Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Evaldas Pašilis, sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei, dalyvaujant administracinio tesės pažeidimo protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei R. R., pareiškėjams (administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims) D. S. ir D. G., jų atstovui advokatui Karoliui Smaliukui,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų D. S. ir D. G. atstovo advokato K. S. skundus dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. vasario 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/2-2 bei Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. vasario 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/7-7,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. vasario 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/2-2 D. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 171³ straipsnio 1 dalį buvo paskirta 343 Eur bauda už tai, kad ji, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 13-378 „Dėl viešojo pirkimo užduoties nustatymo“, būdama paskirta Viešojo pirkimo komisijos nare, supaprastintu būdu vykdant atvirą konkursą „Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų pirkimas “ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2014 m. balandžio 10 d., viešojo pirkimo Nr. 150048; toliau-Pirkimas), 2014 m. balandžio 7 d. įvykusiame Viešojo pirkimo komisijos posėdyje (2014 m. balandžio 7 d. komisijos posėdžio protokolas Nr. 1) dalyvavo sprendžiant klausimą dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų tvirtinimo ir balsavo priimant sprendimą patvirtinti neteisėtas Pirkimo sąlygas. Šio Pirkimo vertinimo rezultatus įforminus 2014 m. lapkričio 18 d. Viešųjų pirkimo tarnybos kontrolės skyriaus vertinimo išvadoje Nr. 4S-3866, konstatuoti šie Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai:

1) Pirkimo sąlygų 3.3 punktas neatitinka supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 42 p. nuostatų, tuo pažeidus Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai <...> turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs <...> “ bei 85 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles“;

2) Pirkimo sąlygose pasirinkta pasiūlymo vertinimo tvarka yra nepagrįsta ir pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, 2 dalyje nustatytą pirkimo tikslą – vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti viešojo pirkimo – pradavimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ir tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas ir Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 (aktuali redakcija nuo 2014-01-01) (toliau-Kainodaros metodika) 4.1 punkto reikalavimų, numatančių, kad „kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos“ bei 36.5.2 punkto reikalavimų, numatančių, kad „jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkami skirtingų prekių, paslaugų ar darbų kiekiai, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių kiekių <...> suma“. N. V. pirkimų įstatymo ir Kainodaros metodikos pažeidimai grindžiami šiomis aplinkybėmis:

a) Pirkimo sąlygų 10.3 punkte yra nurodytas pasiūlymų vertinimo kriterijus - patiekalų gamybos išlaidos vienam pietų daviniui, nors pirkimo objektas apima ir pusryčių, pavakarių, vakarienės bei naktipiečių teikimo paslaugas. Tokiu būdu tariamai buvo pažeistas viešųjų pirkimų tikslas (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), Kainodaros metodikos 4.1 punktas (kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos) ir 36.5.2 punkto nuostatos,

b) Pirkimo sąlygų 5.6 punkte yra nurodyta, jog tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turi siūlyti visą nurodytą paslaugų apimtį, tačiau pasiūlymo formoje buvo reikalaujama nurodyti tik pietų davinio gamybos išlaidoms skiriamą sumą,

c) Pirkimo sąlygų 2.1 punkte neįvardinta, ar perkamos tik nemokamo mokinių maitinimo paslaugos, ar tik mokamo mokinių maitinimo paslaugos, ir ar tiek vienos, tiek kitos. Perkant tiek mokamo, tiek nemokamo maitinimo paslaugas, tačiau vertinant tik nemokamo maitinimo vieno pietų davinio gamybos išlaidos skiriamų lėšų kainą, tariamai buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas, 2 dalyje nustatytas viešųjų pirkimų tikslas ir Kainodaros metodikos 4.1 punkto nuostata, numatanti, kad „kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos“,

d) Pasiūlymo formos nuostatos, kuriomis reikalaujama patiekti tik vieno pietų davinio sumą, tariamai neatitinka Kainodaros metodikos 2 punktą, numatantį, kad „sutarties kaina – suma, kurią perkančioji organizacija pagal sutartį turi sumokėti tiekėjui už perkamas prekes, paslaugas ar darbus“ bei 36.5.2 papunkčio nuostatą, numatančią, kad „Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkami skirtingų prekių, paslaugų ar darbų kiekiai, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių kiekių <...> suma“;

3) Pirkimo sutarties projekte nenustatytos sąlygos ir pagrindai, kuriais vadovaujantis gali būti keičiami pasitelkti subteikėjai. Tuo D. S., kaip Viešojo pirkimo komisijos narė, tvirtindama Pirkimo sąlygas, nesivadovavo Taisyklių 20.23 punkto nuostata, kad Pirkimo dokumentuose pateikiama ši informacija „siūlomos pasirašyti pirkimo <...> sutarties svarbiausios sąlygos <...> pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalį <...> „ ir galimai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 11 punkto nuostatą, numatančią, kad „Pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta <...> subrangovai, subtiekėjai ar subteikėjai <...> jų keitimo tvarka“;

4) D. S. galimai pažeidė Taisyklių 18 punkto nuostatos, jog pirkimo dokumentai turi būti aiškūs ir tikslūs, nes:

a) Techninės specifikacijos 3 punkto nuostatos ir pateiktas sąlygų paaiškinimas dėl vaikų ir mokinių amžiaus grupių yra neaiškus ir netikslus,

b) Techninės specifikacijos 3 punkto nuostata dėl pasikeitusių valgiaraščių derinimo tvarkos yra neaiški ir netiksli,

c) Techninės specifikacijos 9 punkto nuostatos ir sutarties projekto 2.2.27 papunkčio nuostatos yra neaiškios;

5) D. S., patvirtinusi Pirkimo sąlygas, kurių 4 priedo „Pirkimo sutarties projektas“ 3.4 punkte nustatyta, kad „Sutartyje numatyta pietų davinio gamybos išlaidoms skiriama suma gali kisti kai <...> 25 procentais ir daugiau padidėja ar sumažėja sutarties 1 priede nurodytas bendras mokyklų mokinių skaičius, kuriems skiriami nemokami pietūs. Pakeitimai gali būti atliekami ne dažniau kaip kartą per metus“, tuo galimai pažeidė Kainodaros metodikos 4.1 punkto nuostatą, numatančią, kad „kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos <...>“ bei 12 punkto nuostatą, numatančią, kad „Pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant preliminarius kiekius, nustatoma viršutinė ir apatinė ribos <...> arba nurodoma paklaida procentine išraiška, arba, jei neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodoma tik viršutinė riba“.

Šiuo nutarimu buvo konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. S., kaip Viešojo pirkimo komisijos narė, balsavusi už neteisėto sprendimo priėmimą (patvirtinti neteisėtas Pirkimo sąlygas“, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų tikslą, 18 straipsnio 6 dalies 11 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat Kainodaros metodikos 12, 4.1 ir 36.5.2 punktų nuostatas bei nesivadovavo Taisyklių 42 punkto, 20.23 punkto bei 18 punkto nuostatomis ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. vasario 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/7-7 D. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 171³ straipsnio 1 dalį buvo paskirta 343 Eur bauda už tai, kad ji, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 13-378 „Dėl viešojo pirkimo užduoties nustatymo“, būdama paskirta Viešojo pirkimo komisijos nare, supaprastintu būdu vykdant atvirą konkursą „Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų pirkimas “ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2014 m. balandžio 10 d., viešojo pirkimo Nr. 150048; toliau-Pirkimas), 2014 m. balandžio 7 d. įvykusiame Viešojo pirkimo komisijos posėdyje (2014 m. balandžio 7 d. komisijos posėdžio protokolas Nr. 1) dalyvavo sprendžiant klausimą dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų tvirtinimo ir balsavo priimant sprendimą patvirtinti neteisėtas Pirkimo sąlygas. Šio Pirkimo vertinimo rezultatus įforminus 2014 m. lapkričio 18 d. Viešųjų pirkimo tarnybos kontrolės skyriaus vertinimo išvadoje Nr. 4S-3866, konstatuoti šie Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai:

1) Pirkimo sąlygų 3.3 punktas neatitinka supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 42 p. nuostatų, tuo pažeidus Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai <...> turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs <...> “ bei 85 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles“;

2) Pirkimo sąlygose pasirinkta pasiūlymo vertinimo tvarka yra nepagrįsta ir pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, 2 dalyje nustatytą pirkimo tikslą – vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti viešojo pirkimo – pradavimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ir tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas ir Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 (aktuali redakcija nuo 2014-01-01) (toliau-Kainodaros metodika) 4.1 punkto reikalavimų, numatančių, kad „kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos“ bei 36.5.2 punkto reikalavimų, numatančių, kad „jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkami skirtingų prekių, paslaugų ar darbų kiekiai, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių kiekių <...> suma“. N. V. pirkimų įstatymo ir Kainodaros metodikos pažeidimai grindžiami šiomis aplinkybėmis:

a) Pirkimo sąlygų 10.3 punkte yra nurodytas pasiūlymų vertinimo kriterijus - patiekalų gamybos išlaidos vienam pietų daviniui, nors pirkimo objektas apima ir pusryčių, pavakarių, vakarienės bei naktipiečių teikimo paslaugas. Tokiu būdu tariamai buvo pažeistas viešųjų pirkimų tikslas (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), Kainodaros metodikos 4.1 punktas (kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos) ir 36.5.2 punkto nuostatos,

b) Pirkimo sąlygų 5.6 punkte yra nurodyta, jog tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turi siūlyti visą nurodytą paslaugų apimtį, tačiau pasiūlymo formoje buvo reikalaujama nurodyti tik pietų davinio gamybos išlaidoms skiriamą sumą,

c) Pirkimo sąlygų 2.1 punkte neįvardinta, ar perkamos tik nemokamo mokinių maitinimo paslaugos, ar tik mokamo mokinių maitinimo paslaugos, ir ar tiek vienos, tiek kitos. Perkant tiek mokamo, tiek nemokamo maitinimo paslaugas, tačiau vertinant tik nemokamo maitinimo vieno pietų davinio gamybos išlaidos skiriamų lėšų kainą, tariamai buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas, 2 dalyje nustatytas viešųjų pirkimų tikslas ir Kainodaros metodikos 4.1 punkto nuostata, numatanti, kad „kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos“,

d) Pasiūlymo formos nuostatos, kuriomis reikalaujama patiekti tik vieno pietų davinio sumą, tariamai neatitinka Kainodaros metodikos 2 punktą, numatantį, kad „sutarties kaina – suma, kurią perkančioji organizacija pagal sutartį turi sumokėti tiekėjui už perkamas prekes, paslaugas ar darbus“ bei 36.5.2 papunkčio nuostatą, numatančią, kad „Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkami skirtingų prekių, paslaugų ar darbų kiekiai, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių kiekių <...> suma“;

3) Pirkimo sutarties projekte nenustatytos sąlygos ir pagrindai, kuriais vadovaujantis gali būti keičiami pasitelkti subteikėjai. Tuo D. G., kaip Viešojo pirkimo komisijos narė, tvirtindama Pirkimo sąlygas, nesivadovavo Taisyklių 20.23 punkto nuostata, kad Pirkimo dokumentuose pateikiama ši informacija „siūlomos pasirašyti pirkimo <...> sutarties svarbiausios sąlygos <...> pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalį <...> „ ir galimai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 11 punkto nuostatą, numatančią, kad „Pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta <...> subrangovai, subtiekėjai ar subteikėjai <...> jų keitimo tvarka“;

4) D. G. galimai pažeidė Taisyklių 18 punkto nuostatos, jog pirkimo dokumentai turi būti aiškūs ir tikslūs, nes:

a) Techninės specifikacijos 3 punkto nuostatos ir pateiktas sąlygų paaiškinimas dėl vaikų ir mokinių amžiaus grupių yra neaiškus ir netikslus,

b) Techninės specifikacijos 3 punkto nuostata dėl pasikeitusių valgiaraščių derinimo tvarkos yra neaiški ir netiksli,

c) Techninės specifikacijos 9 punkto nuostatos ir sutarties projekto 2.2.27 papunkčio nuostatos yra neaiškios;

5) D. G., patvirtinusi Pirkimo sąlygas, kurių 4 priedo „Pirkimo sutarties projektas“ 3.4 punkte nustatyta, kad „Sutartyje numatyta pietų davinio gamybos išlaidoms skiriama suma gali kisti kai <...> 25 procentais ir daugiau padidėja ar sumažėja sutarties 1 priede nurodytas bendras mokyklų mokinių skaičius, kuriems skiriami nemokami pietūs. Pakeitimai gali būti atliekami ne dažniau kaip kartą per metus“, tuo galimai pažeidė Kainodaros metodikos 4.1 punkto nuostatą, numatančią, kad „kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos <...>“ bei 12 punkto nuostatą, numatančią, kad „Pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant preliminarius kiekius, nustatoma viršutinė ir apatinė ribos <...> arba nurodoma paklaida procentine išraiška, arba, jei neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodoma tik viršutinė riba“.

Šiuo nutarimu buvo konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. G., kaip Viešojo pirkimo komisijos narė, balsavusi už neteisėto sprendimo priėmimą (patvirtinti neteisėtas Pirkimo sąlygas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų tikslą, 18 straipsnio 6 dalies 11 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat Kainodaros metodikos 12, 4.1 ir 36.5.2 punktų nuostatas bei nesivadovavo Taisyklių 42 punkto, 20.23 punkto bei 18 punkto nuostatomis ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjos D. S. ir D. G. skundu kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą, prašydamos panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. vasario 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/2-2 bei Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. vasario 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/7-7. Skunduose nurodoma, kad priimti nutarimai yra neteisėti ir turi būti panaikinti, šiais argumentais: 1) Viešųjų pirkimų tarnybai nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, buvo pažeistos ATPK ir susijusių poįstatyminių teisės aktų nuostatos bei netinkamai išnagrinėta byla; 2) Pareiškėjai nepažeidė jokių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, o nurodyti pirkimo dokumentų tariami trūkumai yra formalaus pobūdžio, kai pačios sąlygos, kurių neaiškumą įvardino Viešųjų pirkimų tarnyba, yra aiškios. Visos pirkimo dokumentų sąlygų nuostatos buvo aiškios ir tikslios, jas suprato visi pasiūlymus pirkime pateikę tiekėjai ir jų neginčijo, todėl darytina išvada, kad Viešųjų pirkimų tarnybos įvardinami pirkimo dokumentų trūkumai yra tik tariami ir jais siekiama dirbtinai sukurti teisinį pagrindą, t.y. nubausti Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos narius; 3) Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, buvo netinkamai individualizuota atsakomybė ir bausmės skyrimo klausimai, Viešųjų pirkimų tarnyba visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog tariami pirkimo dokumentų neaiškumai ar netikslumai neturėjo jokios įtakos pirkimo rezultatams ir nepažeidė jokių teisinių gėrių.

Teisme pareiškėjos D. G. ir D. S. bei jų atstovas advokatas Karolis Smaliukas palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė panaikinti skundžiamus nutarimus ir bylą nutraukti. Jei teismas nutartų, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas, advokatas prašė skirti švelnesnę sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – įspėjimą.

Pareiškėja D. G. papilomai paaiškino, kad buvo sudaryta kompetentinga komisija, turinti tikslą, kad būtų užtikrinta konkurencija. Komisija dirbo nuoširdžiai, joje buvo įvairių sričių specialistai. Padaryti pažeidimai yra techninio pobūdžio, smulkūs, įtakos pirkimų rezultatui neturėjo. Šiai dienai pirkimų rezultatai yra vykdomi. Kretingos maistas sutartį nutraukti sutinka.

Pareiškėja D. S. papildomai paaiškino, kad paskirta bauda neatitinka padarytų pažeidimų. Švietimo skyrius buvo pirkimo iniciatorius. Lankėsi mokyklose ir klausė kas netenkina. Gindami viešąjį interesą stengėsi, kad maistas vaikams būtų kuo pigesnis. Viešųjų pirkimų tarnyba pagalbos nesuteikė, pirkimas buvo sudėtingas.

Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė atsiliepimus į D. S. ir D. G. skundus, kuriuose prašoma skundų netenkinti. Nurodoma, jog skundžiami nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo.

Teisme Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė R. R. prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Papildomai paaiškino, kad techninių klaidų nustatyta nebuvo, visi pažeidimai lygiaverčiai. Nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo skirti švelnesnės bausmės.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 301 straipsnį apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

D. S. ir D. G. administracinėn atsakomybėn patrauktos už pažeidimo, numatyto ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje padarymą, tai yra už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 2P/2-2, 2P/7-7).

ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, kitiems viešuosius pirkimus atliekantiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija (toliau - Perkančioji organizacija) 2014 m. balandžio 10 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS) supaprastinto atviro konkurso būdu paskelbė viešąjį pirkimą „Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 150048) (toliau - Konkursas ir/arba Pirkimas) (I t., b.l. 146-150, II t., b.l. 139-143). Pirkimas vykdytas pagal Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2014 m. vasario 26 d. įsakymu patvirtintas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles (toliau - Taisyklės) (I t., b.l. 99-110, II t., b.l. 93-104). 2014 m. balandžio 29 d. Konkurse buvo pateikti pasiūlymai, kuriuos pateikė penki tiekėjai. 2014 m. gegužės 26 d. buvo sudaryta pasiūlymų eilė: 1 vieta - VšĮ „Kretingos maistas“ (gamybos išlaidos - 0,00 Lt.); 2 vieta - UAB „D. S.“ (gamybos išlaidos - 0,48 Lt), 3 vieta - UAB „Pontem“ (gamybos išlaidos - 0,92 Lt). 2014 m. liepos 18 d. su konkurso laimėtoju-tiekėju VšĮ „Kretingos maistas “ buvo sudaryta sutartis. Viešųjų pirkimo tarnybos kontrolės skyrius, įvertinęs Pirkimo dokumentus ir vykdytas procedūras bei Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje(CVP IS) esančią informaciją, 2014 m. lapkričio 18 d. pateikė vykdyto viešojo pirkimo vertinimo išvadą Nr. 4S-3866 (toliau - Vertinimo išvada)(I t., b.l. 19-23, 35, 36, 37, 38, 39-40, 42-49, II t., b.l. 19, 20, 21, 22, 23-24, 25, 26-33). Iš viešųjų pirkimų vertinimo išvados matyti, kad buvo nustatyta, jog perkančioji organizacija turėtų nutraukti 2014 m. liepos 18 d. mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų teikimo sutartį Nr. 504/20-693, ir, esant poreikiui, organizuoti naują viešąjį pirkimą, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis (I t., b.l. 42-49, 26-23).

Pareiškėjos nesutinka su skundžiamais nutarimais nurodydamos, kad yra netinkamas subjektas (asmuo), kuris buvo įgaliotas institucijos vardu nagrinėti pareiškėjų administracinių teisės pažeidimo bylas ir skirti administracines nuobaudas. Teigia, jog „Nagrinėjant bylas Viešųjų pirkimų tarnyboje buvo pažeistos ATPK ir su kodeksu susijusių poįstatyminių teisės aktų nuostatos <...>. <...>, pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-186 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje taisyklių <...> 22 p. Tarnybos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę Tarnybos direktoriaus ir jo įgaliotas Tarnybos direktoriaus pavaduotojas. Taigi, akivaizdu, kad Nutarimus priėmė ir nuobaudą skyrė tokios teisės neturėjęs asmuo. <...>. Kaip matyti iš nutarimų-yra akivaizdu, jog jie nebuvo antspauduoti, todėl tai tik sustiprina abejones, jog bylas nagrinėjant nebuvo laikomasi formalių procedūrų reikalavimų ir bylas nagrinėjo tokios teisės neturėjęs asmuo“.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 171⁶ straipsniu ir 224, 247⁷, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1433, priimto 2014 m. gruodžio 16d. (toliau - Įstatymas), kurio redakcija buvo aktuali pareiškėjų administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo metu, 3 straipsniu buvo įtvirtintas ATPK 247⁷ straipsnio pakeitimas ir nustatyta, kad ,, Viešųjų pirkimų tarnybos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę šios tarnybos direktorius, direktoriaus pavaduotojas ir direktoriaus įgalioti Viešųjų pirkimų tarnybos skyrių vadovai ir jų pavaduotojai “. Įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta, jog šio straipsnio pakeitimas įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Vadinasi, priimant skundžiamus nutarimus ir paskiriant nuobaudas, galiojo norminio teisės akto (ATPK) nuostata, leidžianti administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti ne tik Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui ar jo pavaduotojui, bet ir šios institucijos direktoriaus įgaliotam skyriaus vadovui ir jo pavaduotojui. Pažymėtina, jog Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius 2015 m. vasario 3 d. įgaliojimu Nr. M-9 „Įgaliojimas dėl atstovavimo teismuose, administraciniu ginčų komisijose ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo “ įgaliojo tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vadovą - Roką Zaleskį nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, kurių nagrinėjimas vra žinybingas Viešųjų pirkimų tarnybai. Tai, kad skundžiamų nutarimų priėmimo metu galiojęs nepakeistas po Įstatymo priėmimo poįstatyminis teisės aktas, t.y. Administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų taisyklės, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-186 „ Dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų taisyklių patvirtinimo “ (toliau - Viešųjų pirkimų tarnybos taisyklės), nenumatė galimybės administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti tarnybos skyriaus vadovui, nereiškia, kad pareiškėjų administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjo neįgaliotas pareigūnas. Teismas sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, jog nutarimą priėmė ir administracinę nuobaudą paskyrė įgaliotas ir tam teisę turintis valstybės tarnautojas.

Be to, ATPK 286 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai nutarimo, priimamo administracinio teisės pažeidimo byloje, turiniui ir formai: „Nutarime turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dedies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas“; „Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pasirašo nagrinėjantis bylą pareigūnas, o kolegialaus organo nutarimą - posėdžio pirmininkas ir sekretorius“. Iš to seka, kad įstatymas nenustato pareigos nutarimą patvirtinti institucijos herbiniu antspaudu. Dėl šių aplinkybių pareiškėjų argumentai dėl nutarimo turinio ir formos atmestini, kaip nepagrįsti, skundžiamas nutarimas atitinka ATPK 286 straipsnyje numatytus reikalavimus.

Atsižvelgiant į visų aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, vertintina, kad pareiškėjų administracinių teisės pažeidimų bylas išnagrinėjo, nutarimus priėmė ir administracines nuobaudas paskyrė įgaliotas ir tam teisę turintis Viešųjų pirkimų tarnybos tarnautojas, todėl nėra pagrindo daryti išvados dėl procedūrų nesilaikymo. Skundai šioje dalyje atmestini, kaip nepagrįsti.

Taip pat, pareiškėjos skunduose teigia, jog iš nutarimų turinio yra neaišku, ką ir kaip pažeidžia Konkurso sąlygų 3.3 punktas. Pažymi, jog skundžiamuose nutarimuose nėra jokių motyvų ar teiginių, kurie būtų pagrindę, jog Konkurso sąlygų 3.1.9 punktas bei 3.3 punktas būtų nepagrįsti ar neproporcingi pirkimo objektui“.

Pirkimo sąlygų 3.3 punkte yra nurodyta, kad „Jei bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, šių konkurso sąlygų 3.1.1.-3.1.5. ir 3.1.7. punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti <...> kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o šių konkurso sąlygų 3.1.6., 3.1.8. punktuose ir 3.1.10.-3.1.12. punktuose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus turi atitikti <...> bent vienas ūkio subjektas ar ūkio subjektų grupė kartu “, tačiau minėtame Pirkimo sąlygų punkte(3.3p.) nenurodyta, kaip ūkio subjektų grupė turi atitikti Pirkimo sąlygų lentelės Nr. 2 „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“, 3.1.9 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, t.y. ar visi ūkio subjektų grupės nariai kartu, ar kiekvienas narys atskirai.

Tokiu būdu pareiškėjos, būdamos Viešojo pirkimo komisijos narėmis, patvirtinusios Pirkimo sąlygas, nesivadovavo Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2014 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 13-278 (toliau-Taisyklės) 42 punkto nuostata, numatančia, jog „Siekiant įsitikinti, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti sutartį, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32-38 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgiant į Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodines rekomendacijas <...> pirkimo dokumentuose nustatomi tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai <...>“), ir tokiu būdu pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 2 d. nuostatą, kad „Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai <...> turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs <...> “, ir 85 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles. Iš skundžiamų nutarimų bei protokolų turinio matyti, kad juose buvo konstatuotas Pirkimo sąlygų netikslumas. Nagrinėjamu atveju reikšmės neturi pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad Pirkime nedalyvavo ūkio subjektų grupė ir kad tiekėjai neskundė Pirkimo sąlygų. Nepaisant skundų nebuvimo, Pirkimo dokumentų sąlygos pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 2 d. nuostatas (sąlygos yra netikslios, neaiškios). Pirkimo sąlygų ydingumui įrodyti pakanka vien teorines galimybės, kad ūkio subjektų grupė galėjo pateikti pasiūlymą. Tokiu atveju kiltų klausimas, kaip Viešojo pirkimo komisijos nariai vertintų tokio tiekėjo atitiktį Pirkimo sąlygų 3.1.9 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, turint omenyje tai, kad keisti Pirkimo sąlygas po vokų su pasiūlymais atplėšimo yra draudžiama ir pasiūlymai turi būti vertinami tik pagal paskelbtas Pirkimo sąlygas (Taisyklių 63 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos, netinkamai interpretuodamos nustatytą Pirkimo sąlygų ydingumą, savo skunduose neįrodė aplinkybės, jog Pirkimo sąlygose buvo aptarta Pirkimo sąlygų 3.1.9 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo atitikties tvarka, kai pasiūlymus teikia ūkio subjektų grupė, vertintina, jog skundžiamuose nutarimuose yra tinkamai kvalifikuoti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai ir pareiškėjų atsakomybė. Skundai šioje dalyje atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjos skunduose taip pat teigia, jog ,,<...> Kainodaros metodika nereglamentuoja pasiūlymų vertinimo ir pasiūlymų kainos apskaičiavimo nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties akivaizdu, jog Protokole nurodytas kaltinimas, kad pasiūlymų vertinimo tvarka pažeidžia Kainodaros metodiką, yra nepagrįstas ir neteisėtas“. Be to, pareiškėjos nesutinka su skundžiamais nutarimais dėl to, kad „ <...> Perkančioji organizacija pati tiesiogiai perka ir mokės atlyginimą tiekėjui tik už nemokamą mokinių maitinimą, tuo tarpu tiekėjas taip pat turės teisę teikti maitinimą ir vaikams bei mokiniams, negaunantiems nemokamo maitinimo, kai patiekalai turės būti parduodami už tą pačią kainą, nurodytą valgiaraštyje“.

Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į skundą, vertinant Pirkimo sąlygose įtvirtintas kainodaros taisykles, nurodo, jog „yra akcentuotina pati pažeidimo esmė - ydingos, t.y. prieštaraujančios viešųjų pirkimų tvarkai, Pirkimo sąlygos, susijusios su pasiūlymų vertinimu. Pažeidimo esmei atskleisti reikalinga sistemingai išanalizuoti Pirkimo sąlygas, susijusias su Pirkimo objekto aprašymu, pasiūlymų vertinimo tvarka, techninėmis specifikacijomis, kainodaros taisyklėmis: Pirkimo objektas - vaikų ir mokinių maitinimas. Pirkimo pavadinimas -„Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų pirkimas “. Pirkimo sąlygų 2.1 punkte aprašytas Pirkimo objektas: ,,Perkamos Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugos <...>: 2.1.1. pusryčių ir pietų tiekimas bendrojo ugdymo mokyklose mokslo metais; 2.1.2. pusryčių, pietų ir vakarienės tiekimas <...> vaikams; 2.1.3. pusryčių, pietų, pavakarių tiekimas dieninių vasaros poilsio ar prevencinių programų stovyklų metu; 2.1.4. pusryčių, pietų, vakarienės ir naktipiečių tiekimas Siesikų gimnazijos bendrabutyje gyvenantiems mokiniams“(analogiškai Pirkimo objektas aprašytas ir skelbimo apie Pirkimą II.2.1 punkte ir Pirkimo sąlygų 1 priedo „Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono bendrojo ugdymo įstaigose paslaugų pirkimo techninė specifikacija“ (toliau - Techninė specifikacija) 1 punkte)). Pirkimo objektas lingvistiškai yra formuluojamas taip - perkamos maitinimo paslaugos, kurios susideda iš: a) pusryčių ir pietų tiekimo bendrojo ugdymo mokyklose; b) pusryčių, pietų ir vakarienės tiekimo vaikams; c) pusryčių, pietų ir pavakarių tiekimo dieninių vasaros poilsio ar prevencinių programų stovyklų metu; d) pusryčių, pietų, vakarienės ir naktipiečių tiekimo Siesikų gimnazijos bendrabutyje gyvenantiems mokiniams. Tai yra Pirkimo objektas yra platus - apima plataus masto (pusryčių, pietų, vakarienės ir naktipiečių) maitinimo paslaugų tiekimą. Tuo tarpu pasiūlymus Pirkimui nutarta vertinti tik pagal patiekalų gamybos išlaidas vienam pietų daviniui, nepaisant to, kad perkamos pusryčių, pietų, vakarienės ir naktipiečių tiekimo paslaugos, bet tiekėjai gali varžytis tik dėl pietų gamybos išlaidų. Pirkimo sąlygų 10.3 punkte (analogiškai pakartota Techninės specifikacijos 6 punkte) nustatytas pasiūlymų vertinimo kriterijus - tik patiekalų gamybos išlaidos vienam pietų daviniui“. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo sąlygose buvo pasirinkta vertinti tik vieno pietų davinio gamybos išlaidas, nors Pirkimo objektas apima ir pusryčių, pavakarių, vakarienės, ir naktipiečių teikimo paslaugas, teismas sutinka su Viešųjų pirkimo tarnybos išvada, jog pareiškėjos, kaip Viešojo pirkimo komisijos narės, patvirtinusios Pirkimo sąlygas, kuomet vertinamas ne visas perkamas objektas, o tik jo dalis, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. nustatytą pirkimų tikslą ir Kainodaros metodikos 4.1p. ir 36.5.2 p. nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pirkimo sąlygų 1 priede „Pasiūlymo forma “(toliau-Pasiūlymo forma) ir Techninės specifikacijos 10 punkte nustatyta, kad „Už pusryčių, pavakarių, vakarienės ir naktipiečių gamybos išlaidas nemokama “, tačiau tiek Vertinimo išvadoje, tiek Protokoluose, tiek ir skundžiamuose nutarimuose yra pažymėta, kad Perkančioji organizacija negali vertinti tik dalies perkamo Pirkimo objekto, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 34 d. nuostatą, kad „Viešojo pirkimo-pardavimo sutartis <...>-šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu <...> sudaryta sutartis <...> “. Jeigu Perkančiajai nėra reikalingos tam tikros paslaugos arba ji jų neperka, atitinkamai ji turi suformuluoti ir Pirkimo objektą, tokiu būdu išgrynindama savo poreikį.

Be to, Pirkimo sąlygų 5.6 punkte nurodyta, jog tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turi siūlyti visą nurodytą paslaugų apimtį. Pirkimo sąlygų 5.9 punkte nurodyta, kad „ Pasiūlymuose nurodoma paslaugų kaina pateikiama litais turi būti išreikšta ir apskaičiuota taip, kaip nurodyta šio konkurso sąlygų 1 priede. Apskaičiuojant kainą, turi būti atsižvelgta į visą šių konkurso sąlygų nurodytą paslaugų apimtį, kainos sudėtines dalis ir pan. Į paslaugos kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos <...> “. Iš to seka, kad pagal Pirkimo sąlygas tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turėtų įsivertinti visą Pirkimo sąlygų 2.1 punkte aprašytą Pirkimo objektą, tačiau pagal Pasiūlymo formą turėjo nurodyti tik vieno pietų davinio gamybos išlaidoms skiriamą sumą. Pačios Pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.9 punktų nuostatos analizuojamos, siekiant įrodyti ydingą pasiūlymų vertinimo tvarką, t.y. jose aiškiai nustatyta, kad, teikiant pasiūlymą, turi būti įvertinamas visas Pirkimo objektas (taip, kaip jis aprašytas Pirkimo sąlygų 2.1 punkte), tačiau pasiūlymo forma, kaip nurodyta aukščiau, nereikalauja detalizuoti tos bendros pasiūlymo kainos, reikalaudama pateikti tik vieno iš perkamo objekto dalių, t.y. pietų, gamybos išlaidas. Vertinant tik Pirkimo sąlygų 5.9 punktą, susidaro dviprasmiška situacija, nes nurodoma paslaugų kainą apskaičiuoti pagal pasiūlymo formą, t.y. nurodyti tik gamybos išlaidas vienam pietų daviniui, bet kartu reikalaujama įvertinti visą Pirkimo objekto apimtį.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pirkimo sąlygų 2.1 punkte, aprašant Pirkimo objektą, neįvardinta, ar perkamos tik nemokamo mokinių maitinimo paslaugos, ar tik mokamo mokinių maitinimo paslaugos, ir ar tiek vienos, tiek kitos. Atsižvelgiant į Techninės specifikacijos 7 punkte nustatytą reikalavimą, kad ,, Vaikams ir mokiniams, negaunantiems nemokamo maitinimo <...> pietų atskirus patiekalus tiekėjas privalo parduoti už tą pačią kainą, nurodytą valgiaraštyje “, į tai, kad Perkančiosios organizacijos 2014 m. gegužės 14 d. rašte Nr. (6.10)-18-1570 „Dėl kvalifikacijos vertinimo ir mažos kainos pagrindimo “, kuriuo buvo prašoma, kad VšĮ „ Kretingos maistas “ pagrįstų pateiktą neįprastai mažą kainą, nurodyta informacija, kad ,, <...> Kaina skaičiuojama vertinant 1 pietų davinio gamybos išlaidas bei preliminaraus nemokamo maitinimo ir laisvo pardavimo pietų davinių kiekių per 1 mėn. gamybos išlaidas <...> “, darytina išvada, kad Pirkimo objektas apima tiek nemokamo, tiek mokamo maitinimo paslaugas, tačiau pasiūlymo formoje prašoma nurodyti tik nemokamo pietų davinio gamybos išlaidoms skiriamas išlaidas. Tokiu būdu, perkant tiek mokamo, tiek nemokamo maitinimo paslaugas, tačiau vertinant tik nemokamo maitinimo vieno pietų davinio gamybos išlaidoms skiriamų išlaidų kainą, buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintas skaidrumo principas, 2 dalyje nustatytas viešųjų pirkimų tikslas ir Kainodaros metodikos 4.1 punkto nuostata, kad „kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos <...> “.

Be to, Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 6 d. 3 p. yra nustatyta, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatytos kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Kainodaros metodikos 2 punkte yra nustatyta, kad sutarties kaina - suma, kurią Perkančioji organizacija pagal sutartį turi sumokėti tiekėjui už perkamas prekes, paslaugas ar darbus. Techninėje specifikacijoje yra nurodytos konkrečios Ukmergės rajono bendrojo lavinimo mokyklos, taip pat pateiktas bendras atitinkamų mokyklų mokinių skaičius, tarp jų ir nemokamus pietus ir pusryčius gaunančių vaikų ir mokinių skaičius. Nežiūrint į tai, pasiūlymo formoje (Pirkinio sąlygų 1 priedas) reikalaujama pateikti tik vieno pietų davinio gamybos išlaidoms skiriamą sumą su PVM. Tai pažeidžia Kainodaros metodikos 36.5.2 papunkčio nuostatą, kad „ <...> Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkami skirtingų prekių, paslaugų ar darbų kiekiai, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių kiekių <... > suma “.

Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. nustatytas viešųjų pirkimų tikslas - ,, Vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai(atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas “. Pirkimo sąlygomis suteikta galimybė tiekėjams konkuruoti tik pagal patiekalų gamybos išlaidas vienam pietų daviniui, nors po sutarties pasirašymo su laimėjusiu tiekėju jam bus suteikta galimybė prekiauti maistu ugdymo įstaigose įkainiais, dėl kurių tiekėjų konkurencija nevyko. Akivaizdu, kad tokia pasiūlymų vertinimo tvarka negali užtikrinti viešųjų pirkimų tikslo racionaliai naudoti tam valstybės biudžeto lėšas pasiekimo. Šiuo atveju Perkančioji organizacija, kaip institucija, organizuojanti vaikų ir mokinių maitinimą, turėtų būti suinteresuota parinkti tokį tiekėją, kuris ne tik garantuos maitinimo vaikams ir moksleiviams tiekimą, bet tą darys už geriausią kainą, tokiu būdu nesuteikdama tiekėjui galimybės diktuoti patiekalų kainos vaikams ir mokiniams, kurie negauna nemokamo maitinimo. Pirkimo sąlygose nustatyta ydinga pasiūlymų vertinimo tvarka, kai vertinamos tik gamybos išlaidos vienam pietų daviniui, tačiau nevertinamos kitos tiekėjo siūlytinos maitinimo (pusryčių, vakarienės, naktipiečių) kainos (ir tos, kurias tiekėjas taikys mokiniams ir vaikams, negaunantiems nemokamo maitinimo), taip pat pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1d. įtvirtintą skaidrumo principą.

Be to, nesutiktina su pareiškėjų skunduose išdėstytu argumentu, kad Kainodaros metodika „ <...> nereglamentuoja pasiūlymų vertinimo ir pasiūlymų kainos apskaičiavimo nustatymo taisyklių “. Iš Kainodaros metodikos 1 punkto matyti, jog nustatyta, kad : „Šia metodika vadovaujasi perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose ir viešojo pirkimo - pardavimo sutartyse <...> nustatydamos kainodaros taisykles “, o 2 punkte nustatyta, kad: ,,Kainodaros taisyklės - pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatomos sutarties kainos apskaičiavimo bei kainos koregavimo taisyklės“. Akivaizdu, kad, visų pirma, kainodaros taisyklės, t.y. tai, kaip bus apskaičiuojama sutarties kaina, nustatoma viešojo pirkimo dokumentuose. Pirkimo sąlygų 4 priedo „Pirkimo sutarties projektas“ (toliau - Sutarties projektas) 3.1 punkte nustatyta, kad „Tiekėjas maitinimo paslaugą teikia pasiūlyme atviram Ukmergės rajono ugdymo įstaigų mokinių ir vaikų maitinimo paslaugų pirkimo konkursui pateikta vienam pietų davinio patiekalų gamybos išlaidoms skiriama kaina <...> “. Vadinasi, sutarties kainodara yra tiesiogiai susijusi su tiekėjų pasiūlymų vertinimo tvarka, nes iš to galima spręsti, iš ko susidės sutarties kaina ir kokia ji bus, atsižvelgiant į Pirkimo objekto apimtis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjų patvirtintose Pirkimo sąlygose pasirinkta pasiūlymo vertinimo tvarka pilnai neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo ir 2 dalyje nustatyto pirkimo tikslo, t.y. vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti viešojo pirkimo - pardavimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, tiek ir Kainodaros metodikos 4.1 punkto nuostatą, numatančią, jog ,, <...> kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos <...> “ bei 36.5.2 punkto nuostatą, numatančią, jog ,,<...> Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkami skirtingų prekių, paslaugų ar darbų kiekiai, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių kiekių <...> suma “. Tokiu būdu vertintina, jog skundžiamuose nutarimuose yra tinkamai kvalifikuoti šie viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai ir pareiškėjų atsakomybė. Skundai šioje dalyje atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjos skunduose taip pat nurodo, kad „ <...>Viešųjų pirkimų tarnyba neatsižvelgė į pirkimo specifiką ir tai, jog nei vienas iš Konkurso dalyvių net nebuvo nurodęs jokių subrangovų/subteikėjų <...>. Atitinkamai dėl šios priežasties sutartyje su Konkurso laimėtoju nėra nuostatų, susijusių su subrangovų/subteikėjų keitimu. <...> priešingų nuostatų sutartyje numatymas <...> prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 p. <...> “. Pažymėtina tai, jog tiekėjų nesirėmimas subteikėjais nėra pagrindas nesivadovauti imperatyviomis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Nutarimuose yra pagrįstai konstatuota, kad Pirkimo sąlygose numatyta, jog tiekėjai gali pasitelkti subteikėjus, tačiau Sutarties projekte - Pirkimo sąlygų sudėtinėje dalyje nenustatytos sąlygos ir pagrindai, kuriais vadovaujantis, gali būti keičiami pasitelkti subteikėjai. Pareiškėjos, kaip Viešojo pirkimo komisijos narės, patvirtinę neteisėtas Pirkimo sąlygas, nesivadovavo Taisyklių 20.23 punkto nuostata, kad Pirkimo dokumentuose pateikiama ši informacija: ,, siūlomos pasirašyti pirkimo <...> sutarties svarbiausios sąlygos <...> pagal viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalį <...> “ ir tokiu būdu pažeidė imperatyvią Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 6 d. 11 p. nuostatą, kad ,,Pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta <...> subrangovai, subtiekėjai ar subteikėjai <...> jų keitimo tvarka “. Pažymėtina, kad šiuo atveju kalbama ne apie sudarytą pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju, o apie pačias Pirkimo sąlygas - Sutarties projektą. Būtent jame nebuvo nustatytos imperatyviai Viešųjų pirkimų įstatyme reglamentuojamos sąlygos, o tvirtinant Pirkimo sąlygas, negalėjo būti iš anksto žinoma, pasitelks tiekėjai subteikėjus, ar ne.

Atkreiptinas dėmesys, jog Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 6 d. nuostata yra imperatyvi, nustatanti esmines viešojo pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas, todėl kiekviena Perkančioji organizacija turi jas nustatyti viešojo pirkimo - pardavimo sutartyse. Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato jokių šio reikalavimo išimčių, juolab, kad pareiškėjai nepagrindė, kokia yra Pirkimo specifika, kas leistų nesivadovauti imperatyviomis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 6 d. 11 p. nuostatomis.

Be to, pažymėtina ir tai, jog Viešųjų pirkimų įstatymas yra lex specialis: ,, <...> Viešųjų pirkimų įstatymo, kaip specialiojo įstatymo, kvalifikavimą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis. <...> Civilinio kodekso 6.382 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad viešojo pirkimo - pardavimo sutartims Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad, sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, teisinio reguliavimo, pirmiausia atsižvelgtina į Viešųjų pirkimų įstatymo, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas. <...> Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų, ypač Civilinio kodekso, santykis aktualus ne tik viešojo pirkimo procedūrų metu, bet ir sudarius sutartį (pvz., atsiskaitymo pagal viešojo pirkimo sutartį tvarka: Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1 (toliau-Apžvalga). Iš to seka, kad, nepaisant to, jog, pareiškėjų teigimu, subteikėjų keitimo tvarkos nurodymas Pirkimo sąlygose neva neprieštarautų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytiems principams, visų pirma, pareiškėjos, tvirtindamos Pirkimo dokumentus, turėjo vadovautis jai privalomomis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog skundžiamuose nutarimuose yra tinkamai kvalifikuotas šis viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas. Pareiškėjų skundas šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

Be to, pareiškėjos nesutinka su skundžiamuose nutarimuose padaryta išvada, kad, jos, tvirtindamos Pirkimo sąlygas (Techninę specifikaciją), nesivadovavo Taisyklių 18 punktu ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2d. nuostatas: ,, <...> Nutarimo 4 p. a) pap. neatsižvelgta, jog tiekėjas teikė užklausimą, kuriame klausė apie mokinius, o ne vaikus. <...> Techninės specifikacijos 3 p. nuostatoje ir jos formuluotėje, kuri minima, yra aiškiai nurodyta, kad suderintų valgiaraščių pakartotinai derinti nereikia <...>. <...> akivaizdu ir aišku, jog kai Tiekėjo nurodoma gamybos išlaidų suma yra lygi 0 Lt, tai pagal Techninės specifikacijos 9 p. neatsiranda pareiga investuoti į patalpas ar paremti ugdymo įstaigą “.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjos, tvirtindamos Pirkimo sąlygas, nesivadovavo Taisyklių 18 punkto nuostatomis, kad „Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nusipirkti tai, ko reikia“, ir tokiu būdu pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 d. nuostatą, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, nes: Techninės specifikacijos 3 punkte nurodyta, kad ,,Tiekėjas privalo ruošti maistą pagal trijų amžiaus grupių (3-5 metų, 6-10 metų bei 11 ir vyresnių) 15 dienų pusryčių, pietų, vakarienės valgiaraščius <...> “, tuo tarpu tos pačios Techninės specifikacijos dalyje ,,Mokinių ir vaikų maitinimo <...> apimtys “ tik nurodyti Ukmergės rajono bendrojo lavinimo mokyklų pavadinimai ir bendras mokinių jose skaičius, tačiau atskirai neišskirtas mokinių skaičius pagal amžiaus grupes (atskirai tik nurodytas ikimokyklinės grupės (3-5 m.) vaikų skaičius)). Be to, Perkančioji organizacija 2014 m. balandžio 18 d. rašte Nr. (6.10)-18-1340, atsakydama į tiekėjo paklausimą, nurodė, kad ,, Ukmergės ugdymo įstaigose nemokamas mokinių maitinimas organizuojamas dviem amžiaus grupėms: 1) 6-10 metų mokiniams - 522 mok.; 2) 11 metų ir vyresniems mokiniams-944 mok. “, nors Pasiūlymo formoje prašoma pateikti pietų davinio gamybos išlaidų sumą trims amžiaus grupėms, t.y. 3-5 metų, 6-10 metų ir 11 metų ir vyresniems. Be to, Techninės specifikacijos 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Pasikeitus valgiaraščiams, jie turi būti pakartotinai derinami su teritorine visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga. Atliekant nereikšmingus keitimus <...> t.y. pakeitus vieną maisto produktą tos pačios muisto produktų grupės kitu maisto produktu, kai mitybinė vertė nepablogėja, o energetinė vertė pasikeičia ne daugiau kaip dešimt procentų, valgiaraščių pakartotinai derinti su teritorine visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga nereikia ... “(minėta nuostata perkelta ir į Sutarties 2.2.22.2 papunktį) yra neaiški, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, nuo kurio valgiaraščio bus skaičiuojamas 10 procentų energetinės vertės pasikeitimas, t.y. ar nuo pirminio valgiaraščio, ar nuo pirmą kartą pasikeitusio ir pan. Šiuo atveju kvestionuojamas ne pats valgiaraščių derinimas, o tai, nuo kurio valgiaraščio turi būti skaičiuojamas 10 procentų energetinės vertės pasikeitimas. Tuo tarpu Techninės specifikacijos 9 punkte įtvirtinta nuostata, kad ,, Tiekėjas 10 proc. gamybos išlaidoms skiriamų lėšų panaudoja gamybinės įrangos atnaujinimui, kuri lieka ugdymo įstaigose <...> arba, gavęs ugdymo įstaigos vadovo prašymą <... > teisės aktų nustatyta tvarka paremia tokia pačia suma ugdymo įstaigos renginius <...> “(minėta nuostata perkelta į Sutarties 2.2.27 papunktį) yra neaiški, atsižvelgiant į tai, kad neaišku, ar 10 procentų gamybos išlaidoms skiriamų lėšų bus skaičiuojamos nuo vieno mėnesio gamybos išlaidų pietų daviniams, 12 mėnesių ar 36 mėnesių ir pan. Viešųjų pirkimų tarnyba vertino pačias Pirkimo sąlygas, o ne rezultatą, kad laimėjęs tiekėjas nurodė 0 Lt gamybos išlaidų. Teismas sutina su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad tiekėjas, esant tokiai neaiškiai Pirkimo sąlygų nuostatai, visada bus suinteresuotas skirti kuo mažiau pinigų, nors Perkančioji organizacija tikisi daugiau, t.y. kad tiekėjas gamybinės įrangos atnaujinimui skirs 10 procentų gamybos išlaidų, patiriamų per visą Sutarties laikotarpį (per 36 mėnesius). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepriklausomai nuo to, ar de facto tiekėjo pasiūlyme nurodytos gamybos išlaidos sudaro 0 Lt., aptariamos Pirkimo sąlygos vertinimas dėl to neturi keistis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Viešųjų pirkimų tarnyba tinkamai nustatė Taisyklių 18 punkto ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 d. pažeidimus, pareiškėjams patvirtinus Pirkimo sąlygas, todėl vertintina, jog skundžiamuose nutarimuose yra tinkamai kvalifikuoti šie viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai. Pareiškėjų skundas šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

Be to, pareiškėjos skunduose teigia, kad „<...> Protokoluose neteisingai nurodoma ir nepagrįstai teigiama, kad Pirkimo sutarties projekto 3.4 p. prieštarauja Kainodaros metodikos 4.1 p. nuostatoms. Be to, tariamas pažeidimas dėl Kainodaros metodikos nuostatų netinkamo taikymo yra subjektyvaus pobūdžio <...> “.

Nutarimuose yra konstatuota, jog pareiškėjai, patvirtinę Pirkimo sąlygas - Sutarties projektą, kurio 3.4 punkte nustatyta, kad ,,Sutartyje numatyta pietų davinio gamybos išlaidoms skiriama suma gali kisti (proporcingai didėti ar mažėti) kai 25 procentais ir daugiau padidėja ar sumažėja sutarties J priede nurodytas bendras mokyklų mokinių skaičius, kuriems skiriami nemokami pietūs. Pakeitimai gali būti atliekami ne dažniau kaip kartą per metus “, pažeidė Kainodaros metodikos 4.1 punkto nuostatą, kad „ kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos <...> “ ir 12 punkto nuostatą, kad „Pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant preliminarius kiekius, nustatoma viršutinė ir apatinė ribos (pavyzdžiui, nuo <...> iki <...> ne mažiau kaip <...>, bet ne daugiau kaip <...>) arba nurodoma paklaida procentine išraiška, arba, jei neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodoma tik viršutinė riba (pavyzdžiui, ne daugiau kaip <...>) “. Sutarties projekte nenustatyta maksimali riba, kiek gali padidėti (ar sumažėti) mokinių skaičius, ir atitinkamai pietų davinio gamybos išlaidoms skiriama suma (pirkimo sutarties kaina) yra apsiribojama tik nustatymu, kad suma kinta, jei mokinių skaičius padidėja (ar sumažėja) ne mažiau, kaip 25 procentais.

Viešųjų pirkimų Įstatymo 18 str. 6 d. 3 p. nustatyta, jog pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta ,,<...> kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką“. Vadinasi, įstatymų leidėjas suteikė kompetentingos institucijos - Viešųjų pirkimų tarnybos parengtam dokumentui, t.y. Kainodaros metodikai, privalomą pobūdį. Tokį teisinį Kainodaros metodikos statusą konstatavo ir kasacinis teismas: „ Nors Metodika yra Viešųjų pirkimų įstatymą įgyvendinantis teisės aktas, tačiau jo teisinis statusas neleidžia daryti išvados dėl jo neprivalomumo. Iš nuoseklios kasacinio teismo praktikos matyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto, kuriame įtvirtinta, kad pirkimo sutartyje turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal LR Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką, taikymo privalomumas <...> “( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 415/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Pirkimo dokumentuose (taigi ir Sutarties projekte) turėjo būti nustatytos aiškios ir tikslios ribos, kiek ir kokiais atvejais pirkimo sutartyje nustatytas įkainis gali kisti (didėti ar mažėti). Tokiu būdu vertintina, kad pareiškėjos, kaip Viešųjų pirkimų komisijos narės, patvirtinusios Pirkimo sąlygas, neatitinkančias teisės aktų reikalavimų, pažeidė Kainodaros metodikos 4.1 punkto ir 12 punkto nuostatas, todėl skundai ir šioje dalyje laikytini nepagrįstais.

Be to, pareiškėjos skunduose ginčija ir administracinio teisės pažeidimo sudėties jų veiksmuose buvimą. Teigia, kad ,, <...> turimų duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą spręsti, kad šiuo atveju nėra ATP sudėties. <...> Susipažinus su Protokolais ir jo turiniu, darytina išvada, kad juose nėra identifikuota visa eilė aplinkybių, įskaitant susijusių su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vaidmeniu tvirtinant sąlygas ir tai, ar tai buvo tik tarpinis tvirtinimas, ar galutinis sąlygų patvirtinimas Perkančiosios organizacijos viduje, įtaka jų turiniui, kvestionuojamų kaip neaiškių ar netikslių sąlygų įtaka Pirkimo eigai ir rezultatams <...>. <...> nei viena iš minėtų aplinkybių ATP bylą nagrinėjusio pareigūno nebuvo įvertinta ir nebuvo fiksuota nei Protokoluose, nei Nutarimuose. Kas parodo, jog ATP bylos buvo nagrinėjamos tendencingai <...> “.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 2 d. 8 p. įtvirtinta viena iš Viešųjų pirkimų tarnybos teisių: „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn šį įstatymų pažeidusius ir Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis“. Tiek skundžiamuose nutarimuose, tiek protokoluose nustatytos visos pareiškėjoms inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties dalys, o būtent: a) pareiškėjos - tinkami administracinėn atsakomybėn trauktini subjektai. Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 1 d. nustatyta: „Perkančioji organizacija pirkimu (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (supaprastintiems pirkimams - gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisiją (toliau-Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti “, o 3 dalyje nustatyta: „Komisija veikia ją sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas raštiškas ją sudariusios organizacijos jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas sprendimas nutraukti pirkimą. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai “. Taip pat nurodyto straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad „Komisijos narys ir ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus “, o Viešųjų pirkimų įstatymo 21¹ str. 4 d. nurodyta: ,,Perkančiosios organizacijos vadovai, Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka“. Pagal faktines bylos aplinkybes Perkančioji organizacija sudarė viešojo pirkimo komisiją Pirkimui atlikti, ką patvirtina Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2014 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. 13-378 „ Dėl viešojo pirkimo užduoties nustatymo“ (toliau - Įsakymas) (I t., b.l. 118). Įsakymo 1 punkte nustatyta: „Sudarau komisiją atlikti mokinių maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų viešąjį pirkimą: <...> komisijos pirmininkas - G. P., nariai – R. B., Z. B., D. G., A. M., D. R., D. S., D. Š. <...> “, o 2 punkte nurodyta: „Pavedu sudarytai komisijai parinkti pirkimo būdą, parengti pirkimo sąlygas bei jas aiškinti ir tikslinti“.

Pareiškėjai savo paduotuose skunduose neginčija aplinkybės, jog buvo Viešojo pirkimo komisijos, atlikusios Pirkimą, nariais. Tokia aplinkybė buvo nustatyta tiek protokoluose, tiek skundžiamame nutarime. Iš to seka, kad pareiškėjos, kaip Viešojo pirkimo komisijos narės, yra tinkami administracinės atsakomybės pagal ATPK 171³ str. 1d. subjektai.

Pareiškėjų argumentas, jog ,,<... > susipažinus su protokolais ir jų turiniu, darytina išvada, kad juose nėra identifikuota visa eilė aplinkybių, įskaitant susijusių su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vaidmeniu tvirtinant sąlygas <...> “, visiškai nepagrįstas. Tiek protokoluose, tiek ir skundžiamuose nutarimuose yra nurodyta, kad pareiškėjos traukiamos administracinėn atsakomybėn už tai, jog, būdamos Viešojo pirkimo komisijos narėmis, balsavo už neteisėtų Pirkimo sąlygų tvirtinimą ir tokiu būdu padarė viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą, nustatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje.

Be to, byloje nustatyta, kad viešojo pirkimo komisijai buvo pavesta parengti Pirkimo sąlygas. Kas ir buvo padaryta 2014 m. balandžio 7 d. posėdžio metu (Viešojo pirkimo komisijos 2014 m. balandžio 7 d. posėdžio protokolas Nr. 1). Šio posėdžio metu buvo nutarta ,,<...> patvirtinti Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų pirkimo sąlygas“. Posėdžio protokole pasirašė, tokiu būdu išreikšdami savo valią patvirtinti, visi Viešojo pirkimo komisijos nariai, tarp jų ir pareiškėjos. Vertinimo išvadoje nustatyti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, susiję su Pirkimo sąlygomis, t.y. šios sąlygos yra laikytinos ydingomis, pažeidžiančiomis Viešųjų pirkimų įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjos, priėmę sprendimą jas patvirtinti, tokiu būdu išreiškė savo valią su jomis sutikti ir leisti pagal jas atlikti Pirkimą, tai yra šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjų, kaip Viešojo pirkimo komisijos narių, funkcijas, teises ir pareigas nustato Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentas, patvirtintas Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 13-592 (toliau - Darbo reglamentas), kurio 2 punkte nustatyta, kad „Viešojo pirkimo komisija savo veikloje vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymu, kitais teisės aktais“, o 4 punkte įtvirtinta teisė Viešojo pirkimo komisijai atsisakyti vykdyti Viešųjų pirkimų įstatymui ir kitiems teisės aktams prieštaraujančius pavedimus. Darbo reglamento 6 punkte nustatytos Viešojo pirkimo komisijos funkcijos, kurių sąrašas nebaigtinis: ,,atlieka kitus veiksmus, susijusius su pirkimo procedūromis, neprieštaraujančius Viešųjų pirkimų įstatymui ir kitiems viešuosius pirkimus reglamentuojantiems teisės aktams“. Nors tarp išvardintų funkcijų nėra tiesiogiai įvardinta, jog Viešojo pirkimo komisija tvirtina viešojo pirkimo dokumentus, tačiau tiek nebaigtinis funkcijų sąrašas, tiek Įsakyme įtvirtintas pavedimas įrodo, jog galutinį sprendimą dėl Pirkimo sąlygų priima Viešojo pirkimo komisija.

Pažymėtina, kad ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl už Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą traukiant administracinėn atsakomybėn subjektą, nurodytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, kai sprendžiamas administracinės atsakomybės taikymo klausimas, kaltės forma reikšmės neturi. Pažymėtina tai, kad pareiškėjos administracinėn atsakomybėn traukiamos už tai, kad, būdamos Viešojo pirkimo komisijos nariais, ir balsavusios už neteisėtų Pirkimo sąlygų patvirtinimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslą, Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 11 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, o taip pat Kainodaros metodikos 12, 4.1 ir 36.5.2 punktų nuostatas bei nesivadovavo Taisyklių 42, 20.23 ir 18 punktų nuostatomis, tokiu būdu padarydamos ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Be to, pareiškėjai skunduose teigia, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, surašydama protokolus ir skundžiamus nutarimus, nesiaiškino dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų įtakos Pirkimo eigai ir rezultatams (,,<...> Protokoluose nurodyti kaltinimai dėl tariamai neaiškių ir netikslių sąlygų yra subjektyvaus pobūdžio ir inkriminuojamas pažeidimas yra mažareikšmis ir neturėjo jokios įtakos pirkimo dalyvavusiems tiekėjams bei pirkimo rezultatams “), be to, nevertino aplinkybės, jog ,,<...> Perkančioji organizacija <...> yra priėmusi sprendimą vykdyti naują mokinių ir vaikų maitinimo paslaugų viešąjį pirkimą bei numato nutraukti šiuo metu sudarytą sutartį “. Pažymėtina tai, jog ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formalioji, kuriai konstatuoti padariniai reikšmės neturi. Tai reiškia, kad teisės aktai jau savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys savaime sukelia neigiamus padarinius. Todėl, taikant administracinę atsakomybę vadovaujantis ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje būtina nustatyti, kad: a) buvo padarytas Viešųjų pirkimų įstatymo teisės aktų pažeidimas ir, kad b) šį pažeidimą padarė LR ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas. Taigi, šiuo atveju aplinkybė, kad Perkančioji organizacija 2014 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. (6.10)-18-3854 „ Dėl informacijos pateikimo “(toliau-Raštas) informavo Viešųjų pirkimų tarnybą, jog nusprendė ,,<...> Kreiptis į VšĮ „Kretingos maistas “ siūlant nutraukti sutartį šalių sutarimu nuo 2015m. birželio 30 d. ir 2015 m. kovo mėn. vykdyti maitinimo paslaugos viešojo pirkimo procedūras “, nėra pagrindas neskirti pareiškėjams, padariusiems administracinį teisės pažeidimą, administracinės nuobaudos. Taip pat nesutiktina su pareiškėjais, jog ,,<...> Perkančioji organizacija yra priėmusi sprendimą nutraukti sudarytą sutartį ir vykdyti naują pirkimą <...>, kai tokio sprendimo motyvai nėra susiję su Viešųjų pirkimų tarnybos atliktu Pirkimo vertinimu “. Pažymėtina tai, kad pareiškėjų pastarieji teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes būtent Rašte Perkančioji organizacija nurodė, jog tokį sprendimą priėmė „ <...> išanalizavusi Viešųjų pirkimų tarnybos 2014m. lapkričio 18d. Vertinimo išvadoje pateiktą informaciją, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas pastabas <...> “, t.y. Perkančiosios organizacijos sprendimą kreiptis į tiekėją su siūlymu nutraukti sudarytą sutartį lėmė Vertinimo išvadoje nustatyti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai. Nepaisant to, siūlymas nutraukti sudarytą sutartį dar nereiškia, kad tokia sutartis bus nutraukta. Teisme nagrinėjant pareiškėjų skundą paaiškėjo, kad su VšĮ „Kretingos maistas “ sudaryta sutartis dar iki šiol nėra nutraukta, tačiau VšĮ „Kretingos maistas“ sutartį nutraukti sutinka (I t., b.l.38).

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas vertina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustačius viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, supaprastintu būdu vykdant atvirą konkursą „Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų pirkimas“ pagal 2014 m. balandžio 7 d. įvykusiame Viešojo pirkimo komisijos posėdyje (2014 m. balandžio 7 d. komisijos posėdžio protokolas Nr. 1) patvirtintas Pirkimo sąlygas, todėl pareiškėjoms, kaip Viešojo pirkimo komisijos narėms, visiškai pagrįstai buvo taikyta administracinė atsakomybė už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje.

Skunde bei posėdžio metu pareiškėjos ir jų atstovas advokatas Karolis Smaliukas, teismui nusprendus bylos nenutraukti, prašė skirti švelnesnes bausmes. Nurodė, kad paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – įspėjimą, nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, būtų pasiekti. Parenkant bausmės rūšį, prašo atsižvelgti į inkriminuojamų Konkurso sąlygų trūkumų mažareikšmiškumą. Skundas šioje dalyje tenkintinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims D. S. ir D. G. buvo paskirtos 343 Eur baudos.

LR ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta aplinkybių, leidžiančių skirti švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį. D. S. ir D. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nepaisant to, kad nenustatyta ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nors D. S. ir D. G. savo kaltės nepripažino, nes savaip interpretuoja atviro konkurso procedūras, turinį ir jų atitikimą Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, tačiau posėdžio metu nurodė, kad gailisi dėl galimai atsiradusių klaidų. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. S., tiek ir D. G. anksčiau administracine tvarka baustos nebuvo, pažeidimą padarė pirmą kartą. Teismas neturi duomenų ir apie jų teistumą. Taip pat atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį, į tai, kad nustatyti Konkurso sąlygų trūkumai yra mažareikšmiai, su VšĮ „Kretingos maistas“ sutartis iki šiol nėra nutraukta, tačiau VšĮ „Kretingos maistas“ sutartį nutraukti sutinka (I t., b.l. 38), pažeidimu jokia žala padaryta nebuvo, viešųjų pirkimų rezultatai apskųsti nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, tiek D. S., tiek D. G. už pažeidimą, numatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, skirtinos sankcijose numatytos nuobaudų rūšys – įspėjimai (ATPK 30 str.).

Teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. vasario 4 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/2-2 ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. vasario 4 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/7-7 yra keistini, D. S. skirtina sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis – įspėjimas, D. G. skirtina sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis – įspėjimas (LR ATPK 302 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjų atstovo advokato K. S. skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. vasario 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/2-2 bei Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. vasario 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/7-7 ir D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ straipsnio 1 dalį paskirti – įspėjimą, D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ straipsnio 1 dalį paskirti – įspėjimą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.