- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-338-210/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Pareiškėjas
- R. T., J. T.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. T. ir J. T. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-134-1037/2017 pagal pareiškėjų R. T., J. T. skundą dėl antstolio V. D. veiksmų, suinteresuoti byloje asmenys –AB Ūkio bankas, AB „DnB Nord lizingas“, AB Šiaulių bankas, AB DnB bankas, „If P&C Insurance“, „Lindorff Oy“ filialas, Telšių apskrities VPK, Vilniaus apskrities VPK.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. T. ir J. T. su skundu kreipėsi į antstolį V. D. prašydami panaikinti antstolio 2016-11-08 patvarkymus Nr. 036-3434, Nr. 036-3436 – Nr. 036-3444 ir užbaigti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad prašomuose panaikinti patvarkymuose nurodoma, kad antstolis 2012-10-31 buvo priėmęs patvarkymus dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, o gavęs 2016-01-29 Klaipėdos apygardos teismo nutartį Nr. B2-29-460/2016, kuria užbaigta UAB „Transporto sprendimai“ bankroto procedūra, vadovaudamasis CPK 628 straipsnio 2 dalimi vykdomąsias bylas atnaujino. Tokie antstolio patvarkymai yra nepagrįsti, nes pareiškėjai į UAB „Transporto sprendimai“ bankroto bylą buvo įtraukti bendraatsakoviais, todėl antstolis turėjo vykdomąsias bylas nutraukti.
2. Antstolis 2016-12-01 patvarkymu skolininkų skundo netenkino ir vykdomąsias bylas su skundu perdavė teismui. Nurodė, jog jo žinioje yra vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko R. T. išieškotojų AB Ūkio banko, AB „DnB NORD lizingo“, AB Šiaulių banko, AB DnB banko, Vilniaus apskrities VPK, „If P&C Insurance“, valstybės naudai ir vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininkės J. T. išieškotojų AB Ūkio banko, AB DnB banko, „Lindorff Oy“ filialo naudai. Šiose vykdomosiose bylose skolininkai yra pareiškėjai, o ne jiems priklausanti individuali įmonė (pertvarkyta į UAB). Paskoliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp išieškotojų ir fizinių asmenų, vykdomieji raštai išieškotojams išduoti pagal pareiškėjų, kaip fizinių asmenų, prievoles, dėl to skolininkams priklausiusios individualios įmonės pabaiga nenulemia skolininkų, kaip fizinių asmenų, prievolių kreditoriui pabaigos ir pareiškėjų prievolės nesibaigė. Išieškojimas pagal asmenines pareiškėjų prievoles turi būti tęsiamas, nutraukti vykdomųjų bylų nėra pagrindo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys „Lindorff Oy“, veikiantis per „Lindorff Oy“ filialą, „If P&C Insurance“, AB DnB bankas su pareiškėjų skundu nesutiko, kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė.
5. Teismas sprendė, kad esminę reikšmę turi tai, kad yra vykdomos skolininkų asmeninės prievolės ir bankrutavusi įmonė buvo uždaroji akcinė bendrovė, o ne individuali įmonė. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų prievolės kilo iš jų, kaip fizinių asmenų prievolių, kurios nesusijusios su įmone, o ir pati bankrutuojanti įmonė buvo uždaroji akcinė bendrovė. Pareiškėjai į įmonės bankroto bylą įtraukti bei jų kreditorių vykdomosios bylos perduotos buvo tik dėl to, kad jie atitinkamą laiką buvo subsidiariai atsakingi už įmonės skolas savo turtu. Teismas įvertinęs tai, jog vykdomosiose bylose vykdomi išieškojimai dėl asmeninių R. T., J. T. prievolių, o bankrutuojanti įmonė buvo ne individuali, o uždaroji akcinė bendrovė, sprendė, kad antstolis V. D. skundžiamais patvarkymais vykdomąsias bylas atnaujino pagrįstai, todėl pareiškėjų skundo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjai R. T. ir J. T. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį ir išspręsti klusimą iš esmės – pareiškėjų skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas netinkamai įvertino prievolės pobūdį ir pareiškėjų statusą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Apeliantų teigimu, už individualios įmonės – neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – prievoles atsako ne vien tik įmonė, bet ir jos dalyviai, tai visos civilinės bylos, kuriose nagrinėjami įmonės dalyviui (dalyviams) pareikšti turtiniai reikalavimai, turi būti perduodamos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pagal CPK 632 straipsnio 6 punktą vykdomoji byla užbaigiama persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apeliantai apeliuoja į tai, kad poreikis kreditoriams reikšti bankroto byloje reikalavimus, kylančius iš sandorių, sudarytų ne su įmone, o su privačiu fiziniu asmeniu (įmonės savininku), priklauso nuo individualios įmonės savininko atsakomybės pagal įmonės prievolės subsidiarumą (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), nes visas įmonininko turtas patenka į bankrutuojančios įmonės turto balansą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjų prievolės pobūdį. Fizinio asmens prievolė savaime dėl jo individualios įmonės bankroto nepasibaigia ir, teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, bei negavus šio reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolė išlieka. Nagrinėjamu atveju kreditoriai buvo pareiškę finansinius reikalavimus skolininkų individualios įmonės bankroto byloje, kurioje šie reikalavimai nebuvo patenkinti, akivaizdu, kad tokie reikalavimai atsirado iš išieškotojų ir fizinių asmenų sutartinių prievolinių teisinių santykių.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lindorff Oy veikiantis per Lindorff Oy filialas prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prievolės yra asmeninio pobūdžio, vykdomosios bylos yra užvestos ir vykdomos vykdomųjų dokumentų, išduotų pareiškėjų R. T. ir J. T., o ne UAB „Transporto sprendimai“ atžvilgiu ir nesibaigia likvidavus UAB „Transporto sprendimai“. Pareiškėjų nurodomas vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas, persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, taikomas fizinio ar juridinio asmens bankroto procedūros atveju, o ne nagrinėjamu atveju, kai pareiškėjai laikinai savo turtu buvo atsakingi už individualios įmonės skolas. Pareiškėjų prievolėms esant asmeninio pobūdžio ir neįvykdytoms, vykdomųjų bylų vykdymas yra atnaujintas pagrįstai ir negali būti nutrauktas CPK 632 straipsnio 6 punkto pagrindu.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo If P&C Insurance AS veikiantis per If P&C Insurance AS filialą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Fizinis asmuo trejus metus atsako už pertvarkomo juridinio vieneto prievoles, o ne juridinis vienetas atsako už fizinio asmens prievoles. Pareiškėjų asmeninė prievolė buvo įtraukta į UAB „Transporto sprendimai“ bankroto procedūrą, kuri baigėsi minėtos įmonės likvidacija. Prievolės pobūdis yra asmeninis ir negali baigtis įmonės, kurioje pareiškėjai buvo įtraukti kaip bendraatsakoviai, bankroto pagrindu.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB Dnb bankas prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti banko turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Apeliantų pateikiami argumentai neįrodo skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Įsiteisėjusia teismo nutartimi yra konstatuota, jog nėra vykdomosios bylos sustabdymo ar nutraukimo pagrindų, o skola išieškoma pagal asmeninę prievolę. Nepateikta įrodymų, jog antstolio vykdomosiose bylose vykdomi išieškojimai yra ne pagal apeliantų asmenines prievoles, ar kad jos tinkamai įvykdytos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Byloje kilo ginčas dėl vykdomųjų bylų atnaujinimo teisėtumo pasibaigus įmonės bankroto procesui.
12. Byloje nustatyta, kad antstolis V. D. vykdo vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš skolininkų R. T. ir J. T. išieškotojų AB Ūkio bankas, AB „DnB Nord lizingas“, AB Šiaulių bankas, AB DnB bankas, „If P&C Insurance“, „Lindorff Oy“ filialas, Telšių apskrities VPK, Vilniaus apskrities VPK naudai. Minėtose vykdomosiose bylose 2012-10-31 buvo priimti patvarkymai „Dėl vykdomosios bylos sustabdymo“ iki pasibaigs UAB „Transporto sprendimai“ bankroto procedūra, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2011-08-18 nutartimi į UAB „Transporto sprendimai“ bankroto bylą įtraukė iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę pertvarkyto juridinio asmens dalyvius, t. y. skolininkus R. T., J. T., nes iš jų turimo santuokoje įgyto turto pagal CK 2.104 str. 2 d. galėjo būti išieškota už R. T. firmos, pertvarkytos į UAB „Transporto sprendimai“ prievolės. Antstolis 2012-10-31 patvarkymuose nurodė, jog pasibaigus UAB „Transporto sprendimai“ bankroto procedūrai, jo žinioje esančių vykdomųjų dokumentų vykdymas dėl asmeninių R. T. ir J. T. prievolių turės būti tęsiamas. Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-29 nutartimi užbaigta UAB „Transporto sprendimai“ bankroto procedūra, įmonė yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl antstolis skundžiamais 2016-11-08 patvarkymais atnaujino vykdomąsias bylas ir tęsia vykdymo veiksmus.
13. Apeliantai atskirąjį skundą grindžia CK 2.104 straipsnio 2 dalimi, kuria nurodoma, kad, jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Tačiau atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad tiek CK nuostatos, tiek kasacinio teismo praktika aiškiai nustato, kad fizinis asmuo trejus metus atsako už pertvarkomo juridinio vieneto prievoles, o ne juridinis vienetas atsako už fizinio asmens prievoles.
14. Iš apeliantų atžvilgiu išduotų vykdomųjų dokumentų akivaizdu, kad susidariusios ir išieškomos skolos yra asmeninės pareiškėjų R. T. ir J. T. prievolės. Taigi, skundžiami antstolio patvarkymai dėl vykdomųjų bylų atnaujinimo priimti vykdant vykdomuosius dokumentus, pagal kuriuos skolininkai yra R. T. arba J. T., o ne jiems priklausiusi individuali įmonė, kuri vėliau pertvarkyta į UAB. Šiuo konkrečiu atveju vykdomieji raštai išieškotojams išduoti pagal pareiškėjų, kaip fizinių asmenų prievoles, dėl to skolininkams priklausiusios individualios įmonės pabaiga negali lemti skolininkų, kaip fizinių asmenų, prievolių kreditoriams pabaigos, ners pareiškėjų asmeninės prievolės nėra pasibaigusios. Apeliantai į įmonės bankroto bylą įtraukti bei jų kreditorių vykdomosios bylos perduotos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tik dėl to, kad pareiškėjai atitinkamą laiką buvo subsidiariai atsakingi už individualios įmonės skolas savo turtu. Vykdomosiose bylose vykdomi išieškojimai dėl asmeninių R. T., J. T. prievolių, bankrutuojanti įmonė buvo ne individuali, o uždaroji akcinė bendrovė, todėl pritartinas bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad antstolis V. D. skundžiamais patvarkymais vykdomąsias bylas atnaujino pagrįstai.
15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.
16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies – CPK 93 straipsnio 1 dalis. Byloje AB DnB bankas pateikė duomenis, kad yra patyrusi 242 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 242 Eur suma yra pagrįsta, todėl nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apeliantų AB DnB banko naudai (CPK 98 str. 1 d.). Kiti suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų apie išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. T., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) AB DnB bankui, įmonės kodas 112029270, 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.