- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-18
- Bylos Nr.
- 1-835-1046/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-62256-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Kaltinamasis
- V. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. G. 2017 m. lapkričio 28 d., apie 13. 10 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai davė kyšį: policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą V. D. vardu, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad minėtą automobilį jis vairavo naudodamasis mobilaus ryšio telefonu be laisvų rankų įrangos, kad vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, kad buvo neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kad tikrinančiam pareigūnui pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, sėdėdamas automobilyje Renault Kangoo, per atidarytą langą jį tikrinančiam valstybės tarnautojui – Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyriausiajam patruliui M. G. – padavė 50 eurų.
Kaltinamasis V. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 28 d. važiavo su V. D. priklausančiu automobiliu Renault Kangoo. Šį automobilį ketino pirkti. Automobilį, kurį ketino pirkti, apžiūrėjo (duomenys neskelbtini), o iki (duomenys neskelbtini) gatvės tiesiog nuvažiavo pabandyti. Savininkas kartu nevažiavo, nes nebuvo techninio paso. Pravažiavus žiedą ir įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, buvo sustabdytas policijos pareigūnų iš (duomenys neskelbtini), nes kalbėjo telefonu be laisvų rankų įrangos. Kai sustojo, prie mašinos priėjo pareigūnas, kurio nepažįsta, ir pasakė, kokie pažeidimai padaryti. Pareigūnui atsakė, kad suprato, ir paklausė, ar baudą galima susimokėti vietoje. To paklausė, kadangi matė, jog policijos automobilis yra naujas, ir galvojo, kad jame yra įranga, leidžianti baudą sumokėti iš karto vietoje. Policininkas pasakė, kad grynais atsiskaityti negalima. Pareigūnui padavė vairuotojo pažymėjimą ir pradėjo ieškoti kitų dokumentų. Dokumentų ieškojo savo piniginėje ir automobilio daiktadėžėje. Kadangi mašina buvo kito asmens, dokumentų iš karto rasti nepavyko. Tiesiog ieškojo dokumentų kelias minutes ir davė visus dokumentus, kuriuos rado. Pareigūnams pateikė automobilio Renault Kangoo techninį pasą, o draudimo nebuvo. Žinojo, kad draudimo nėra. 20 eurų buvo piniginėje, kurią išsitraukė, kad iš jos išsiimtų dokumentus. 20 eurų buvo išsiėmęs pačioje pradžioje, kai ieškojo savo dokumentų. Piniginėje ir pinigai, ir dokumentai buvo kartu. Pinigų buvo ir daugiau, ne tik 20 eurų. Pareigūnui iš pradžių padavė vieną techninį pasą, paskui kitą – sūnaus automobilio Škoda techninį pasą. Automobilio Škoda techniniame pase buvo įdėta 50 Eur kupiūra. Paskui klausė sūnaus, iš kur tie pinigai, bet sūnus nebeatsimena, kadangi seniai išvažiavęs į užsienį. Nežino, kodėl pareigūnas pagalvojo, kad siūlo kyšį, gal neteisingai suprato. Automobilį pirko iš R. G. 2017 metų pavasarį. Nežino, kiek su juo važinėjo, nedaug, gal kartą per savaitę, gal du.
Liudytojas V. D. parodė, kad turėjo automobilį Renault Kangoo. Tai buvo darbinis automobilis. Juo važinėjo, kol baigėsi techninė apžiūra. Kai iš VĮ „Regitra“ gavo pranešimą, kad automobilis išregistruotas, šis dar maždaug pusę metų stovėjo kieme nenaudojamas, o vėliau, t. y. 2017 metais, pradėjo jį pardavinėti. Pardavinėjo ne per skelbimus, tiesiog kažkam pasakė žodžiu, kad parduotų ir taip atsirado pirkėjas. Padarė klaidą toje vietoje, kad iš karto, kai gavo pranešimą iš VĮ „Regitra“ to automobilio neišregistravo nuo savo vardo, o taip ir pardavė. Automobilį pardavė brolio draugui T. Ž., ir kaip paaiškėjo, tas brolio draugas automobilį pardavė V. G.. Net iškviestas pas tyrėją galvojo, kad kalba eina apie T. Ž. ir pažeidėjas yra jis. Ir tik vėliau tyrėja davė V. G. telefoną bei pasakė, kad automobiliu važiavo jis. Paskambino V. G., galvodamas, kad tai tas pats brolio draugas, kuriam pardavė savo automobilį. Susitarė susitikti bei susitvarkyti automobilio perrašymą. Šiai dienai automobilis priklauso V. G. žmonai.
Liudytojas M. G. parodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį dirbo Panevėžio apskrityje. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kadangi vairuotojas kalbėjo telefonu be laisvų rankų įrangos, sustabdė automobilį Renault, kurį vairavo kaltinamasis V. G.. Sustabdęs minėtą automobilį priėjo, prisistatė ir pasakė dėl ko asmuo sustabdytas. Vairuotojas lyg ir sakė, kad sutinka su pažeidimu, bet iš karto pradėjo sakyti, kad gal galima susitarti kitaip. Paprašė V. G. pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, tačiau vairuotojas vėl pradėjo sakyti, kad gal galima apsieiti be baudų, bet apie baudos susimokėjimą iš karto vietoje vairuotojas nieko neklausė. Tokios galimybės jau kokie treji metai nebėra. Suprato, ką V. G. nori tuo pasakyti ir antrą kartą jį įspėjo, kad už policijos pareigūno papirkimą gresia atsakomybė. Bet ir po įspėjimo pamatė, kad vairuotojas iš piniginės traukia dvidešimties eurų banknotą ir įdeda jį į automobilio techninį pasą. Registracijos dokumentai buvo dviejų automobilių. Iš pradžių V. G. padavė vieno automobilio, paskui kito. Neatsimena, kur tiksliai buvo dvidešimties eurų banknotas. Kupiūra buvo kažkaip susukta, lyg paruošta paduoti. Įspėjo vairuotoją, kad nedarytų šitų veiksmų, nes bus sulaikytas. Tą pakartojo ne vieną kartą. Vairuotojas linktelėjo galvą ir pasakė, kad žino. Pakartojo kelis kartus kas gresia už papirkimą, bet V. G. vis tiek į techninį pasą įdėjo jau nebe dvidešimties, bet penkiasdešimties eurų banknotą. Iš pradžių vairuotojas padavė ne to automobilio techninį pasą, po to kito, bet tikrai suvokdamas savo veiksmus į techninį pasą įdėjo pinigus ir ištiesė jam (M. G.). Bandė nustumti V. G. ranką, bet vairuotojas vis tiek padavė sakydamas, kad čia viskas gerai, vairuotojas pasakė – ar tai „čia jums“, ar „pasilikite sau“. Tada paėmė iš V. G. dokumentą ir pasakė, kad jis bus nubaustas už mobiliojo telefono naudojimą ir bus sulaikytas už papirkimą. Šiuo atveju jau buvo galima vien už pinigų siūlymą vairuotoją patraukti atsakomybėn, bet kai duoda dar ir pinigus, ir net po kelių paaiškinimų, tai jau tikrai yra kaip papirkimas.
Liudytojas V. G. parodė, kad nieko konkretaus apie automobilio Renault Kangoo įsigijimą nežino.
Liudytoja G. K. parodė, kad atliko V. G. apklausą, jo akistatą su M. G., apklausė liudytojus ir automobilio savininką V. D.. V. D. sakė, kad naudojosi automobiliu seniai ir sakė, kad jį pardavė V. G. už šimtą eurų, bet jie nepasirašė sutarties. Neatsimena, ar pats V. D. nurodė V. G. pavardę, ar pati jam pasakė, bet atsimena, kad kai paklausė, ar tas asmuo, kuriam pardavė automobilį, galėjo būti V. G., V. D. atsakė, kad taip. Pati V. D. davė V. G. kontaktus. V. D. apie papirkimo įvykį nieko nežinojo.
Iš 2017 m. lapkričio 28 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausijo patrulio M. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. lapkričio 28 d. tarnybiniu automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo kartu su vyresniuoju specialistu A. R. Panevėžio apskrityje. Apie 13.10 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, policinės priemonės metu sustabdė automobilį Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Priėjęs prie sustabdyto automobilio prisistatė ir vairuotojui paaiškino stabdymo priežastį. Vairuotojas su pažeidimu sutiko. Paprašius vairuotojo pateikti savo ir automobilio dokumentus, šis pradėjo siūlyti susitarti ir iš savo piniginės išsitraukė 20 Eur banknotą. Vairuotojui pasakė, kad pasidėtų pinigus atgal į piniginę, nes už policijos pareigūno papirkimą bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Po šio paaiškinimo vairuotojas įsidėjo į piniginę minėtą 20 Eur banknotą ir iš piniginės išsitraukė 50 Eur banknotą, kurį įdėjo į automobilio registracijos liudijimą ir padavė jam (M. G.) į rankas. Vairuotoją dar kartą perspėjo dėl gresiančios atsakomybės ir bandė vairuotojui gražinti registracijos liudijimą, kad šis išsiimtų pinigus, tačiau vairuotojas jo (M. G.) ranką atstūmė ir pasakė pasilikti sau. Tokį vairuotojo veiksmą suprato, kaip norą papirkti tam, kad nebūtų įforminamas pažeidimas. Vairuotojui dar kartą buvo paaiškinta, kad už policijos pareigūno papirkimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir vairuotojas yra sulaikomas. Nustatyta, kad automobilį vairavo V. G.. Vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 17075344022. Dėl šio įvykio buvo informuotas Panevėžio apskr. VPK budėtojas. Vairuotojas buvo pristatytas į Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono PK tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 7).
Iš 2017 m. lapkričio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti tarnybinis automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ženklinimas (duomenys neskelbtini), ir automobilis Renault Kangoo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobiliai stovi adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Tarnybinis policijos automobilis stovi priekiu, nukreiptu rytų kryptimi. Apžiūrėjus tarnybinį automobilį, jo viduje, prie pavarų perjungimo svirties, matyti padėta 50 eurų nominalo kupiūra Nr. X80157774296 ir šalia jos padėti: automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis (duomenys neskelbtini). Tarnybinio automobilio priekyje, 5 metrų atstumu rytų kryptimi, stovi automobilis Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiu nukreiptas pietų kryptimi. Automobilis pilkos spalvos (b. l. 8-15).
Iš 2018 m. balandžio 13 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buv9o apžiūrėta 2017 m. lapkričio 28 d. įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta 50 Eur nominalo kupiūra, kurios Nr. X80157774296 (b. l. 16-20).
Kaltinamasis V. G. savo kaltės nepripažino tvirtindamas, kad jokio kyšio policijos pareigūnui nesiūlė ir nedavė.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas (pvz. Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439-788/2016). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) – turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-976/2017).
Ištyręs byloje esančius įrodymus ir juos įvertinęs įstatymo nustatyt tvarka teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. G. padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, siekdamas išvengti jam gręsiančios atsakomybės už naudojimąsi rankomis mobiliojo ryšio telefonu vairuojant automobilį bei neapdrausto bei techniškai netvarkingo automobilio vairavimą, siūlė jį sustabdžiusiam valstybės tarnautojui – Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyriausiajam patruliui M. G. – „susitarti kitaip“ ir „apsieiti be baudų“, kad šis neatliktų savo pareigų pagal suteiktus įgaliojimus ir neskirtų nuobaudos už minėtus administracinius nusižengimus, t. y., kad pareigūnas neveiktų vykdant įgaliojimus. Policijos pareigūnui toliau vykdant savo pareigas ir tikrinant sulaikyto kaltinamojo dokumentus, V. G. pirmiausia sėdėdamas automobilyje Renault Kangoo per atidarytą langą M. G. davė 20 Eur, o pareigūnui pinigų nepriėmus, pakartotinai padavė 50 eurų kyšį, šiuos pinigus įduodamas M. G. į rankas. T. V. G. veiksmus policijos pareigūnas suprato kaip kyšio davimą, kad jis nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo ir nepaskirtų baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas M. G. paaiškino, kad sustabdžius automobilį jo vairuotojas V. G. lyg ir sakė, kad sutinka su pažeidimu, bet iš karto pradėjo sakyti, kad gal galima susitarti kitaip. Paprašė V. G. pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, tačiau vairuotojas vėl pradėjo sakyti, kad gal galima apsieiti be baudų. Paprašius vairuotojo pateikti savo ir automobilio dokumentus, šis pradėjo siūlyti susitarti ir iš savo piniginės išsitraukė 20 Eur banknotą. Vairuotojui pasakė, kad pasidėtų pinigus atgal į piniginę, nes už policijos pareigūno papirkimą bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Po šio paaiškinimo vairuotojas įsidėjo į piniginę minėtą 20 Eur banknotą ir iš piniginės išsitraukė 50 Eur banknotą, kurį įdėjo į automobilio registracijos liudijimą ir padavė jam (M. G.) į rankas. Vairuotoją dar kartą perspėjo dėl gresiančios atsakomybės ir bandė vairuotojui gražinti registracijos liudijimą, kad šis išsiimtų pinigus, tačiau vairuotojas jo (M. G.) ranką atstūmė ir pasakė pasilikti sau. Tokį vairuotojo veiksmą suprato, kaip norą papirkti tam, kad nebūtų įforminamas pažeidimas. Net kelis kartus įspėjo vairuotoją, kokia atsakomybė gresia už policijos pareigūno papirkimą, bet V. G. vis tiek tiesiogiai davė kyšį. Iš šio liudytojo parodymų akivaizdu, kad tokį suvokimą sudarė ne tik pinigų tiesioginis perdavimas į rankas, tačiau ir prieš tai sulaikyto kaltinamojo V. G. siūlymai susitarti ir apsieiti be baudų skyrimo, t. y. siūlymas nevykdyti tiesiogiai priskirtų įgaliojimų, o konkrečiu atveju, ir pareigos. Vadinasi, kaltinamasis kyšiu siekė, kad jį sulaikęs policijos pareigūnas M. G. atliktų neteisėtą veiksmą – neveiktų vykdant įgaliojimus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju M. G. taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kurias išdėstė dar ir savo tarnybiniame pranešime. Atsižvelgdamas į tai, kad šio liudytojo parodymai yra aiškūs ir nuoseklūs, teismas jais remiasi kaip tinkamais kaltinamojo V. G. kaltės įrodymais. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai, kad jis ne norėjo papirkti policijos pareigūną, o tik vietoje norėjo susimokėti baudą, atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia į tai, kad V. G. vairuotą automobilį sustabdęs policijos pareigūnas M. G. aiškiai nurodė, kad apie baudos susimokėjimą iš karto vietoje vairuotojas nieko neklausė. Tokios galimybės jau kokie treji metai nebėra. Be to, V. G. parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Kaltinamasis iš pradžių teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis automobilį Renault Kangoo tik bandė, nes ketino jį pirkti. Po kiek laiko to paties teisiamojo posėdžio metu jis jau nurodė, kad automobilį pirko iš R. G. 2017 metų pavasarį. Nežino, kiek su juo važinėjo, nedaug, gal kartą per savaitę, gal du. Iš tokių kaltinamojo parodymų visiškai neaišku, kaip 2017 m. lapkričio mėnesį jis galėjo bandyti automobilį prieš pirkdamas, jei jį jau buvo nusipirkęs 2017 metų pavasarį. Taip pat neaišku, kaip V. G. automobilyje Renault Kangoo galėjo rasti sūnui priklausančio automobilio Škoda techninį pasą, jei Renault Kangoo tik pirmą kartą išbandė. Nelogiškų prieštaravimų yra ir V. G. parodymuose, susijusiuose su automobilio Renault Kangoo dokumentais. Teisiamojo posėdžio metu V. G. iš pradžių nurodė, kad automobilio savininkas kartu su juo nevažiavo todėl, kad automobilis buvo be techninės apžiūros. Paskui V. G. jau tvirtino, kad pareigūnams pateikė automobilio Renault Kangoo techninį pasą. Tuo tarpu iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo kopijos matyti, kad automobilis buvo be techninės apžiūros (b. l. 26). Be to, kaip V. G. galėjo ieškoti automobilio Renault Kangoo dokumentų, jei, kaip pats nurodė, žinojo, kad automobilis ir be techninės apžiūros, ir nedraustas. Visi šie kaltinamojo parodymų prieštaravimai tik dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad V. G., stengdamasis išvengti administracinės atsakomybės už padarytus administracinius nusižengimus, net ir būdamas kelis kartus įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, policijos pareigūnui M. G. duodamas pinigus net per du kartus veikė tiesiogine tyčia, t. y. veikė suvokdamas, jog jis policijos pareigūnui duoda kyšį už tai, kad šis nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, taigi suprato, kad elgiasi nusikalstamai bei norėjo taip veikti. Todėl kaltinamojo padaryta pavojinga veika kvalifikuota teisingai pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis V. G. neteistas (b. l. 64), baustas administracine tvarka (b. l. 61-63), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 56, 60), duomenų apie kaltinamojo psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybės ligas byloje nėra (b. l. 58). Atsižvelgiant į tai, kad V. G. neteistas, dirba, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-653 (nuo 2017 m. spalio 6 d.)). Baudos mokėjimo terminas, atsižvelgiant į tai, kad s nėra duomenų apie kaltinamojo turimą turtą, nustatytinas ilgesnis nei du mėnesiai.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 28 d., 13.15 val., iki 2017 m. lapkričio 30 d., 9.08 val. (2 paros).
Kaltinamajam V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktas – penkiasdešimties eurų nominalo kupiūra Nr. X80157774296, saugomas Panevėžio AVPK daiktų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, saugykloje (kvitas A Nr. 001998) (b. l. 21-22), konfiskuotina valstybės nuosavybėn.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo V. G. išieškotinos 7,60 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį ir paskirti 100 MGL (3766,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 28 d., 13.15 val., iki 2017 m. lapkričio 30 d., 9.08 val. (2 paras), vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad V. G. neatlikta bausmės dalis yra 96 MGL (3615,36 Eur) dydžio bauda.
Paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB bankas Luminor, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Išaiškinti V. G., kad nurodytu laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą – penkiasdešimties eurų nominalo kupiūrą Nr. X80157774296, saugomą Panevėžio AVPK daiktų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, saugykloje (kvitas A Nr. 001998), konfiskuoti valstybės nuosavybėn.
Išieškoti iš V. G. 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.