Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1655-1072/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-08
Bylos Nr.
1-1655-1072/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63927-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
L. G.
Nukentėjusysis
L. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1655-1072/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63927-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 8 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui,kaltinamajam L. G.,nukentėjusiajai L. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis V. S(duomenys neskelbtini) , faktinė ir reali gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , praeityje teistas, teistumai išnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. G. mušdamas nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

jis, 2017 m. gruodžio 7 d., apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė savo sugyventinei L. P. į veidą, bei ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė jai į kairįjį šoną, tokiu būdu savo sugyventinei nukentėjusiajai L. P. padarydamas kraujosruvą su užtinimu kairės akies vokuose ir kairiojo X-o šonkaulio lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis, mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

jis, 2018 m. gegužės 29 d., apie 21 val. 00 min., namuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,73 promilės girtumas) konflikto metu, tyčia, kumščiu, ne mažiau kaip vieną kartą sudavė savo sugyventinei L. P. į galvos sritį, tokiu būdu sugyventinei L. P. padarydamas pakaušio kairės pusės srities sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Byloje surinkti duomenys

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. G. dėl kaltinimo prisipažino pilnai, gailėjosi, tvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus parodė, kad su L. P. kartu gyvena šešerius metus, augina du bendrus mažamečius sūnus, su jais gyvena L. P. dukra. Pragyvena iš jo pajamų, nes L. P. nedirba, šiuo metu laukiasi. 2017 m. gruodžio 7 d., apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes girtavo su broliais ir kaimynu, sukonfliktavo su sugyventine L., kuri buvo išvykusi iš namų, grįžo namo su drauge L. M., parsivežė alaus, tuomet nugirdo jos telefoninį pokalbį, iš kurio suprato, kad ji ieško mašinos išvažiuoti ir vėl pabėgti iš namų girtauti, apsižodžiavo, o tada sudavė L. P. tyčia, ne mažiau kaip du kartus ranka į veidą, bei ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė jai į kairįjį šoną. Dėl savo veiksmų labai gailisi, sugyventinės L. atsiprašė, o kadangi tokį elgesį išprovokuoja alkoholis, atsisakys jo vartoti, rūpinsis šeima.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo L. G. duotiems parodymams (t. 1, b. l. 80, 84-85).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jo kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. P. parodė, kad 2017 m. gruodžio 7 d. į namus ji grįžo išgėrusi, kartu su savo drauge L. M.. Tuo metu sugyventinis L. G. namuose girtavo su savo dviem broliais ir su kaimynu. Ji ir L. M. taip pat gėrė kartu su jais. Begeriant L. G. ją pradėjo kaltinti, kad ji pavogė jo pinigus, t. y. iš pradžių kaltino, kad pavogė 60 eurų, vėliau kaltino, kad pavogė 50 eurų, o dar vėliau kaltino, kad iš jo ji pavogė 150 eurų. L. G. įtarė, kad ji pavogė jo pinigus ir už tai jis ją sumušė, t. y. jis du kartus ranka sudavė jai į veidą, du kartus sudavė į dešinįjį šoną ir ne daugiau kaip du kartus įspyrė į nugarą. L. G., mušdamas ją, sulaužė skruostikaulį, be to ar tai įlenkė, ar tai sulaužė vieną šonkaulį. Konfliktas vyko laiptinėje, kur ji buvo išėjusi parūkyti, todėl kaip vyko muštynės niekas nematė. Dėl padarytų sužalojimų į gydymo įstaigas nesikreipė ir nesigydė, padaryti sužalojimai sugijo savaime. Su L. G. susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido (t. 1, b. l. 49-50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. apklaustas parodė, kad jis ir brolis L. G. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje nusipirko galimai ne mažiau kaip dvi pakuotės po šešis butelius vienoje, alaus. Gėrė kartu su L., šio bute. Užmigo ir daugiau nieko nežino, kas ten vyko. Nubudo, kai policininkai vedė L. G., kuriam buvo uždėti antrankiai. L. P. nematė. Vėliau L. G. pasakojo, kad L. P. iš jo pavogė pinigus ir juos pragėrė, todėl jis ją sumušė (t. 1, b. l. 63-64).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. apklaustas parodė, kad kolfikto tarp L. G. ir L. P. nematė, tačiau vėliau, kai kalbėjosi su L. G., šis paaiškino, kad sumušė L. P., nes jam neatlaikė nervai dėl neprižiūrėtų vaikų (t. 1, b. l. 66).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. M. apklausta parodė, kad konflikto tarp L. G. ir L. P. nematė, tačiau L. P. kitą dieną jai paskambino ir pasakė, kad L. G. ją sumušė (t. 1, b. l. 68).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 7 d. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi pranešėja (L. P.) informavo, kad tarp jos ir neblaivaus sugyventinio įvyko konfliktas, kurio metu sugyventinis ją sumušė, trenkė kumščiu į veidą. Nustatyta, kad smurtas pasitvirtino, nukentėjusioji pristatyta medikų apžiūrai, smurtautojas ­– į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą. Smurtautojas ir nukentėjusioji neblaivūs (t. 1, b. l. 19-21).

Iš 2017-12-07 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad atvykus adresu Dvaro g. 36 a, Vaivadiškų kaime rasta L. P., kuri paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis L. G., jos veide matyti stipri hematoma, bėga kraujas, palaidinė kruvina. Bute rastas gulintis lovoje L. G., kuris patvirtino mušęs sugyventinę. Abu asmenys neblaivūs (t. 1., b. l. 31-34).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad atvykus į Dvaro g., Vaivadiškių k., Ukmergės r., prie daugiabučio namo, pažymėto 36-uoju numeriu, matomi du įėjimai į namo laiptines. Einant į antrąją daugiabučio laiptinę, laiptinėje matomos trys laiptų pakopos, užlipus jomis, laiptinės pirmoje aikštelėje matoma kairėje pusėje prie sienos baltos spalvos skalbimo mašina. Ant skalbimo mašinos viršutinės dalies matomos raudonos spalvos dėmės. Dešinėje pusėje matomi laiptai į viršų, užlipus laiptais pasiekiama antra laiptinės aikštelė, nuo jos lipant dešinėje pusėje esančiais laiptais į viršų pasiekiamas antras laiptinės aukštas. Antrame aukšte, kairėje pusėje matomos rudos spalvos buto durys, dešinėje pusėje yra viryklė ir medinė kėdė. Įėjus į butą, patenkama į gyvenamąją patalpą, kurioje matoma kairėje pusėje esanti krosnelė, priešais prie sienos yra dvi spintos, baltos spalvos šaldytuvas ir dešinėje stovi tamsios spalvos kampinė sofa ir rudos spalvos kavos staliukas (t. 1, b. l. 22-27).

Nukentėjusiosios L. P. medicinos dokumentų apžiūroje dalyvavęs teismo medicinos specialistas pateikė išvadą, kurioje nustatyta, kad kraujosruvos su užtinimu kairės akies vokuose ir kairiojo X-o šonkaulio lūžimas, padaryti paveikus kietais bukais daiktais, padaryti galimai tiriamojo įvykio metu, dėl ko nukentėjusiajai L. P. sveikata sutrikdyta nesunkiai (t. 1, b. l. 39-40).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2018 m. vasario 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi Vilniaus apylinkės prokuratūros 7 skyriaus prokurorės Jolitos Umbrasienės nutarimo nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 212 straipsnio 5 punktu, ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-63927-17 nutrauktas, įtariamajam L. G. ir nukentėjusiajai L. P. susitaikius (t. 1, b. l. 96-98).

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluošinimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kūno. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas šeimos nario nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi L. G. smurtą naudojo savo sugyventinės, su kuria jau ilgą laiką kartu gyvena, veda bendrą ūkį, augina mažamečius vaikus, atžvilgiu.

Kaltinamasis neneigė vartojęs smurtą prieš nukentėjusiąją. Šį faktą patvirtina ir nuoseklūs nukentėjusiosios L. P. parodymai, liudytojų M. G., R. V., L. M. parodymai, tarnybiniai pranešimai, BIRT atatskaitų žiūryklės informacija, iš kurios nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 7 d. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi L. P. informavo, kad tarp jos ir neblaivaus sugyventinio L. G. įvyko konfliktas, kurio metu sugyventinis ją sumušė, trenkė kumščiu į veidą. Nustatyta, kad smurtas pasitvirtino, nukentėjusioji pristatyta medikų apžiūrai, smurtautojas ¬ į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą. Smurtautojas ir nukentėjusioji neblaivūs. Smūgių kiekį bei lokaciją patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad L. P. padaryta kraujosruva su užtinimu kairės akies vokuose ir kairiojo X šonkaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu, ne mažiau dviem trauminiais poveikiais ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismo vertinimu, tai, kad sužalojimai buvo padaryti vienu metu, ką patvirtino ir kaltinamasis su nukentėjusiąja, bei tai, kad iš pastarųjų parodymų akivaizdu, jog L. G., suduodamas smūgius negalvojo apie tai, kokio pobūdžio sužalojimai bus padaryti, rodo vieningą kaltinamojo tyčią.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad L. G. kaltinime nurodytu laiku, vartodamas smurtą savo sugyventinės L. P. atžvilgiu, nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Suduodamas smūgius kaltinamasis suprato, kad dėl tokių jo veiksmų bus sutrikdyta L. P. sveikata ir to norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kad dėl L. G. padarytų sužalojimų nukentėjusiajai būtų atsiradę BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, todėl L. G. veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kvalifikuota teisingai.

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. G. dėl kaltinimo prisipažino pilnai, gailėjosi, tvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus parodė, kad 2018 m. gegužės 29 d., apie 21 val. 00 min., namuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini) , įvyko konfliktas, kai su kaimynais lauke šventė, kartu dalyvavo kaimyno dukterėčia, o sugyventinė L. P. užpavydėjo, abu apsižodžiavo, ko pasekoje jis tyčia, kumščiu, ne mažiau kaip vieną kartą sudavė savo sugyventinei L. P. į galvos sritį, nes ji pavyduliavo dėl kaimyno dukterėčios. Gailisi, kad sudavė L. P.. Nurodė, kad daugiau alkoholio nebevartoja.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo L. G. duotiems parodymams (t. 2, b. l. 13-14, 20-21).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jo kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. P. apklausta parodė, kad gyvena kartu su savo sugyventiniu L. G., bute priklausančiame L. G. darbdaviui. Įvykio metu ji buvo nėščia 4 mėn. 2018 m. gegužės 29 d. buvo jos vardadienis, todėl pas ją apie 17 val. – 18 val. atėjo draugė. Atsinešė šampano, sidro, jos išgėrė šampano ir sidro, po to draugė išėjo. L. G. buvo kieme, kalbėjosi su draugais. Ji išėjo į kiemą pakviesti L. G., tuo metu prie šio buvo priėjusi kažkokia moteris, kuri pasakė jai, kad nekeltų triukšmo, jos apsižodžiavo, viena kitą išvadindamos necenzūriniais žodžiais. Po to dar kartą susiginčijo su ta moterimi. Grįžęs į namus L. G. priekaištavo dėl tos moters, vadino ją necenzūriniais žodžiais, jai virtuvėje stovinčiai prie durų, šalia krosnies, trenkė kumščiu du kartus į galvos sritį, pradėjo namuose viską daužyti, mėtė viską pro langą (peleninę, sausaininę). L. G. smurtaujant matė mažamečiai vaikai (t.1, b. l. 128-131).

Iš 2018 m. gegužės 30 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25415-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo L. P. atžvilgiu (t. 1, b. l. 105-106).

Žemesnės instancijos teismas

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) įėjimas į butą yra nuo gatvės pusės, kairėje namo pusėje. Įėjus į vidų patenkama į koridorių, kur dešinėje pusėje yra praėjimas į virtuvę. Įėjus į virtuvę prie dešinės sienos stovi koklinė krosnis, tarp jos ir virtuvės įėjimo yra tarpas, kur buvo sumušta nukentėjusioji. Minėtoje vietoje jokių grumtynių ar kraujo pėdsakų nesimato. Virtuvės kairėje, prie priekinės sienos stovi stalas. Virtuvės kairėje sienoje yra langas. Prie galinės sienos stovi fotelis, kriauklė. Daugiau įvykio vietoje aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta (t. 1, b. l. 122-126).

Iš alkotesterio kvito rodmenų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 29 d., 21 val. 39 min., L. G. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,73 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 120).

Iš alkotesterio kvito rodmenų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 29 d., 21 val. 37 min., L. P. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,65 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 121).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos specialistas pateikė išvadą, kad nukentėjusiajai L. P. nustatytas pakaušio kairės pusės srities sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas paveikus kietu buku daiktu, galimai tiriamojo įvykio metu (t. 1, b. l. 145-146).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2018 m. liepos 25 d. priimto nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-63927-17, kuris buvo nutrauktas 2018 m. vasario 12 d. kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja, kadangi L. G. per vienerius metus galimai padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl L. G. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn už visas veikas (t. 1, b. l. 1-2).

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis L. G. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus, jog 2018 m. gegužės 29 d. konflikto metu ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu tyčia trenkė nukentėjusiajai L. P. į galvos sritį – pakaušį, taip padarydamas L. P. pakaušio kairės pusės srities sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu. Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad sužalojimai padaryti galimai aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 145-146). Teismas, remdamasis aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais, ištirtais teisiamojo posėdžio metu, vertina, kad L. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Be to, kaltinamasis L. G. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus, jog 2018 m. gegužės 29 d. konflikto su sugyventine L. P. metu jis tyčia kumščiu ne mažiau vieno karto sudavė sugyventinei L. P. į pakaušį, ir tokiais veiksmais L. P. nežymiai sutrikdė sveikatą.

L. G. parodymus patvirtina nukentėjusiosios L. P. parodymai bei kita rašytinė byloje esanti medžiaga. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju be kaltinamojo prisipažinimo yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti kaltinamojo L. G. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato sankciją už jame įvirtintą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, šeimos nario nesunkus sužalojimas yra apysunkis nusikaltimas. BK 140 straipsnio 2 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, tai nesunkus tyčinis nusikaltimas šeimos nario (žmonos) sveikatai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytas nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis L. G. padarė dvi nusikalstamas veikas pagal BK 138 straispnio 2 dalies 3 punktą ir BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis L. G. praeityje teistas, teistumai išnykę (t. 2, b. l. 25-36), baustas administracine tvarka 2010 m. lapkričio 1 d., per paskutinius 5 metus nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 476, 48), duomenų, kad būtų gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitoje nėra, dirba (t. 2, b. l. 42, 45). Nusikalstamos veikos padarytos dėl neblaivumo būsenos, pats kaltinamasis nurodė, kad išgėręs alkoholio nesusivaldo, todėl šiuo metu alkoholio nevartoja. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad L. G. nepadarė išvadų po 2018 m. vasario 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, metų laikotarpyje padarė naują nusikalstamą veiką, t. y. pakartotinai smurtavo prieš sugyventinę. Įvertinęs visumą aplinkybių, ir vadovaudamasis BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas sprendžia, kad L. G. už padarytas nusikalstamas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamomis veikomis padarytą žalą sveikatai, kuri nėra žymi, į tai, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, L. G. už nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą padarymą, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis – 1 metai, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą skirtinos bausmės dydis – 5 mėnesiai. Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, ir pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (reminatis BK 50 straipsnio 2 dalies nuostatomis – 3 mėnesiai), paskiriant L. G. 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kaltinamajam L. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, L. G. taikytas laikinas sulaikymas nuo 2017 m. gruodžio 7 d. 19 val. 20 min. iki 2017 m. gruodžio 8 d. 14 val. 04 min. (t. 1, b. l. 86) ir nuo 2018 m. gegužės 29 d. 21 val. 40 min. iki 2018 m. gegužės 30 d. 14 val. 01 min., t. y. dvi dienos, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti L. G. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad L. G. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė du tyčinius nusikaltimus, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog L. G. yra dirbantis, nėra linkęs nusikalsti, siekia keisti gyvenimo būdą, yra motyvuotas nevartoti alkoholio, nes jis yra pagrindinė smurto vartojimo priežastis. Sugyventinė nedirba, turi netrukus gimdyti, šeimoje auga mažamečiai vaikai, jis finansiškai išlaiko šeimą, kritiškai vertina savo elgesį, neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, todėl teismas linkęs patikėti kaltinamuoju ir suteikti L. G. galimybę pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų ir dviejų mėnesių laikotarpiui, kartu nustatant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktuose.

Vadovaujantis BK 72² straipsnio pagrindu teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į kaltinamojo L. G. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 12 mėnesių nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

Dėl kitų klausimų

2018 m. gegužės 30 d. nutarimu L. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 24-26), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje bei paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu L. G. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. G. paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, L. G. į bausmės laiką įskaityti taikytą laikiną sulaikymą nuo 2017 m. gruodžio 7 d. 19 val. 20 min. iki 2017 m. gruodžio 8 d. 14 val. 04 min. ir nuo 2018 m. gegužės 29 d. 21 val. 40 min. iki 2018 m. gegužės 30 d. 14 val. 01 min., t. y. dvi dienos, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, L. G. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu L. G. skirti įpareigojimus:

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 (septynioms) paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga;

- tęsti darbą, darbo praradimo atveju užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių narkotinių psichotropinių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2018 m. gegužės 30 d. nutarimu L. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė