsinuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono.
35. Pagal aukščiau minėtų Taisyklių 34 punktą asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, savivaldybės administracijos direktoriui arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (toliau – valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija) – pateikia prašymą išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) ir nurodo statinių ir įrenginių, esančių prašomame išnuomoti naudojamame žemės sklype, unikalius numerius. Valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija per 10 darbo dienų nuo prašymo išnuomoti žemės sklypą ir kitų dokumentų gavimo patikrina, ar prašyme nurodyti visi reikiami duomenys ir pateikti visi Taisyklių 34 punkte nurodyti dokumentai, taip pat sutikrina asmens pateiktus duomenis su Juridinių asmenų registro duomenimis, patvirtinančiais Lietuvos Respublikos juridinio asmens įregistravimą (Taisyklių 35 p.). Jeigu kartu su prašymu išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) nepateikiamas žemės sklypo planas, nes prašomas išnuomoti žemės sklypas nesuformuotas, prašymas išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) ir kiti dokumentai asmeniui negrąžinami, bet valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui, kad būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir žemės sklypo planą, nurodo subjektus, kurie turi organizuoti šių dokumentų rengimą, ir kieno lėšomis šie dokumentai turi būti rengiami (Taisyklių 36 p.). Valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija parengtą valstybinės žemės nuomos sutarties projektą įteikia arba išsiunčia registruotu laišku (įteikiant) nuomininkui. Pasirašydamas sutarties projekte arba atskiru raštu nuomininkas patvirtina, kad sutinka su sutarties projekte išdėstytomis žemės sklypo nuomos sąlygomis (Taisyklių 39 p.).
36. Byloje nustatyta, kad atsakovai pateikė prašymą dėl žemės nuomos, ėmėsi visų priemonių, jog laikantis teisės aktų reikalavimų būtų parengti visi reikalingi dokumentai valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti: gavo teisės aktų reikalavimus atitinkančius įgaliotos institucijos leidimą rengti planą, savo lėšomis parengė planą, kuris nustatyta tvarka buvo patvirtintas Kauno miesto administracijos direktoriaus įsakymu. Pati ieškovė savo įsakymu suformavo naują žemės sklypą, patvirtino jo kadastrinius duomenis, nustatė servitutus, parengė žemės sklypo nuomos sutartį. Nei Kauno miesto savivaldybės administracija, nei pati ieškovė iš pateiktų dokumentų nenustatė, kad atsakovams prie jų turimo pastato (duomenys neskelbtini) negalėjo būti suformuotas žemės sklypas ir išnuomotas atsakovams be aukciono. Pažymėtina, kad ginčijamų nuomos sutarčių sudarymo metu galiojo tie patys teisės aktai ir ieškovė vadovavosi tais pačiais VĮ Registrų centro duomenimis.
37. Teisinė registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, o ne teisių nustatymo funkciją – tokio išaiškinimo nuosekliai laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018; kt.). Vien faktas, kad atsakovui priklausančio pastato paskirtis nekilnojamojo turto registre nebuvo pakeista prieš parduodant pastatą, nes jame buvo išmontuota dujų įranga, ir pastatas nuo pat jo įsigijimo momento faktiškai atliko sandėliavimo funkciją, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju atsakovai pastatą naudojo ne pagal paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neginčija nei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. įsakymo Nr. A-444 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas ginčo žemės sklypo planas (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos), nei pačios priimto Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 8SK-(14.8.100.)-291, kuriuo buvo suformuotas žemės sklypas, patvirtinti šio žemės sklypo kadastriniai duomenys, nustatytas servitutas, ir kurio pagrindu suformuotas žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nurodant pagrindinę jo paskirtį – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.
38. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovams priklausantis pastatas neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, todėl negalėjo būti išnuomotas atsakovams be aukciono.
39. Nustatyta, kad valstybei priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) atsakovams buvo išnuomotas valdžios institucijų priimtais teisės aktais, nors po to tų pačių institucijų konstatuota, jog atsakovams negalėjo būti išnuomotas žemės sklypas ne aukciono tvarka. Tai reiškia, kad valdžios institucijos, priimdamos atitinkamus teisės aktus, dėl savo pačių nerūpestingumo galimai darė klaidas, tačiau jas turi taisyti neužkraudamos neproporcingos naštos kitiems asmenims. Pripažinus negaliojančiomis žemės nuomos sutartis, pastato savininkų teisės naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu pastatu būtų visiškai apribotos, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai ir panaikintas 2014 m. sausio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus įsakymas Nr. 8VĮ-14(14.8.2.)-27 bei nuo sudarymo momento pripažinta negaliojančia 2014 m. sausio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-7, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimai šioje dalyje atmestini (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
40. Ieškovė apeliaciniame skunde prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,0296 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą patenkinti. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ginčo santykiams taikytinos CK 4.105 straipsnio 1 dalies nuostatos ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovai statinį savavališkai rekonstravo, todėl turėtų būti taikomos CK 4.105 straipsnio 3 dalies nuostata.
41. CK 4.105 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu. Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu ne dėl statinių savininko kaltės, tai statinių savininkui atlyginama CK 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo savininko lėšomis (CK 4.105 str. 2 d.). CK 4.105 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu gali būti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami. CK 4.105 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju statiniai nukeliami arba nugriaunami jų savininko lėšomis, statybinės medžiagos, likusios tuos statinius nugriovus, yra statinių savininko nuosavybė.
42. Byloje, nagrinėjant žemės sklypo sandorio pripažinimo negaliojančiais klausimą, nėra nustatyta, kad atsakovai V. M. ir A. M. buvo nesąžiningi žemės sklypo įgijėjai. Ginčijamas sandoris nėra pripažintas negaliojančiu, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad suformuoti žemės sklypą, nustatyti jo paskirtį ir naudojimo pobūdį, patvirtinti kadastrinius duomenis, ir galiausiai išnuomoti atsakovams priklausančių statinių eksploatacijai buvo nuspręsta administraciniais aktais. Atsižvelgdama į ieškovės ir atsakovų elgesį susidariusioje situacijoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovų kaltę, o ieškovės reikalavimo dėl sklypo atlaisvinimo ir statinių nugriovimo patenkinimas, nenuginčijus pirkimo – pardavimo sandorio, pažeistų atsakovų, kaip teisėtų statinių savininkų, teisių apsaugą, šalių interesų pusiausvyrą, neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 str.), todėl naikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir pastato nugriovimo, nėra jokio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo
43. Teismui nusprendus ieškovės ieškinį atmesti, atsakovų pirmosios instancijos eisme turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (CPK 93 str. 1 d.).
44. Bylos duomenimis, atsakovai už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 383,70 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, tame tarpe – 302,50 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga ir už atsakymo parengimą, 72,60 Eur už pretenzijos surašymą, 242,00 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą ir 363,00 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimą, 423,50 Eur už tripliko parengimą ir atstovavimą 2017 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje, pasirengimą posėdžiui, 375,10 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį, rašto dėl taikos sutarties parengimą, už pasiruošimą ir atstovavimą 2018 m. sausio 29 d. teismo posėdyje; 605,00 Eur už prašymo dėl senaties termino taikymo parengimą, už atstovavimą 2018 m. balandžio 16 d. ir 23 d. teismo posėdžiuose.
45. Atsakovų nurodytos išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) nustatytų maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, procesinių veiksmų baigtį ir naujų žinių būtinumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog šios išlaidos mažintinos: pagal pateiktas ataskaitas matyti, kad už pareiškimus sprendžiant ginčą iki bylos nagrinėjimo teisme ieškovai sumokėjo 374,60 Eur. Šios išlaidos mažintinos iki 278,00 Eur (Rekomendacijų 8.1 p.). Už atsiliepimo į ieškinį (patikslintą ieškinį) parengimą atsakovai sumokėjo 544,50 Eur, už atstovavimą teismo posėdžiuose 2018 m. sausio 29 d., balandžio 16 d. ir balandžio 24 d. teismo posėdžiuose – 423,50 Eur, už pasiruošimą 2018 m. balandžio 16 d. teismo posėdžiui ir baigiamosios kalbos paruošimą – 302,50 Eur. Už tripliko parengimą ir atstovavimą 2017 m. lapkričio 13 d. posėdyje atsakovai sumokėjo 423,50 Eur. Šios išlaidos mažintinos iki 242,00 Eur (už tripliko parengimą), nes advokatė nedalyvavo 2017 m. lapkričio 13 d. posėdyje. Atsakovams taip pat nepriteistinos 242,00 Eur išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, nes atskirasis skundas buvo patenkintas, 181,50 Eur už raštą dėl taikos sutarties sudarymo, nes taikos sutartis nebuvo sudaryta, 60,50 Eur už prašymo dėl senaties termino taikymo paruošimą. Tokiu būdu, iš ieškovės atsakovams priteistina 1 246,00 Eur (278 + 423,50 + 203,50 +242) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
46. Be to, atsakovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 103,50 Eur bylinėjimosi išlaidų: 75,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą, 544,50 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 484,00 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimo. Tokiu būdu, atsakovams iš ieškovės iš viso priteistina 2 349,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių
47. Ieškinį atmetus, naikintinos Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įregistruoti valstybės įmonės Registrų centras tvarkomame Nekilnojamojo turto registre draudimą perleisti nuosavybės teises į atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį pastatą – dujų reguliavimo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bei uždrausti atsakovui V. M. dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su šiais nekilnojamaisiais objektais, išskyrus sandorius, kurie tiesiogiai susiję su šio ieškinio reikalavimų įvykdymu; uždrausti tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į minėtus nekilnojamuosius objektus, o atsakovui V. M. – atlikti dujų reguliavimo punkto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) bei atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) m. (CPK 149 str. 1).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2014 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2)-27 ir nuo sudarymo momento pripažinta negaliojančia 2014 m. sausio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-7, sudaryta tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos, ir V. M. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos šiuos ieškinio reikalavimus atmesti.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, atsakovams V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 349,50 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi – įregistruoti valstybės įmonės Registrų centras tvarkomame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimą perleisti nuosavybės teises į atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį pastatą – dujų reguliavimo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bei uždrausti atsakovui V. M. dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su šiais nekilnojamaisiais objektais, išskyrus sandorius, kurie tiesiogiai susiję su šio ieškinio reikalavimų įvykdymu; uždrausti tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į minėtus nekilnojamuosius objektus, o atsakovui V. M. – atlikti dujų reguliavimo punkto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) bei atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) m.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.