Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19899-25 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis pagal patentą, teistas:

1. Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 10 m.

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. M. mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent:

Jis, 2025 m. birželio 8 d., apie 19.50 val., namuose, virtuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,10 promilių neblaivumas), kilus konfliktui, tyčia, nukentėjusiajai A. L. sėdint virtuvėje, vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė į veidą, tokiu būdu padarydamas pastarajai veido sumušimą, pasireiškusį apatinio žandikaulio kairiojo kampo srities minkštųjų audinių sumušimu, paveikus kietu buku daiktu, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais veiksmais D. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

2025 m. birželio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Priekinėje namo sienoje, kairėje pusėje – įėjimas į lauko virtuvę. Įėjus į virtuvę kairėje prie sienos stovi spintelės, ant jų sudėti indai, šalia spintelių plautuvė, virš jos pakabinamos spintelės. Virtuvėje prie priekinės sienos pečius, dešinėje gale yra įėjimas į kitas namo patalpas. Virtuvės dešinėje prie sienos stovi stalas, ant jo padėta spintelė, priešais stalą suolas. Stalas nukrautas įvairiais buities daiktais. Šalia stalo stovi fotelis, prie fotelio, prie galinės sienos priešais ten esantį langą stovi dar vienas fotelis. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau jokių pėdsakų, daiktų ar kitų aplinkybių, turinčių įvykiui tirti, nerasta.

2025 m. birželio 20 d. Kitų objektų apžiūros protokole teismo medicinos specialistui Rimantui Laurinavičiui sukūrus užduotį, ir jam susipažinus su tiriamu įvykio aplinkybėmis bei nukentėjusiosios A. L. medicininiais dokumentais padarė išvadą, kad A. L. padarytas veido sumušimas, pasireiškęs apatinio žandikaulio kairiojo kampo srities minkštųjų audinių sumušimu, paveikus kietu buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nuketėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, teismo medicinos specialisto išvada ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis D. M. mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, t. y. sugyventinei A. L.. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais D. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantis pagal patentą. Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra. D. M. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant didesnį nei minimalus bausmės dydį, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kartu su bausme D. M. neskirtina intensyvi priežiūra.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, D. M. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 65 straipsniu, į D. M. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas jam taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. birželio 8 d., 20.50 val. iki 2025 m. birželio 9 d., 11.26 val., t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

D. M. kartu su bausme skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintas įpareigojimas ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie baudžiamuoju įsakymu skirtinos bausmės, iš dalies pridėtina 2025 m. birželio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalis ir paskirtina 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus bei siekiant teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ateityje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kaltinamajam D. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu D. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – policijos pareigūnų „BODY“ kamerų, BPC vaizdo garso įrašai, 3 vnt., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, D. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, per paskirtą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį D. M. įpareigoti:

1. Dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2. Nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę iš dalies subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, D. M. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. birželio 8 d., 20.50 val. iki 2025 m. birželio 9 d., 11.26 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 72⁵ straipsniu, D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – policijos pareigūnų „BODY“ kamerų, BPC vaizdo garso įrašus, 3 vnt., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.