- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-14
- Bylos Nr.
- e2-5480-842/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01427-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Utenos rajono savivaldybei
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Utenos rajono savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 309,66 Eur turtinės žalos atlyginimo, 18,54 Eur palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. rugpjūčio 25 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau ji per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovė pateikė šiuos įrodymus: 2017 m. gegužės 10 d. prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, PVM sąskaitą faktūrą AA 6937852, 2017 m. gegužės 26 d. pretenziją dėl išmokos išieškojimo, mokėjimo nurodymus, transporto priemonės registracijos liudijimą, žalos bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 22 d. remonto sąmatą, nuotraukas, transporto priemonės techninės apžiūros aktą, pranešimą apie žalos atlyginimą, 2017 m. kovo 1 d. prašymą dėl žalos atlyginimo, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato informaciją apie eismo įvykį, transporto priemonių draudimo liudijimą. Taip pat ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2018 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinus, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini), transporto priemonei Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, buvo apgadintas priekinis dešinės pusės ratas. Remiantis Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. vasario 28 d. informacija apie eismo įvykį, automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu nuo nelaimingų atsitikimu, draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini). Dėl automobilio sugadinimo paskaičiuota 461,55 Eur draudimo išmoka. Ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 309,66 Eur dydžio draudimo išmoką.
Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).
Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, matyti, kad įvykis įvyko Utenos m., Užpalių g., kurio savininkė yra Utenos rajono savivaldybė.
CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Teismas, nustatęs civilinės atsakomybės be kaltės sąlygas, turėtų patikrinti, ar byloje nėra CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių. Atsakomybę šalinančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pripažino eismo įvykį draudiminiu ir transporto priemonės savininko prašymu jam išmokėjo 309,66 Eur draudimo išmoką. Jos dydis buvo paskaičiuotas pagal 2017 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą, tačiau draudimo išmoka sumažinta atimant 80,00 Eur besąlyginę išskaitą, 71,89 Eur naujų detalių nusidėvėjimo sumą.
CK 6.1015 str. 1 d. suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Nagrinėjamu atveju, ieškovas dėl minėto eismo įvykio išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškė regresinį reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovei atlyginus žalą nukentėjusiajam asmeniui, ieškinys tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 309,66 Eur turtinę žalą (CK 6.263 straipsnis, 6.266 straipsnis, 6.1015 straipsnis).
CK 6.210 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė pareikalavo atsakovę įvykdyti piniginę prievolę iki 2017 m. birželio 26 d., todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos kompensacinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis), kurios paskaičiuotos už pradelstas 437 d. ir sudaro 18,54 Eur (309,66 Eur x 0,05 /365 d. x 437 d. (praleistos dienos) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 d.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 285, 286, 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės Utenos rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111101877, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai: 309,66 Eur (tris šimtus devynis eurus 66 ct), 18,54 Eur (aštuoniolika eurų 54 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 328,20 Eur sumą nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.