- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-29
- Bylos Nr.
- e2-1316-853/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00369-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Asimesta“
dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asimesta“ atstovui advokato padėjėjui D. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asimesta“ dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Saurida“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Asimesta“ 22923,11 Eur skolos, 7217,55 Eur delspinigių ir 6 procentų procesines palūkanas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė sutarčių pagrindais atsakovei pardavė naftos produktų už 47962,26 Eur sumą pagal sutartį Nr. 1, ir pagal sutartį Nr. 2 – 53441,34 Eur sumą. Kadangi atsakovė sutartyje numatytais terminais šių sumų nesumokėjo, todėl ieškovė, remdamasis sutarties punktais (Sutarties Nr. 1 – 3.6. p., Sutarties Nr. 2 – 3.8. p.), paskaičiavo atsakovei delspinigius: pagal sutartį Nr. 1 – 7261,39 Eur, pagal Sutartį Nr. 2 – 3906,35 Eur. Atsakovė ieškovei pagal Sutartį Nr. 1 sumokėjo 35953,09 Eur sumą, kurią ieškovė paskirstė pirmiau delspinigiams ir liko skolinga – 14652,86 Eur skolos ir 4617,70 Eur sumą delspinigių, o pagal Sutartį Nr. 2 atsakovė sumokėjo 46477,59 Eur sumą, tačiau pirmiau padengus delspinigių įsiskolinimą liko skolinga 8270,25 Eur skolos ir 2599,85 Eur delspinigių. Todėl ieškiniu ieškovė prašo priteisti 22923,11 Eur skolos, 7217,55 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašė, pirma, ieškinį dalyje dėl 22923,11 Eur skolos priteisimo atmesti. Antra, prašė sumažinti delspinigius iki 0,06 procentu?. Trečia, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nuo 2018 m. sausio mėnesio iki šiol išrašė PVM sąskaitas-faktūras pagal sutartį Nr. 1, sutartį Nr. 2 ir sutartį Nr. 3, kurių bendra suma sudarė 112307,23 Eur. Mokėjimus atsakovė atlikdavo kelis kartus per mėnesį bei turėjo teisę savarankiškai atlikti mokėtinų sumų užskaitymus. 2019 m. sausio mėnesį sudengus šalių viena kitai mokėtinas sumas atsakovės skolos likutis ieškovei sudarė 18972,90 Eur. Nurodo, kad remiantis sutarties Nr. 2 (3.5. p.) ir sutarties Nr. 3 (3.7. p. nuostatomis atsakovė mokėtinų sumų užskaitymą savarankiškai galėjo atlikti iki kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigos. Paskutinis užskaitymas buvo atliktas 2019 m. sausio 31 d. šiai datai atsakovės skolos likutis sudarė 18972,90 Eur sumą, kurią atsakovė ieškovei sumokėjo, todėl 2019 m. vasario 6 d. ieškinio reikalavimuose nurodyta 22923,11 Eur skolos suma yra neteisinga. Ieškinio reikalavimas tiek dėl 22923,11 Eur skolos ar dėl neva esančio skolos likučio, atskaičius atsakovės sumokėtą 18972,90 Eur skolos likutį, t. y. dėl 3950,21 Eur yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Dėl įmokų paskirstymo atsakovė nurodė, kad ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnyje įtvirtintas įmokų paskirstymo taisykles. Nurodė, kad delspinigių dydis turėtų būti mažinamas remiantis CK 1.5 straipsniu.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas D. G. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pavedimas atliktas po ieškinio gavimo. Dėl netinkamo įmokų paskirstymo nesutampa suma. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl 22923,11 Eur skolos ir 7217,55 Eur delspinigių. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė buhalterinius apskaitos duomenis, iš kurių matyti, kad ne atsakovė yra skolinga ieškovui, o ieškovas turi įsiskolinimą atsakovei. Ieškinyje nurodoma, kad sumos buvo paskirstomos delspinigiams ir antra eilė skolos suma, dėl šios priežasties gavosi skirtumas dėl atsakovės buhalterinių apskaitos duomenų. Buvo vykdomas įmokų paskirstymas, bet skirstoma nepagrįstai. Bendradarbiavimas tarp šalių vyksta eilę metų. Mėnesio paskutinę darbo dieną susidengdavo sąskaitas ir matydavo skolos likutį, tas matosi iš buhalterinės suvestinės apskaitos. Ieškovas nutarė atlikti įmokų paskirstymą prieš kreipiantis į teismą. Byloje nepateikta apskaitos dokumentų patvirtinančių delspinigių apskaitą. Atsakovė nei karto pavedimu nenurodė, kad moka už delspinigius, jis nurodydavo, kad mokama už sąskaitas. Ieškovė negavusi įmokų norima tvarka, galėjo pasinaudoti teise atsisakyti įmokos. Sutartyse buvo numatyta, kad esant vėlavimui gautos įmokos skiriamos delspinigiams, tačiau per bendradarbiavimo laikotarpį tai nebuvo daroma. Pagal atsakovės pateiktus duomenis ir paaiškinimus nurodo, kad skolos nėra. Ieškovė taip pat prašo priteisti delspinigius, tokia delspinigių suma neprotinga, per didelė, nes sudaro pusę realaus reikalavimo, kuris buvo sumokėtas gavus ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad patys delspinigiai apskaičiuoti netinkamai, prašo ieškinio netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Faktinės bylos aplinkybės.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. balandžio 6 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. K-33 (toliau – Sutartis Nr. 1), dėl naftos produktų pirkimo (didmenine prekyba) ir 2018 m. balandžio 6 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K-57 (toliau – Sutartis Nr. 2) dėl degalų, prekių, paslaugų pirkimo-pardavimo (mažmenine prekyba). Ieškovė pagal sutartį Nr. 1 už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. spalio 11 d., imtinai pardavė atsakovei naftos produktų už 47962,26 Eur sumą. Pagal Sutarties Nr. 1 3.5. punktą, atsakovė įsipareigojo atsiskaityti ieškovei už naftos produktus per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Šalys sutarties Nr. 1 3.6. punktu susitarė, kad atsakovei laiku neatsiskaičius už naftos produktus, atsakovei skaičiuojami 0,3 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o 3.7. punkte nustatyta, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pirkėjo pervedama suma, yra pirma eile užskaitoma priskaičiuotiems delspinigiams dengti, kuriuos visiškai sumokėjus, sekančios įmokos užskaitomos kaip įsiskolinimas už naftos produktus dengimas. Atsakovė pagal sutartį Nr. 1 sumokėjo 35953,09 Eur sumą, tačiau liko skolinga pagal Sutartį Nr. 14652,86 Eur skolos už naftos produktus bei 4617,70 Eur delspinigių, kadangi pagal Sutartį Nr. 1 buvo priskaičiuota 7261,39 Eur delspinigių, iš kurių padengta 2643,69 Eur.
Ieškovė pagal sutartį Nr. 2 už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. spalio 31 d., imtinai pardavė atsakovei degalų, prekių ir paslaugų už 53441,34 Eur sumą. Pagal Sutarties Nr. 2 3.7. punktą, atsakovė įsipareigojo atsiskaityti ieškovei už degalus, prekes ir paslaugas per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Šalys sutarties Nr. 2 3.8. punktu susitarė, kad atsakovei laiku neatsiskaičius už degalus, prekes ir/ar suteiktas paslaugas, atsakovei skaičiuojami 0,3 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o 3.9. punkte nustatyta, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pirkėjo pervedama suma, yra pirma eile užskaitoma priskaičiuotiems delspinigiams dengti, kuriuos visiškai sumokėjus, sekančios įmokos užskaitomos kaip įsiskolinimas už degalus, prekes ir paslaugas. Atsakovė pagal sutartį Nr. 2 sumokėjo ieškovei 46477,59 Eur sumą, iš kurios pirma eile užskaityti delspinigiai, ir padengta likusi skolos suma, todėl atsakovė liko skolinga ieškovei pagal Sutartį Nr. 2 8270,25 Eur skolos bei 2599,85 Eur delspinigių.
Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl atsakovės sumokėtų pinginių lėšų paskirstymo, nes ieškovė pirmiau dengė delspinigius, o ne skolą, kaip atsakovė norėjo ir nurodydavo mokėjimo nurodyme.
Dėl įmokų paskirstymo tvarkos.
CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip, tai yra šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje. Tačiau nesant šalių susitarimo dėl įmokų paskirstymo, taikoma CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Šalių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienašališkai negali būti keičiama.
Taigi, pirmiausia kreditoriaus iš skolininko gautos vykdant prievolę įmokos skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (CK 6.54 straipsnio 1 dalis); antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo termino eiliškumą (CK 6.54 straipsnio 2 dalis); trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 straipsnio 3 dalis); ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 4 dalis). Pagal aptartą reglamentavimą iš gautų įmokų pagrindinė prievolė dengiama paskiausiai.
Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sutartimi nustatė tokią įmokų paskirstymo tvarką, kokią numato materialiosios teisės normos, dėl sutarties sąlygų pakeitimo šalys nebuvo susitarusio dėl atsakovės mokamų ieškovei įmokų paskirstymo eiliškumo, atsakovė ieškovei mokėjimo pervedime nurodydavo – laisva forma, sąskaitą arba už kurą, tačiau turėjo ir galėjo numatyti, kaip bus dengiamos atsakovės sumokėtos įmokos, nes dėl jų paskirstymo buvo susitarę rašytinėje sutartyje bei toje pačioje sąskaitoje faktūroje yra nurodyta, kad neapmokėjus bus skaičiuojami delspinigiai (dėl kurių paskirstymo jau buvo susitarę). Taigi ieškovė gautas iš atsakovės įmokas teisėtai skyrė pirmiau delspinigiams mokėti.
Atsakovė ir jos atstovas advokato padėjėjas neįrodė, kad ieškovė su atsakove susitarė dėl apmokėjimo kitaip, nei nurodyta sutartyje (CPK 178 straipsnis).
Dėl skolos sumos.
Teismas, nustatęs, kad įmokų paskirstymo tvarka tarp šalių buvo numatyta rašytinėje sutartyje, kad ji nebuvo pakeista papildomais susitarimais, todėl neturi pagrindo konstatuoti, kad ji buvo pakeista. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau pasakyta bei į byloje pateiktus įrodymus, t. y. įsiskolinimo ir delspinigių paskaičiavimo skolininkui UAB „Asimesta“ lentelės, nustatyta, kad remiantis Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 pagrindais, atsakovė ieškinio pateikimo teismui dieną buvo skolinga 22923,11 Eur skolos bei 7217,55 Eur delspinigių. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kad sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai taip pat yra numatyta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis), laikytina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, atsiskaityti su ieškove, kadangi liko neapmokėjusi sąskaitų-faktūrų dėl ko susidarė įsiskolinimas. Pažymėtina, kad ieškovė prašė priteisti 22923,11 Eur sumą, tačiau skolos suma yra sumažinta, kadangi atsakovė po bylos iškėlimo teisme dienos pateikė mokėjimo išrašą, kuriame nurodyta, kad atsakovė sumokėjo 18972,90 Eur skolą ieškovei, todėl ieškinio reikalavimas mažinimas ir iš atsakovės priteisiama likusi skolos suma – 3950,21 Eur.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad yra apmokėjusi visą skolą ieškovei ir netgi ieškovė yra skolinga atsakovei. Teismas pažymi, kad šioje ginčo dalyje, atsakovė turėtų ne tik teigti, kad ieškovė yra jai skolinga, bet taip pat apginti savo teisėtus interesus pateikdama priešieškinį ar kitais galimai gynimo būdais, tačiau tuo nepasinaudojo, todėl plačiau dėl ieškovės skolos atsakovei nepasisakoma.
Dėl delspinigių mažinimo.
CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas tokiu atveju, jeigu nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tik tiek, kad netesybos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tačiau netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta teismo teisė sumažinti sutartines netesybas, jeigu jos (bauda, delspinigiai) yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.
Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, šių sąrašas nebaigtinis. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą.
Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tarp verslo subjektų, atsakovė pirko iš ieškovės naftos produktus, atsakovė yra juridinis asmuo, kuris ne visada laiku atsiskaitė su ieškove, nors ieškovė neįrodinėjo būtent tokių nuostolių dydžio, siekiant nepažeisti sutarties laisvės principo ir savo funkcijos kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, bei į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, delspinigių dydis mažintinas nuo 0,3 procentų iki 0,2 procentų. Todėl ieškovei priteistina 2381,79 Eur delspinigių suma.
Dėl procesinių palūkanų.
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. vasario 7 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutartimi taikytos bei 2019 m. vasario 21 d. nutartimi sumažintos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovės turtui – paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovės priteistina 140,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 80 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovė patyrė 1089,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą bei dalyvavimą teismo posėdyje, teismas, vertindamas tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisia iš ieškovės atsakovės naudai 360,00 Eur advokato išlaidoms apmokėti.
CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Byloje taikius laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovei pateikus nutartį vykdyti antstoliui, ieškovė patyrė 110,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad antstolis S. D. 2019 m. vasario 7 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1281 110,00 sumai, o ieškovė 2019 m. vasario 8 d. mokėjimo nurodymu apmokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės procesinis elgesys laikomas tinkamu, nes sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis.). Todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asimesta“, j. a. k. 167262594, ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“, j. a. k. 266916280, naudai:
– skolą: 3950,21 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų 21 centą);
– delspinigius: 2381,79 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 79 centus);
– 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 6332,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2019 m. vasario 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
– bylinėjimosi išlaidas: 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų);
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asimesta“, j. a. k. 167262594, i? valstybės biudžetą 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“, j. a. k. 266916280, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asimesta“, j. a. k. 167262594, 360,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) advokato išlaidoms apmokėti.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Išaiškinti, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asimesta“, jog žyminį mokesti? (i? valstybės biudžetą?) turi sumokėti i? viena? iš pasirinktu? Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudz?eto pajamu? surenkamu?ju? sa?skaitu?. Moke?jimo nurodyme reikia nurodyti i?mokos koda? – 5660, moke?jimo paskirti? – z?yminis mokestis.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.