Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2016-03-02 · Civilinė byla Nr. 2VP-580-772/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-02
Bylos Nr.
2VP-580-772/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03668-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Pareiškėjas
BnP Finance, AB Paskola
Skolininkas
G. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-580-772/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03668-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.20.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 2 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjo BnP Finance, AB Paskola prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: skolininkas G. B., skolininko sutuoktinis D. B., antstolis Andrius Liaškovas.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas BnP Finance, AB Paskola 2015-12-04 pateikė teismui prašymą, kuriuo teismo prašė, nustatyti skolininko G. B. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktinę D. B., t. y. nustatyti, kad skolininkui G. B. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės D. B. gaunamų pajamų iš UAB „N. M.“.

Antstolio padėjėjas D. Ž., teismui pateikė 2016-01-05 patvarkymą dėl patvarkymo panaikinimo, kuriame nurodė, kad 2016-01-05 antstolio kontoroje gautas įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nutraukta G. B. ir D. B. santuoka, ir tuo pagrindu 2015-11-23 patvarkymas dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. AN165249, kuriuo buvo areštuotos D. B. iš UAB „N. M.“ gaunamos piniginės lėšos 2640,13 Eur ribose, panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas atmestinas.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad antstolis Andrius Liaškovas vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0159-14-02197; 0159-14-02292 pagal Šiaulių apylinkės teismo vykdomuosius raštus 2014-09-01 ir 2014-09-11 išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. 2-4754-772/2014, Nr. 2-4702-776/2014 dėl 2 502,38 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. B. išieškotojui BnP Finance, AB Paskola. Vykdant išieškojimą, buvo nustatyta, kad skolininko G. B. sutuoktinė D. B. dirba UAB „N. M.“. 2015-11-23 antstolis priėmė pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir pateikė išieškotojui (pareiškėjui) siūlymą kreiptis dėl skolininko G. B. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine D. B., dalies nustatymo, t. y. nuosavybės teisės į sutuoktinės D. B. darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas pajamas, kurias ji gauna iš dabartinės arba ateityje gaus iš kitos įmonės.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Jeigu areštuojamas ne tik skolininko turtas, bet ir skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas nenumato išimties, nes ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.

Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Suinteresuotas asmuo antstolio padėjėjas D. Ž. pateikė teismui 2016-01-05 patvarkymą bei Šiaulių apylinkė teismo 2015-10-22 sprendimą, nurodydamas, kad G. B. ir D. B. santuoka nutraukta, spendimu patvirtinta ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sprendime nurodyta, kad kreditoriams buvo pranešta apie pareiškėjų prašymo nutraukti santuoką nagrinėjimą. Kreditoriai iki teismo posėdžio nepateikė prieštaravimų dėl pareiškėjų sudarytos sutarties sąlygų. Šioje sutartyje buvę sutuoktiniai nurodė, kad G. B. kreditoriniai įsipareigojimai yra jo asmeniniai įsipareigojimai (sutarties 6 p.).

Minėtas teismo sprendimas įgijo res judicata galią, o to procesinė pasekmė, ta, jog nebegalima ginčyti juo nustatytų faktų (CPK 279 str. 4d.). O materialinė res judicata pasekmė reikalauja, kad jame nurodytas reikalavimas nereikalauja papildomo įrodinėjimo (CPK 182 str. 1d. 2p.).

Nustačius minėtas aplinkybes bei atsižvelgus į pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad minėtas įsiteisėjęs teismo sprendimas įgijo prejudicinę galią, jog prievolės kreditoriams kylančios iki ir po santuokos nutraukimo yra pareiškėjų asmeninės skolos. Taip pat teismas neturi duomenų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi kitais nei įstatyme numatytais pagrindais. Pareiškėjas siekdamas paneigti minėtą prejudicinį faktą turėjo teisę kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, o kadangi to nepadarė, jam tenka prisiimti iš to kylančias pasėkmes (CK 3.126 str.). Todėl BnP Finance, AB Paskola prašymas dėl skolininko G. B. turto, kuris yra bendra su jo buvusia sutuoktine D. B. nuosavybė, dalies nustatymo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 593 ir 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo BnP Finance, AB Paskola, kodas 302447985, prašymą nustatyti, kad skolininko G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis, esanti skolininko sutuoktinės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamame darbo užmokestyje yra lygi 50 procentų (arba 1/2 dalis), su minėtu bendraturčiu, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys