- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-11
- Bylos Nr.
- II-1076-667/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00933-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Pareiškėjas
- Z. L. S.
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus atstovui A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Z. L. S. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojas K. R. 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) Z. L. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 900 eurų bauda bei daiktų konfiskavimas: tabako gaminiai cigaretės „(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos banderolėmis 1 120 vienetų skaičius, tabako gaminiai cigaretės „(duomenys neskelbtini)“ be banderolių 540 vienetų skaičius, tabako gaminiai cigaretės „(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos banderolėmis 80 vienetų skaičius, transporto priemonės lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), „Citroen“ C4, kurio savininkas Z. L. S., (duomenys neskelbtini) 1 vienetas, dokumentas transporto priemonės registravimo liudijimas už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 5 d., 22.50 val. Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini), vyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą per Raigardo kelio postą lengvuoju automobiliu Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža, tačiau atlikus detalų muitinį patikrinimą, automobilio grindyse tarp priekinių sėdynių specialiai įrengtoje slėptuvėje bei galinio lango užuolaidėlės rėme specialiai įrengtoje slėptuvėje bei galinio lango užuolaidėlės rėme specialiai įrengtoje slėptuvėje rasta slėpta nuo muitinės kontrolės nedeklaruotų: 56 pakeliai (1 120 NAR) cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos pavyzdžio banderolėmis, 27 pakeliai (540 NAR) cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ be banderolių ir 4 pakeliai (80 NAR) cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos pavyzdžio banderolėmis. Remiantis 2023 m. rugpjūčio 28 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl cigarečių įvertinimo“, bendra nedeklaruotų cigarečių vertė, įskaitant mokėtinus mokesčius, 360,18 eurų, kas atitinka 7,2 BBND. Slėptos cigaretės per Lietuvos Respublikos sieną buvo gabenamos siekiant išvengti muitinės kontrolės.
Žemesnės instancijos teismas
2023 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2023 m. spalio 2 d. Z. L. S. skundas dėl Institucijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma paskirti mažesnę nuobaudą bei neskirti automobilio konfiskacijos.
Šalies argumentai
Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėjas nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad jo elgesį lėmė sunki finansinė padėtis. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Dėl savo neapgalvoto sprendimo bandyti gabenti tabako gaminius per sieną patyrė didžiulių finansinių sunkumų jam ir jo šeimai bei neteko vienintelės transporto priemonės. Pareiškėjas yra dviejų vaikų – 8 metų sūnaus ir 4 metų dukros – tėvas. Su vaikų motina santykių nepalaiko, sūnų ir dukrą išlaiko vienas. Pagal profesiją yra automobilių mechanikas. Dirba automobilių remonto dirbtuvėse. Pareiškėjo gaunamos pajamos per mėnesį yra 1 500 zlotų bruto, t. y. maždaug 330 eurų (priedas Nr. 1). Jokio kito turto, išskyrus lengvąjį automobilį, kuris šioje byloje yra konfiskuojamas, neturi. Be įprastų poreikių, susijusių su savęs ir šeimos išlaikymu, taip pat yra priverstas patirti sūnaus reabilitacijos išlaidas, susijusias su Aspergerio sindromo diagnoze (priedas Nr. 2). Pagal gydytojų rekomendacijas (Priedas Nr. 3) Pareiškėjo sūnus privalo kas savaitę lankyti mokamus reabilitacijos užsiėmimus: socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimus, fizinės reabilitacijos užsiėmimus, logopedo užsiėmimus ir psichologo konsultacijas. Šių užsiėmimų suma svyruoja apie 600 zlotų per mėnesį, o tai sudaro beveik pusę Pareiškėjo atlyginimo už darbą. 2023 m. rugsėjo 6 d. padaryta veika buvo neapgalvota ir neprotinga, Pareiškėjas tai pripažįsta. Tokį sprendimą priėmė dėl finansinių problemų ir negalėjimo padengti visų išlaidų. Muitinės paskirta 1 900 eurų bauda ir automobilio konfiskavimas ypač paveikė jį ir jo vaikus. Paskirta nuobauda neabejotinai turėtų būti sunkinanti, atsižvelgiant į tai, koks pažeidimas padarytas, tačiau kartu turi būti tam tikra nuobaudos proporcingumo padarytai veikai riba. Nagrinėjamu atveju muitinė apskaičiavo, kad sulaikytų tabako gaminiui muitinė vertė yra 360,18 eurų. Muitinė už šį pažeidimą Pareiškėjui skyrė 1 900 eurų baudą ir konfiskavo lengvąjį automobilį, kurio vertė, pasak muitinės, yra 2 190 eurų. Automobilio vertė pagal EUROTAX kainoraštį yra 3 490 eurų. Vertinant tik Lietuvos muitinės nurodytą sumą. transporto priemonės vertė kartu su paskirta bauda dvylika kartų viršija valstybės rinkliavos dydį. Pareiškėjas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad visos galiojančios tarptautinės taisyklės ir Lietuvos Respublikos vidaus teisės aktai, leidžiantys valstybės institucijoms konfiskuoti turtą, negali būti aiškinami kaip leidžiantys konfiskuoti turtą, kurio bendra vertė viršija gresiančių viešosios teisės skolų sumą. Tai, be kita ko, numato 1990 m. Strasbūro konvencijos, kurią ratifikavo visos Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, 16 straipsnio 2 dalis, taip pat 2005 m. gegužės 16 d. Varšuvoje parengta Europos Tarybos konvencija, 2001 m. birželio 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas dėl pinigų plovimo ir nusikaltimo priemonių bei nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, arešto ir konfiskavimo bei visa eilė kitų galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių turto konfiskavimo (konfiskavimo) kaip nusikalstamos veikos rezultato instituto taikymą. Šiame kontekste nuostatos aiškiai nurodo, kad taikomos turto konfiskavimo priemonės turi būti proporcingos ir adekvačios padarytai veikai. Be to, turto konfiskavimą reglamentuojančiose taisyklėse kalbama būtent apie nusikalstamas veikas, o Pareiškėjo padaryta veika teisiškai nekvalifikuojama kaip nusikalstama veika – tai yra baudžiamasis nusižengimas. Proporcingumo ir bausmės proporcingumo padarytai veikai principą ne kartą pabrėžė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris nusprendė, kad konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad teisinga pusiausvyra tarp tikslo nubausti nusikaltėlius ir užtikrinti nusikaltimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Tais atvejais, kai konfiskuojamas nusikaltėliui priklausantis turtas, reikia atsižvelgti į šios baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumą su bausme. Jei turto konfiskavimas galėtų pažeisti proporcingumo principą, į tai turėtų būti atsižvelgiama skiriant bausmę. Lietuvos Konstitucinio Teismo nuomone, analizuojant neproporcingumo vertinimą, būtina atsižvelgti į daiktų, kurie gali būti konfiskuojami, vertę, sugretinti juos su padarytu mokestiniu pažeidimu ir atsižvelgti į veikos pavojingumo ir konfiskuotino daikto vertės tarpusavio santykį. Taigi, atsižvelgiant į cituotos teismų praktikos tikslus ir turinį, taip pat į įstatymo nuostatas, kuriose nurodytos su turto konfiskavimu susijusios teisinės priemonės, 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimas skirti labai didelę baudą, paliekant galioti sprendimą taikyti priemonę – automobilio „Citroen“ sulaikymą siekiant jį konfiskuoti, yra neadekvačiai griežta baudžiamoji sankcija, palyginti su padarytos veikos sunkumu. Aptariamame sprendime muitinė nurodė, kad sprendimo dėl automobilio konfiskavimo pagrindas buvo tai, kad „cigaretės buvo rastos automobilio grindyse ir galinio lango „žaliuzėje“, t. y. daiktams gabenti neskirtose vietose, transporto priemonės konstrukcijos nišose, taip, kad jų nebūtų galima vizualiai pastebėti ir aptikti“. Kalbant apie šį kaltinimą, atsižvelgiant į tai, kad pagal profesiją Pareiškėjas yra automobilių mechanikas, nurodo, kad jam nebuvo sunku paslėpti tabako gaminius sunkiai prieinamose automobilio vietose. Tačiau tai nebuvo automobilis, pritaikytas cigarečių kontrabandai gabenti. Taip paslėpti 8 su puse pakelio cigarečių įmanoma daugumoje kitų panašios konstrukcijos lengvųjų automobilių. Bandymas gabenti tokį kiekį cigarečių kontrabanda nesuteikia didelės finansinės naudos, darant prielaidą, kad šios veikos įrankiu turėjo tapti automobilis, kurio rinkos vertė viršija 3 000 eurų. Kalbėdamas taip pat apie muitinės teiginį, kad šiuo atveju turto nekonfiskavimas galėjo prisidėti prie pakartotinio panaudojimo kitam bandymui gabenti kontrabandą, Pareiškėjas pažymi, kad jo automobilį pareigūnai supjaustė ir sunaikino, siekdami apieškoti kitas galimas vietas, kuriose galėjo būti paslėpta kontrabanda. Vieta, kurioje buvo tabako gaminiai, t. y. automobilio grindys ir galinio lango „žaliuzė“, buvo visiškai sunaikinta ir supjaustyta. Dėl šios priežasties automobilis nėra tinkamas naudoti gabenimui galimą kontrabandą. Automobilis man reikalingas, kad galėčiau padėti savo vaikams tenkinti jų poreikius. Dėl šių priežasčių Pareiškėjas prašo Lietuvos Respublikos teismo iš naujo išnagrinėti jo bylą, atsižvelgiant į sunkią finansinę padėtį, kurioje atsidūrė, ir įvertinti paskirtą baudžiamąją sankciją už padarytą mokestinį pažeidimą, įvertinant veikos pavojingumo ir baudos bei konfiskuotino automobilio vertės tarpusavio santykį. Paskirta baudžiamoji sankcija – automobilio konfiskavimas – yra ypač griežta, nes ji paliečia ne tik Pareiškėją, kaip nuteistąjį, bet kartu ir jo vaikus, kurie lieka be galimybės naudotis transporto priemone, o tai ypač būtina dėl sūnaus sveikatos būklės.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Z. L. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 900 eurų bauda bei automobilio konfiskacija už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 5 d., 22.50 val. Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini), vyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą per Raigardo kelio postą lengvuoju automobiliu Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža, tačiau atlikus detalų muitinį patikrinimą, automobilio grindyse tarp priekinių sėdynių specialiai įrengtoje slėptuvėje bei galinio lango užuolaidėlės rėme specialiai įrengtoje slėptuvėje bei galinio lango užuolaidėlės rėme specialiai įrengtoje slėptuvėje rasta slėpta nuo muitinės kontrolės nedeklaruotų: 56 pakeliai (1 120 NAR) cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos pavyzdžio banderolėmis, 27 pakeliai (540 NAR) cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ be banderolių ir 4 pakeliai (80 NAR) cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos pavyzdžio banderolėmis. Pareiškėjas skundu prašo sumažinti Nutarimu jam paskirtą nuobaudą bei panaikinti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas vienas rūpinasi ir išlaiko du mažamečius vaikus, automobilis reikalingas šeimos ūkiui bei vaikų poreikiams tenkinti, tarp jų ir sūnaus gabenimui į reabilitacijos užsiėmimus. Nurodo, jog nusižengimą padarė dėl tuo metu buvusios sunkios finansinės būklės, pažymi, kad jo mėnesinės pajamos sudaro maždaug 330 eurų. Institucija pažymi, kad Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už vieno iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų – kontrabandą. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamentą, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 42 straipsnio 1 dalį patvirtinta, kad kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikomas už muitų teisės aktų nesilaikymą. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcija užtraukia baudą nuo 1 820 eurų iki 4 000 eurų. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudos vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti, individualizuojant baudą Kauno teritorinė muitinė įvertino tai, jog Pareiškėjas jau buvo baustas už kontrabandos nusižengimą, jo baustumas išnykęs, atsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – Pareiškėjas galiojančių administracinių nuobaudų neturi, taip pat į kontrabandos gabenimo būdą (tabako gaminiai gabenti juos slepiant modifikavus transporto priemonę), kontrabandos muitinę vertę, jos kiekį, sunkinančias ir lengvinančias Pareiškėjo asmens atžvilgiu aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, Z. L. S. buvo skirta ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda artima jos minimaliai ribai – 1 900 Eur bauda. Pastebėtina, jog identiškai motyvuotas prašymas kaip išdėstyta šiame skunde buvo pateiktas Kauno teritorinei muitinei ir bylos nagrinėjimo metu. Todėl apie jo pagrįstumą motyvuotai buvo pasisakyta jau pačiame Nutarime. Pabrėžtina, jog bylos nagrinėjimo metu jokie skundo argumentus patvirtinantys dokumentai nebuvo Kauno teritorinei muitinei pateikti. Minėti dokumentai buvo pridėti tik kartu su skundu, todėl bylos nagrinėjimo metu Muitinė jų nevertinusi. Atkreiptinas dėmesys, kad dokumentus, kurie buvo prieinami ir galėjo būti pateikiami anksčiau jau administracinio nusižengimo bylos teisenos metu, pristačius jau po bylos nagrinėjimo, tampa reikalinga vertinti ypatingai akylai bei atsargiai, įvertinti priežastis dėl ko tokie dokumentai negalėjo būti pateikiami anksčiau ir ar tokiu vėlesniu dokumentų pateikimu nebandoma pridengti jau nustatytų bylos aplinkybių. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Todėl net ir įvertinus prie skundo pridedamus dokumentus, manytina, jog šiuo atveju nuobauda, kuri yra netolima minimaliai ribai, yra adekvati ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui bei Pareiškėjo asmenybei, todėl jos švelninti nėra pagrindo. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti administracinės poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, nurodant, kad transporto priemonė yra reikalinga šeimos poreikiams tenkinti ir jos konfiskavimas nėra proporcingas administracinio nusižengimo padarymo kontekste. Muitinė nesutinka su tokiais Pareiškėjo argumentais. Nagrinėtinu atveju, transporto priemonės konfiskavimo taikymas ne tik proporcingas, bet ir būtinas remiantis šios konkrečios bylos aplinkybėmis. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK nurodytiems pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-64-697/2015). Pažymėtina, kad kontrabandos bylose transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 nutartis byloje Nr. 2AT-2-2013, Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis byloje Nr. ATP-304-582/2014). Šiuo atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog cigaretės buvo rastos automobilio grindyse, taip pat galinio lango užuolaidėlės rėme, t. y. neskirtose gabenti daiktus vietoje, transporto priemonės konstrukcijos ertmėse, kad jų nebūtų galima vizualiai pastebėti ir aptikti. Kaip matyti neteisėtai gabenti tabako gaminiai buvo slepiami keliose skirtingose automobilio vietose, tam transporto priemonėje įrengiant specialias slėptuves. Iš byloje surinktų duomenų (pareigūno tarnybinis pranešimas, transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktas, automobilio fotonuotraukos) matyti, kad automobilis buvo ardomas (gadinamas) siekiant transporto priemonėje (jos konstrukcijoje) paslėpti kontrabandinius tabako gaminius. Aptariamo automobilio salone – grindyse tarp priekinių sėdynių padarius įdubą, buvo slepiamos cigaretės, jog jų nebūtų galima vizualiai pastebėti ir aptikti, o atsiradusios ertmės (salono grindinio nelygumai ir pan.) buvo užmaskuotos lakštais bei kitokia medžiaga. Siekiant išimti automobilio dalių konstrukcijose paslėptus kontrabandinius tabako gaminius, pareigūnams teko atlikti ir automobilio ardymo – pjaustymo darbus, o tai rodo, jog buvo kliūčių ir reikalinga papildomų priemonių, pastangų, kontrabandinius gaminius aptikti bei leidžia konstatuoti, jog automobilis buvo pritaikytas ir tiesiogiai panaudotas kontrabandos gabenimui. To savo skunde neneigia ir pats Pareiškėjas taip pat nurodydamas, jog kaip mechaniko profesijos atstovui jam nebuvo itin sudėtinga panaudojant profesinius įgūdžius ir spėtina turimas priemones (automobilių mechanikoje naudojamus prietaisus bei įrankius) paslėpti kontrabandinius tabako gaminius ir nors neigia, jog transporto priemonė pritaikyta kontrabandai gabenti, bylos aplinkybės rodo priešingai ir patvirtina specialių slėptuvių įrengimo faktą. Svarbu paminėti, kad asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nėra svarbesni už visuomenės interesą. Z. L. S. prieš planuojant neteisėtos veikos atlikimą žinojo apie galimas kilti neigiamas pasekmes, galėjo įvertinti transporto priemonės reikalingumą jo šeimos ūkui, tačiau tai jo neatgrasė nuo nusižengimo padarymo tiesiogiai panaudojant transporto priemonę. Sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo, vien transporto priemonės didelė vertė (ar viršijanti kontrabandos dalyko vertę) nėra pagrindas neskirti tokios administracinio poveikio priemonės esant kitiems transporto priemonės konfiskavimo pagrindams ir nustačius kitas esmines aplinkybes, jog transporto priemonės panaudojimas turėjo didžiausią reikšmę teisės aktams priešingos veikos (kontrabandos) sudėties požymiams realizuoti. Aptariamu atveju transporto priemonės grąžinimas panaikinus pritaikytą administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ne tik neatitiktų pačio šio konkretaus administracinio nusižengimo įvykdymo pavojingumo ir pobūdžio, bet ir nėra galimas, nes tokio automobilio eksploatavimas nebūtų saugus viešajame eisme, taip nebūtų užtikrintas visuomenės interesas bei toks sprendimas prieštarautų nuosekliai teismų formuojamai praktikai kontrabandos bylose. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Nutarimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas Z. L. S. parodė, kad palaiko skundą jame nurodytais motyvais. Institucijos atstovas A. K. prašė teismo skundo netenkinti, skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 208 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už Prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki keturių tūkstančių eurų. ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.
Iš skunde pateiktos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas administracinio nusižengimo fakto neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirtos nuobaudos dydžiu ir administracinio poveikio priemone – turto konfiskavimu.
Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.
Teismas sutinka su skundo teiginiais, kad ANK 208 straipsnio 4 dalyje yra nustatytas privalomas kontrabandos daiktų konfiskavimas padarius to paties straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tačiau aptartos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos numato išimtį iš minėtos taisyklės ir aukštesniojo teismo vertinimu šioje byloje jos buvo pritaikytos pagrįstai.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, Pareiškėjas Nutarimu nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 5 d., 22.50 val. Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini), vyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą per Raigardo kelio postą lengvuoju automobiliu Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža, tačiau atlikus detalų muitinį patikrinimą, automobilio grindyse tarp priekinių sėdynių specialiai įrengtoje slėptuvėje bei galinio lango užuolaidėlės rėme specialiai įrengtoje slėptuvėje bei galinio lango užuolaidėlės rėme specialiai įrengtoje slėptuvėje rasta slėpta nuo muitinės kontrolės nedeklaruotų: 56 pakeliai (1 120 NAR) cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos pavyzdžio banderolėmis, 27 pakeliai (540 NAR) cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ be banderolių ir 4 pakeliai (80 NAR) cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos pavyzdžio banderolėmis.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Z. L. S. dirba automobilių mechaniku, jo mėnesinės pajamos yra maždaug 330 eurų. Jokio kito turto, išskyrus konfiskuojamo automobilio, Pareiškėjas neturi. Jis vienas augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienam diagnozuotas Aspergerio sindromo. Dėl sveikatos būklės, jo sūnus privalo kas savaitę lankyti mokamus reabilitacijos užsiėmimus: socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimus, fizinės reabilitacijos užsiėmimus, logopedo užsiėmimus ir psichologo konsultacijas. Šių užsiėmimų suma svyruoja apie 600 zlotų per mėnesį, o tai sudaro beveik pusę Pareiškėjo atlyginimo už darbą. 2023 m. rugsėjo 6 d. padaryta veika buvo neapgalvota ir neprotinga, Pareiškėjas tai pripažįsta. Tokį sprendimą priėmė dėl finansinių problemų ir negalėjimo padengti visų išlaidų.
Pareiškėjas kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai ir Institucija teisingai įvertino tai, kaip pareiškėjo Z. L. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Z. L. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucija išnagrinėjusi bylą nenustatė, todėl jo veiksmuose negalima konstatuoti piktybiškumo, siekio pažeisti nustatytas taisykles, požymio.
Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, padaryto administracinio nusižengimo turinį, pareiškėjo Z. L. S. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o taip pat sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paties pareiškėjo jau padarytas išvadas dėl netinkamo elgesio – yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Z. L. S. skirti švelnesnę nuobaudą – minimalią ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, pareiškėjo Z. L. S. skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo K. R. 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimas administracinėje nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini) keistinas dalyje dėl nuobaudos paskyrimo, skiriant Z. L. S. minimalią ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą 1 820 eurų baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
pareiškėjo Z. L. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo K. R. 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), Z. L. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 1 820 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties) eurų baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno teritorinės muitinės teisės skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.