Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. L., A. G., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. J. (pavardė po santuokos sudarymo L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu sutuoktiniai susilaukė sūnaus A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Santuokos metu E. L. ir J. L. taip pat įgijo nekilnojamąjį turtą - namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (šulinį, kiemo aikštelę, lauko tualetą), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei po pastatu suformuotą (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas valstybės įmonės Registrų centre įregistruotas E. L. vardu - pastatai įregistruoti 1977 m. sausio 13 d. DŽDT (Darbo žmonių deputatų tarybos) vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 15 pagrindu, o žemės sklypas įregistruotas 1993 m. sausio 28 d. Valdybos potvarkio Nr. 4v pagrindu.

9. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad J. L. mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Po palikėjo J. L. mirties jo sutuoktinė E. L. liko toliau gyventi jiems priklausančiame bendrame name, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo valdyti visą turtą, o būtent gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, namų apyvokos daiktus, kaip savo nuosavybę - rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir tvarkė iki pat savo mirties. Byloje pateikti mokėjimo kvitai (laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio mėn. iki 2005 m. lapkričio mėn. mokėjo už vandenį, jos mokėjimai už elektrą nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki 2006 m. gruodžio mėn.) patvirtina aplinkybes, kad E. L. mokėjo mokesčius už namo priežiūrą (elektrą, vandenį), iki pat savo mirties. Iš byloje pateikto valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro išrašo matyti, jog E. L. nuo (duomenys neskelbtini) iki pat savo mirties minėtame name, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą.

10. E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Po jos mirties, valstybės įmonės Registrų centre palikėjos E. L. vardu liko įregistruotas namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė, lauko tualetas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei po pastatu suformuotas (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog minėtas turtas įgytas santuokos laikotarpiu, todėl, nors minėtas nekilnojamasis turtas valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruotas E. L. vardu, tačiau laikytina, jog jis yra bendroji jungtinė palikėjų E. L. ir jos sutuoktinio J. L. nuosavybė.

11. Rašytine bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog po E. L. mirties palikėjų J. L. ir E. L. sūnus A. L. ir toliau liko gyventi tėvams priklausančiame bendrame name, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, minėtu adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą. Byloje pateikti mokėjimo kvitai patvirtina aplinkybes, kad A. L. mokėjo mokesčius už namo priežiūrą - 2022 m. jo gautos ir apmokėtos sąskaitos už elektrą, 2024 m., 2025 m. atlikti mokėjimai už atliekų tvarkymą. Iš byloje pateikto valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro išrašo matyti, jog A. L. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs minėtame name, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), iki pat savo mirties. A. L. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

12. Pareiškėjos teigimu, mirus J. L. ir E. L., nei ji, nei suinteresuoti asmenys nepretendavo į jų turtą, pagrįstai manydami, kad mirusiųjų turtą priėmė mirusiųjų sūnus A. L. (pareiškėjos tėvas), nes jis iki tėvų mirties bei po tėvų mirties liko gyventi aukščiau paminėtame name, mokėjo mokesčius. Pareiškėjos teigimu, tikėtina, kad jis to nepadarė, kadangi nebuvo iki galo sutvarkyti dokumentai, nes E. L., mirus sutuoktiniui, palikimo nepriėmė kreipdamasi pas notarą, tačiau palikimą priėmė faktinio valdymo būdu. Pareiškėjos nuomone, E. L., mirus sutuoktiniui, palikimo nepriėmė kreipdamasi pas notarą, tikėtina dėl to, kad sklypas ir pastatai buvo registruoti jos, t. y. E. L. vardu, taip pat tikėtina, jog ji manė, kad palikimo mirus J. L., jai priimti nereikia. Tiek E. L., tiek A. L. per įstatyme nustatytą laiką po savo sutuoktinio, o vėliau po mamos mirties nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo. Pareiškėja nurodė, kad neturi galimybių realizuoti savo teisių į priimtą A. L. palikimą, todėl kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo fakto nustatymo.

13. Iš rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys - mirusiojo A. L. dukra A. G. bei mirusiojo vaikaitis A. L., nepraleisdami įstatymo nustatyto termino, kreipėsi į Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notarą dėl A. L. palikimo priėmimo. Pareiškėjos teigimu, tuomet ir paaiškėjo, kad mirusiojo A. L. vardu joks nekilnojamasis turtas nebuvo registruotas. Tačiau, pareiškėjos teigimu, A. L. nuo (duomenys neskelbtini) (o tikėtina ir anksčiau) gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis namas priklausė jo tėvams J. L. bei E. L.. Po J. L. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė E. L. (A. L. mama), o mirus mamai A. L. priėmė tėvų palikimą, tačiau pas notarą per numatytą laikotarpį nesikreipė. Pareiškėja nurodo, jog minėtą nekilnojamąjį turtą – namą, ūkinį pastatą, garažą, kiemo statinius (šulinį, kiemo aikštelę, lauko tualetą) bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), E. L. buvo įgijusi santuokos su J. L. metu. Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja negali kitokia tvarka gauti minėtus faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, todėl ji yra priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

14. Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro 2026 m. vasario 17 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad po J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), nei palikėjo sutuoktinė E. L., nei palikėjo sūnus A. L., nei kiti asmenys nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikėjas testamento nepaliko, palikėjo palikimas priimtas nebuvo. Taip pat iš valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro 2026 m. vasario 17 d. išrašo matyti, kad po E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), nei palikėjos sūnus A. L., nei kiti asmenys nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikėja testamento nepaliko, palikėjos palikimas priimtas nebuvo.

15. Iš Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro išduotų liudijimų, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog po A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono savivaldybės 2-ajame notaro biure pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal byloje esančius dokumentus mirusiojo dukterys A. G., L. K. bei mirusiojo vaikaitis A. L. yra mirusiojo palikimą priėmę įpėdiniai (priėmė palikimą (duomenys neskelbtini), paduodami pareiškimą notarui).

16. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog E. L. po savo sutuoktinio J. L. mirties (duomenys neskelbtini), faktinio valdymo būdu priėmė jo palikimą ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), o mirus E. L., jos palikimą faktinio valdymo būdu priėmė ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini) jų sūnus A. L..

17. Iš byloje pateikto suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą matyti, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų J. L. ir E. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių arba paneigiančių faktinį palikėjų J. L. ir E. L. paliktojo turto priėmimą valdyti.

18. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

19. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Palikėjo J. L., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso keturiasdešimt devinto skirsnio nuostatos, kadangi palikimas po jo mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.). 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Palikėjos E. L., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Penktosios knygos šešto skyriaus nuostatos, t. y. asmuo dėl paveldėjimo turi kreiptis į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

20. Pažymėtina, jog tiek 1964 m. CK, tiek šiuo metu galiojančio CK įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti (CK 587 straipsnio 2 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui - į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo (įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Tiek 1964 m. CK, tiek 2000 m. CK kaip vienas iš palikimo priėmimo būdų nustatytas įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), 2000 m. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.).

22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties arba tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010 ir kt.).

24. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas, vadovaujantis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

25. Teismo vertinimu, pateikti į bylą įrodymai ir pareiškime nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamomis įsitikinti pareikštų reikalavimų pagrįstumu. Kaip jau buvo minėta, po J. L. mirties, nei jo sutuoktinė E. L., nei kiti įpėdiniai įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Tačiau E. L. (palikėjo sutuoktinė) iš karto po sutuoktinio J. L. mirties palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti palikėjui priklausiusį visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. L. nuolat gyveno ir po sutuoktinio J. L. mirties liko gyventi sutuoktiniams priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė bei mokėjo mokesčius. Pareiškėjos teigimu, E. L. jai ir jos sutuoktiniui bendrai priklausiusiame name liko toliau gyventi, valdė ir naudojo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo reikiamus mokesčius iki savo mirties. Taip pat nustatyta, jog po E. L. mirties nei palikėjų J. L. ir E. L. sūnus A. L., nei kiti įpėdiniai įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Tačiau A. L. (palikėjos sūnus) iš karto po motinos E. L. mirties palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti palikėjai priklausiusį visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Be kita ko, minėtas aplinkybes taip pat patvirtina ir valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro išrašai, iš kurių matyti, kad tiek E. L., tiek A. L. iki pat savo mirties buvo deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Taigi, iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad tiek E. L., tiek A. L. iki pat savo mirties buvo ne tik deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau ten ir gyveno. Minėtas aplinkybės taip pat patvirtina byloje pateikiami įvairių laikotarpių mokėjimų už namo priežiūrą kvitai. Be to, palikimo priėmimą faktinio valdymo būdu patvirtina ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, jog E. L. po savo sutuoktinio J. L. mirties (duomenys neskelbtini), faktinio valdymo būdu priėmė jo palikimą ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), o mirus E. L., jos palikimą faktinio valdymo būdu priėmė ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini) jų sūnus A. L.. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių.

26. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

27. Aukščiau nurodytų aplinkybių visumos pagrindu, remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, ištirtų rašytinių įrodymų visuma, pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus, kad E. L. (palikėjo sutuoktinė) po palikėjo J. L. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė visą jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, o po palikėjos E. L. mirties ((duomenys neskelbtini)) visą jos palikimą priėmė palikėjos sūnus A. L., pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po palikėjo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė visą jo palikimą faktiniu valdymu.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po palikėjos E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė visą jos palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.