Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Šimkuvienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

K. R., AB „X“, ADB „Y“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Šimkuvienės apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji savo apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, juos vertino atsietai vieną nuo kito, o ne įrodymų visumą, nepagrįstai taikė in dubio pro reo principą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog O. S. nepadarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

6. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad teismo sprendimo pagrindas yra teismo ištirti ir įvertinti įrodymai. Tik įrodymus ištyrus ir įvertinus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikus įrodymų vertinimo motyvus ir padarius išvadą, kurie įrodymai yra priimtini, o kuriais priimdamas sprendimą teismas nesivadovauja, teismo nuosprendis bus pagrįstas ir teisėtas. BPK 20 straipsnis nustato, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjas ar teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertinant įrodymus turi būti vertinamas jų turinys – ar jis patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tuo tikslu vertinami įrodymo detalumas ir nuoseklumas – kiek smulkiai jis apibūdina nagrinėjamą situaciją, kiek faktinių aplinkybių juo galima nustatyti ir padaryti išvadas dėl buvusios įvykio eigos, ar iš to paties šaltinio gauti duomenys nekito įvairiose proceso stadijose ir atliekant įvairius tyrimo veiksmus. Taip pat turi būti tikrinama, kiek įrodymą patvirtina ar paneigia iš kitų įrodymų šaltinių gauti duomenys. Tos pačios rūšies įrodymai turi būti vertinami pagal tuos pačius principus ir taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-89/2018, 2K-281-942/2018). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K - 214-976/2023)

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, atlikusi įrodymų tyrimą, visiškai sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto O. S. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad išteisintasis padarė šią nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl O. S. nekaltumo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, patikėdamas jo pateikta versija, kad nukentėjusiosios turto negadino, o įvykio metu buvo netoli jos gyvenamosios vietos, nes vaikščiojo prie (duomenys neskelbtini), kitų įrodymų nesiejo tarpusavyje, neatsižvelgė į konfliktiškus O. S. ir nukentėjusiosios K. R. santykius, į tai, kad jis grasino pakenkti pastarosios automobiliui, kad iš vakaro jis susipyko su K. R., o sekančią dieną buvo rastas apgadintas automobilis ir namo fasadas, kad O. S. ne kartą buvo susidūręs su teisėsaugos institucijomis dėl K. R. turto apgadinimų, o O. S. paaiškinimai dėl jo buvimo vietos įvykio metu buvo nenuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, nesujungdamas jų į nuoseklią, loginę grandinę, tad pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus.

8. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog O. S. padarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atlikusi įrodymų tyrimą, įvertinusi surinktus ir ištirtus įrodymus, palyginusi juos tarpusavyje, išnagrinėjusi apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, nustatė, kad O. S. laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 3 d. iki 2023 m. kovo 4 d. 15.00 val. tyčia sugadino svetimą turtą – akmenimis apgadino kieme stovėjusio K. R. priklausančio automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priekines ir galines dureles, slenkstį, padarydamas 1351,84 Eur žalą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, akmenimis apgadino garažo vartus, garažo sieną, namo fasado lenteles, padarydamas 1033,91 Eur žalą.

10. Viso proceso metu išteisintasis O. S. kaltę neigė. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme aiškino, kad automobilio ir namo fasado neapgadino, galbūt K. R. vyras jai keršija. O. S. nurodė, kad anksčiau bendravo su K. R., kurį laiką kartu gyveno. Minimą automobilį pirko už savo pinigus, tačiau registravo K. R. vardu ir ši juo naudojasi. Kadangi automobilis yra jo nuosavybė, neturi tikslo jo gadinti. Jis neskambino ir nesakė, kad apgadins automobilį, tik sakė, kad nori atgauti automobilį. 2023 m. kovo 3 d. jis buvo vienas namuose ir vartojo alkoholį. Taip pat 23.30 val. buvo prie (duomenys neskelbtini) pasivaikščioti.

11. Vertindama išteisintojo O. S. parodymų patikimumą ir nuoseklumą, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę, jog 2023 m. kovo 3 d. vienas namuose vartojo alkoholį, o 23.30 val. buvo prie (duomenys neskelbtini) pasivaikščioti, O. S. nurodė tik teisme, kai pagal jo mobilaus ryšio telefono išklotinės analizę jau buvo nustatyta, kad tuo metu jis jungėsi prie UAB „Bitė Lietuva“ mobiliojo ryšio bazinės stoties adresu: (duomenys neskelbtini), t. y., prie mobiliojo ryšio bazinės stoties, kuri yra netoli nukentėjusiosios namų, kur ir buvo apgadintas jos turtas (1 t., b. l. 98). Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad gali būti, jog 2023 m. kovo 3 d. vakare jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) plentu, tačiau, kokiu tikslu, nepamena (1 t., b. l. 173-175). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme pradžioje jis aiškino, kad įvykio naktį jo telefonas buvo fiksuotas netoli nukentėjusiosios gyvenamosios vietos, nes galėjo tuo metu važiuoti į netoli nukentėjusiosios namų esančią degalinę „A.“. Tačiau teisėjų kolegijos ši pateikta išteisintojo versija neįtikina. O. S. logiškai ir įtikinamai negalėjo paaiškinti, kodėl jam itin vėlyvo vakaro metu reikėjo važiuoti į toli nuo jo gyvenamosios vietos esančią degalinę. Po to jis savo poziciją pakeitė ir paaiškino, kad po 18.45 val. tarp jo ir K. R. vykusio konflikto, kurio metu buvo nutraukta grandinėlė, jis nuvažiavo į degalinę, nusipirko kavos ir vaikščiojo prie (duomenys neskelbtini), kur užtruko apie 2-3 val., o po to grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir ten vienas vartojo alkoholį. Tačiau šią O. S. versiją paneigia jo mobilaus ryšio telefono detali įeinančių ir išeinančių skambučių ir telefono judėjimo duomenų (bokštų) išklotinė laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 2 d. 00.00 val. iki 2023 m. kovo 5 d. 00.00 val. Joje užfiksuota, kad 18.45 val. O. S. mobilaus ryšio telefonas jungėsi prie mobilaus ryšio telefono bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y., netoli nukentėjusiosios namų esančio mobiliojo ryšio bokšto. Išteisintasis pripažino, kad tuo metu buvo atvykęs pas nukentėjusiąją ir atvežęs jai daiktus, tačiau dėl įvykusio konflikto daiktų taip ir neatidavė. Nors jis aiškino, kad po to važiavo į degalinę ir pasivaikščioti prie (duomenys neskelbtini), tačiau jo mobiliojo ryšio telefonas nuo 19.32 val. iki 22.32 val. jungėsi prie mobiliojo ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y., netoli išteisintojo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)). O štai nuo 23.32 val. jis jau jungėsi prie mobiliojo ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y., prie mobiliojo ryšio bokšto, esančio netoli nukentėjusiosios namų (2 t., b. l. 59-79). Tad akivaizdu, jog po tarp O. S. ir K. R. prie jos namų apie 18.45 val. vykusio konflikto O. S. vyko ne pasivaikščioti prie (duomenys neskelbtini), o į namus, o po to vėlų vakarą jis vėl grįžo į mobiliojo ryšio bokšto veikimo teritoriją, apimančią ir nukentėjusiosios namus.

12. Atsižvelgiant į tokį išteisintojo parodymų nenuoseklumą, į tai, kad parodymus apie jo buvimo vietas įvykio vakarą, naktį, paneigia objektyvūs byloje esantys duomenys, taip pat aplinkybę, kad O. S. aiškino, jog automobilio po išsiskyrimo su K. R. nesiekė susigrąžinti, negrasino, jog jį apgadins, nors byloje esantys įrodymai, kurie bus aptarti vėliau, paneigia tokius jo parodymus, kyla didelės abejonės dėl visų jo parodymų patikimumo, tikrumo ir objektyvumo.

13. Nukentėjusioji K. R. nuosekliai aiškino, kad niekas kitas, tik O. S. aptariamu metu galėjo apgadinti jos automobilį ir namo fasadą. Priešų ji neturi, o O. S. jos turtą gadina ne pirmą kartą. Namas ir automobilis jau buvo apgadinti 2023 m. sausio 6 d. ir tai tuo metu padarė būtent O. S., subraižydamas automobilį ir mėtydamas į namą akmenis. Buvo įvykis, kai jis atvykęs girtas spyrė į namo tvorą ir ją apgadino, užgesino cigaretę į automobilio veidrodėlį, jam buvo išduotas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje. 2023 m. kovo 3 d. grįžusi namo, automobilį paliko kieme prie namo, jis buvo sveikas. Kovo 4 d. išėjusi į kiemą, pamatė, kad mėtosi akmenys palei automobilį, buvo apgadintos durelės, automobilio slenkstis, praktiškai visas automobilio šonas. Namo buvo apgadintos fasado lentelės, garažo vartai, siena, kuri eina pagal kaimynų namą. Palei garažą mėtėsi puse plytos. Paskambino 112 ir pasakė apie įvykį, kai paklausė, ką įtaria, galimai pasakė, kad tai padarė buvęs draugas, su kuriuo susipyko. 2023 m. kovo 3 d. jis buvo atvažiavęs apie 18.45 val. Bendraujant su O. S., jis nutraukė auksinę grandinėlę, taip sužalodamas jai kaklą, subraižydamas ranką. Apie tai ji pranešė bendrojo pagalbos centro telefonu. O. S. nerašė žinučių, kad apgadins automobilį, tačiau yra buvęs pokalbis, kurį įrašė, kad pasirūpins, jog automobilis nevažinės gatvėmis.

14. Nukentėjusiosios K. R. nurodytas aplinkybes apie tai, kad O. S. sistemingai gadina jos turtą, ją persekioja, patvirtina duomenys apie O. S. administracinius baustumus, nutarimuose atsisakyti pradėti arba nutraukti ikiteisminius tyrimus užfiksuoti duomenys, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. sausio 17 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pagal K. R. pareiškimą dėl to, kad O. S. 2023 m. sausio 6 d. prie darželio metaliniu daiktu perbraukė automobilio kėbulą, o tą pačią dieną apie 23.35 val. pradėjo mėtyti akmenis į namus ir apdaužė garažo vartus, namo fasadą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, kad K. R. nepateikė žalą pagrindžiančių dokumentų, nepageidavo tolimesnio tyrimo. Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinio matyti, kad K. R. su O. S. dėl aptariamo įvykio susitaikė (2 t., b. l. 83-88). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. kovo 15 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį pagal K. R. pareiškimą dėl to, kad 2023 m. kovo 11 d. apie 18.40 val. O. S. tyčia koja spyrė į jai nuosavybės teise priklausančio namo medinę tvorą ir ją sulaužė. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nes sugadinto turto vertė nesiekia vertės, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (2 t., b. l. 89-95). Dėl šių veiksmų O. S. 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu nubaustas administracine tvarka pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį 50 eurų bauda, paskirtą baudą jis sumokėjo (2 t., b. l. 80-81). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. liepos 12 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas O. S. atžvilgiu dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal K. R. pareiškimą, kad 2023 m. kovo 3 d. apie 18.45 val. į jos namus atvykęs O. S. pokalbio metu griebė ant jos kaklo buvusią auksinę grandinėlę su pakabuku ir ją nutraukė, padarydamas 500 eurų žalą. Iš nutarimo turinio matyti, kad tarp K. R. ir O. S. vykusios akistatos metu pastarasis įteikė K. R. nupirktą grandinėlę ir pakabuką, ši jam atleido ir neprieštaravo, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (2 t., b. l. 96-100). 2023 m. birželio 26 d. O. S. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, kad jis 2023 m. birželio 12 d. apie 20.30 val. transporto priemonių stovėjimo aikštelėje tyčia užgesino cigaretės nuorūką į K. R. automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpusą, taip jį apgadindamas ir padarydamas 19 eurų žalą. Paskirtą baudą O. S. sumokėjo (2 t. b. l. 80). Pirmosios instancijos teismas šių duomenų neaprašė nuosprendyje ir jų išvis nevertino, nors jie apibūdina tarp K. R. ir O. S. susiklosčiusius santykius ir rodo, kad pastarasis po ginčų su nukentėjusiąja yra linkęs gadinti jos turtą.

15. Kitų objektų (K. R. pateikto garso įrašo) apžiūros protokolo duomenys paneigia O. S. teiginius, kad jis negrasino pakenkti K. R. vardu registruotam automobiliui BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. R. pateiktame garso įraše užfiksuota, kaip vyras (O. S.) moteriai (K. R.) pareiškia, jog „keliuose nepamatysi šios mašinos“, o moteriai paklausus, ar jis ją susprogdins, atsako „ne, yra kas nuneš ir bus ant detalių paleista, net ne Lietuvoje“ (1 t., b. l. 70-73). Šio pokalbio turinys, o taip pat apeliacinės instancijos teisme duoti O. S. parodymai apie tai, kad tai jis nupirko K. R. minėtą automobilį ir pastaroji jam už šį automobilį dar liko skolinga 5000 eurų bei K. R. aiškinimas, kad ji yra visiškai atsiskaičiusi su O. S., rodo, kad šis turi pretenzijų nukentėjusiajai dėl minimo automobilio ir kad viena iš jų nesutarimų priežasčių taip pat yra ir automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybės klausimas. Apžiūros protokole ir prie jo esančiose nuotraukose (1 t., b. l. 25-33), taip pat prie K. R. pareiškimo pridėtose nuotraukose (1 t., b. l. 17-22) užfiksuota, kad įvykio metu apgadintas būtent automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir K. R. gyvenamojo namo su garažu fasadas, o šalia garažo matomi du kumščio dydžio akmenys.

16. Liudytojas M. R. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad yra K. R. sutuoktinis. Jie gyvena tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nes po skyrybų namo neatsidalino ir nepardavė. Jam žinoma apie tarp K. R. ir O. S. vykstančius konfliktus, peraugusius į turto gadinimus. Jis pats yra matęs, kaip anksčiau raudona striuke vilkintis vyras (nustatyta ir neginčijama, kad O. S. dėvi būtent raudonos spalvos striukę) yra apgadinęs namo fasadą. Po to, kai O. S. apgadino tvorą ir nutraukė K. R. grandinėlę, jis iškart pats asmeniškai su pastaruoju bendravo, aiškinosi tokių veiksmų priežastis. Suprato, kad O. S. taip elgiasi iš pykčio, pavydo K. R. kaip moters, nes ji gyveno kartu su liudytoju viename name. Liudytojas kategoriškai paneigė, kad jis pats turėtų priešų, kurie gali būti suinteresuoti jam pakenkti.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad O. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra nepagrįsta. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgęs į tai, jog O. S. savo kaltės nepripažino, paties įvykio niekas nematė, policijos pareigūnai, apžiūrėję įvykio vietą bei sugadintą turtą, neužfiksavo jokių faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog būtent dėl O. S. veiksmų jis buvo sugadintas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, padarydamas šią išvadą, vadovavosi iš esmės išteisintojo kaltės neigimu, tačiau neanalizavo O. S. duotų parodymų nuoseklumo, logiškumo viso baudžiamojo proceso metu, nepalygino išteisintojo parodymų su kitais byloje esančiais įrodymais, kurie ne tik, kad nepatvirtina O. S. teiginių, bet, atvirkščiai, juos paneigia.

18. Kaip ir minėta, aplinkybę, kad kaltinime inkriminuotu laiku išteisintasis buvo nusikaltimo padarymo vietoje, patvirtina jo mobiliojo ryšio telefono prisijungimų prie telekomunikacijos bokštų duomenys, kurie išanalizuoti šio nuosprendžio 11 punkte. Šie duomenys paneigia paties išteisintojo pateiktas versijas apie tai, kur jis buvo ir ką veikė po tarp jo ir K. R. 2023 m. kovo 3 d. apie 18.45 val. buvusio konflikto. Kadangi O. S. parodymai nebuvo nuoseklūs, kito proceso metu, todėl jau vien tai paneigia jo tariamą nuoširdumą ir verčia abejoti jo duotų parodymų teisingumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje, siekiant nustatyti objektyvią tiesą, buvo svarbu atsižvelgti į tarp O. S. ir nukentėjusiosios K. R. susiklosčiusius santykius, tarp jų buvusius konfliktus iki aptariamo įvykio dienos, šią dieną ir vėliau bei šių konfliktų priežastis. Pirmosios instancijos teismas šioms aplinkybėms neteikė reikšmės.

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. S. ir K. R. kurį laiko buvo pora, tačiau iki aptariamo įvykio jau kurį laiką jų santykiai nebuvo darnūs. Pats O. S. pripažino, kad pykčiai būdavo dėl to, kad K. R. grįždavo į namus, kuriuose gyveno ir jos buvęs sutuoktinis M. R.. Jis pripažino, kad yra buvę atvejų, kai konfliktų metu buvo apgadinęs nukentėjusiosios turtą, taip pat ir automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Liudytojas M. R. taip pat patvirtino, kad yra buvęs liudininku, kaip O. S. anksčiau buvo apgadinęs K. R. turtą, jam ir pačiam yra tekę aiškintis su O. S. dėl pastarojo elgesio. Jis suprato, kad O. S. taip elgiasi iš pykčio, pavydo K. R. kaip moters, nes ji gyveno kartu su liudytoju viename name. Nukentėjusiosios K. R., liudytojo M. R., o taip pat iš dalies ir O. S. parodymai bei 14 punkte aptarti duomenys patvirtina, kad O. S. ir iki aptariamo įvykio ir po to yra apgadinęs nukentėjusiosios turtą, tame tarpe ir automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kodėl taip pasielgdavo, apeliacinės instancijos teisme išteisintasis negalėjo paaiškinti. Pastebėtina, kad turto apgadinimai sekdavo po barnių, nesutarimų su nukentėjusiąja, kas leidžia pagrįstai manyti, kad tokiu būdu jis išliedavo savo pyktį, nukreiptą prieš nukentėjusiąją. Dėl minėto automobilio priklausomybės, atsiskaitymo už jį tarp išteisintojo ir nukentėjusiosios yra kilęs ginčas. Iš nukentėjusiosios parodymų ir jos pateikto garso įrašo matyti, kad O. S. grasino pakenksiantis šiam automobiliui. 2023 m. kovo 3 d. apie 18.45 val. tarp nukentėjusiosios ir išteisintojo vėl buvo kilęs konfliktas. To neneigia ir pats išteisintasis. Nukentėjusioji nurodė, kad 2023 m. kovo 3 d. grįžusi namo ji kieme paliko automobilį, o sekančią dieną pamatė, kad jis ir namo fasadas apgadintas mėtant į juos akmenis, kieme mėtėsi akmenų. O anksčiau aptarti mobiliojo ryšio telefono prisijungimų prie telekomunikacijos bokštų duomenys patvirtina, kad naktį iš 2023 m. kovo 3 d. į kovo 4 d. O. S. mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie telekomunikacijos bokšto, esančio netoli įvykio vietos. K. R. ir M. R. kategoriškai tvirtino, kad niekas kitas jiems pakenkti negalėjo norėti, jie priešų neturi, o turto gadinimai prasidėjo būtent tuo metu, kai prasidėjo nesutarimai tarp K. R. ir O. S.. Pastebėtina, kad aptariamo nusikaltimo padarymo braižas panašus į ankstesnius, t. y., 2023 m. sausio 6 d. buvusius O. S. veiksmus (mėtant akmenis), kurie taip pat sekė po konflikto su K. R..

20. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nors byloje nėra O. S. kaltę pagrindžiančių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų jo veiksmus dėl nukentėjusiosios turto apgadinimo kaltinime nurodytu laiku, tačiau nustatytos aplinkybės yra susijusios tarpusavyje, esmingai papildo viena kitą ir, vertinant byloje esančius įrodymus visumos kontekste, o ne atskirai, kaip kad padarė pirmosios instancijos teismas, jie patvirtina kad O. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

21. Skirdamas O. S. bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad O. S. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. O. S. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, taip pat ir už nukentėjusiosios turto apgadinimą. Bendra nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala nėra itin didelė. Nukentėjusiajai padaryta žala atlyginta draudimo bendrovių. Duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo O. S. būtų įvykdęs naujų nusikalstamų veikų nėra, tačiau padarė du ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus (K. R. automobilio apgadinimas ir tvoros sugadinimas), kas leidžia daryti išvadą, kad O. S. ne visada sugeba konstruktyviai spręsti konfliktus ir yra linkęs pasirinkti kitų asmenų teises pažeidžiantį konfliktų sprendimo būdą, ne visuomet savo veiksmus vertina kritiškai. O. S. dirba, dėl priklausomybės ir psichikos ligų nesigydė, įskaitoje neregistruotas. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, į tai, kad O. S. bus priteisiamas ir nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis artimas įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui , ir paskiriant įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius atlyginti padarytą žalą draudimo bendrovėms ADB „Y.“ ir AB „X.“.

Dėl civilinių ieškinių

22. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji K. R. civilinio ieškinio nereiškė. Civilinius ieškinius pareiškė ADB „Y.“ 1 351,84 Eur sumai (1 t., b. l. 126-148) ir AB „X.“ 993,91 Eur. (1 t., b. l. 105-114). AB „X.“ civiliniame ieškinyje nurodyta, kad už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dekoratyvinio tinko, medinių dailylenčių ir įvažiavimo į garažą vartų sugadinimą pagal būsto draudimo sutartį draudėjai K. R. išmokėjo 993,91 Eur. Todėl prašoma šią sumą priteisti iš žalą padariusio asmens. ADB „Y.“ civiliniame ieškinyje nurodyta, kad draudimo sutarties pagrindu už K. R. priklausančio automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą buvo sumokėta 1 351,84 Eur draudimo išmoka, todėl prašoma šią sumą iš žalą padariusio asmens.

23. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

24. Byloje nustatyta, kad O. S., tyčia mėtydamas akmenis į K. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir namą, apgadino minėto automobilio keleivio pusės priekines ir galines dureles, slenkstį, ir garažo vartus, sieną, namo fasado lenteles. Dėl šių jo veiksmų draudimo bendrovės ADB „Y.“ ir AB „X.“ atitinkamai patyrė 1 351,84 Eur ir 993,91 Eur turtinę žalą, nes šias sumas draudimo bendrovės išmokėjo K. R. kaip draudimo išmokas. Taigi draudimo bendrovės pagal subrogaciją tapo kreditorėmis. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-697/2018, 2K-128-696/2018, 2K-18-693/2019) išaiškinta, kad draudimo bendrovė turi teisę kaip kreditorė, tapusi pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje iš ją padariusių kaltinamųjų. ADB „Y.“ ir AB „X.“ ieškiniai pagrįsti prie ieškinių pateiktais dokumentais, visiškai įrodyti ir todėl visiškai tenkinami.

Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

25. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

26. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris patenkintas ir O. S. pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl O. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas G. Andrijauskas.

27. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 6 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-02615, kurioje nurodoma, kad už O. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 247,09 Eur išlaidų. Taip pat 2024 m. kovo 18 d., t .y., po to, kai teisėjų kolegija jau buvo išėjusi į pasitarimų kambarį buvo gauta dar viena 2024 m. kovo 18 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-02966, kurioje nurodoma, kad už O. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 297,09 Eur išlaidų.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, nuteistojo turtinę padėtį (bylos duomenimis O. S. yra dirbantis), taip pat į surengtų apeliacinės instancijos teisme teismo posėdžių kiekį, bylos apimtį, daro išvadą, kad patirtos išlaidos, kurios yra nurodytos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 6 d. patikslintoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-02615, yra protingos, realios ir pagrįstos rašytiniais duomenimis, todėl yra pagrindas visiškai tenkinti šį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Tačiau prašymas, pateiktas 2024 m. kovo 18 d., dėl papildomų išlaidų, t. y., 50 eurų priteisimo paliekamas nenagrinėtu, nes buvo pateiktas pavėluotai. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Šių reikalavimų nebuvo laikytasi, prašymas pateiktas, kai teisėjų kolegija jau buvo išėjusi į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, proceso dalyviai neturėjo galimybės šiuo klausimu pasisakyti, todėl šis prašymas negali būti nagrinėjamas.

Dėl kardomosios priemonės panaikinimo ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo.

29. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. birželio 13 d. nutarimu O. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 180-182), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

30. Panaikinus skundžiamą nuosprendį ir priimant naują nuosprendį, spręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esantis kompaktinis diskas su garso įrašu (1 t., b. l. 73) – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Šimkuvienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Pripažinti O. S. kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius atlyginti draudimo bendrovėms padarytą turtinę žalą: ADB „Y.“ 1 351,84 Eur ir AB „X.“ 993,91 Eur.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.

Civilinių ieškovių ADB „Y.“ ir AB „X.“ civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir iš O. S. priteisti turtinės žalos atlyginimui ADB „Y.“ naudai 1351,84 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir aštuoniasdešimt keturis centus) ir AB „X.“ naudai 993,91 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir devyniasdešimt vieną centą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su garso įrašu (1 t., b. l. 73), laikomą voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išieškoti iš O. S. valstybės naudai 247,09 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus devynis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 18 d. prašymą dėl papildomų 50 eurų dydžio išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtu.