Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-18 · Administracinė byla Nr. I-6074-426/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-18
Bylos Nr.
I-6074-426/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00709-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
E. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6074-426/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00709-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. O. prašo priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikymą nežmoniškomis sąlygomis nuo 2014-05-20 iki 2014-09-20 (b. l. 1–2).

Paaiškino, kad minėtu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo kalinamas žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, be to buvo neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kamerose tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas nedidele sienele, tai neužtikrinimo privatumo. Kamerose nuo lubų luposi tinkas ir dažai, buvo didelė drėgmė, buvo kenkėjų ir sklido nemalonus kvapas, oro temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų. Dėl tokių Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė neturinę žalą, t. y. didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, pasitikėjimą savimi.

Atsiliepimas

Atsakovės atsakovė Lukiškių TI-K nesutinka su skundu. Atsiliepime (b. l. 7–13) nurodo, jog Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014-05-19 iki 2014-09-20 ir nuo 2015-12-31 iki 2016-01-21.

Atsakovės įgaliota institucija atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI–K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimaliai tardymo izoliatoriuje leistina laikyti 625 asmenis. Neneigė, jog ši norma viršijama, dažniausiai laikoma iki 1 000 asmenų. Nurodo, kad Lukiškių TI–K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI–K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o, vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis, jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublik?s suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Pažymi, kad dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos, ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau siekiama, kad tokiomis sąlygomis asmenys būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Pabrėžė, jog administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose.

Atsiliepimas

Atsakovės įgaliotas atstovas nurodė, kad kameros remontuojamos pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, langus, stiklus, klozetus, o taip pat ir griauna atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl suremontuotose Lukiškių TI–K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Atsiliepime nurodo, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje nurodyta, kaip turi būti įrengtos tardymo izoliatorių kameros. Atkreipia dėmesį, kad kamerų plotas mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti papildomas spinteles, lentynas, kitus baldus.

Paaiškina, kad elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkcijas.

Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ įstaigoje laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai, pasak atsakovės atstovo, atitinka higienos normų reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodyta, jog vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas mėnesio pradžioje ir viduryje pagal LR teisingumo ministro 2001-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas.“

Pasivaikščiojimas organizuojamas vienu metu visiems vienoje kameroje esantiems suimtiesiems kasdien po vieną valandą gryname ore. Pabrėžia, jog pasivaikščiojimas yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) reikalavimus.

Pažymėjo, kad Higienos normos 24 punkte teigiama, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI–K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Atkreipė dėmesį, kad skundžiamuoju laikotarpiu Lukiškių TI–K tam tikrais periodais vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, tam tikru metu pareiškėjo nebuvo įstaigoje.

Pasak atsakovės įgalioto atstovo, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, trūksta konkretumo. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovės atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės sąskaita.

Lukiškių TI–K teigimu, sprendžiant skundo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad atsakovės įgaliotos institucijos pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad ginčo atveju nėra visų įstatyme numatytų sąlygų, kurioms esant kyla valstybės civilinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad reiškia reikalavimą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2014-05-20 iki 2014-09-20.

Nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str., kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.

CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo nurodytu atveju.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, sprendimuose ne kartą nurodė, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).

Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios higienos normas.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Pareiškėjas neginčija Lukiškių TI–K pateiktų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus (b. l. 7–8). Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas ne visada siekė 3,60 m², t. y. neatitiko Įsakymo 1.3.1 p. nurodytos minimalios vertės. Pateiktų duomenų analizė liudija, kad nuo 2014-05-20 iki 2014-09-20 teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis iš viso jis buvo laikomas 113 dienas, kai vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, negu nustatyta Įsakymo 1.3.1 p.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėjo skundo reikalavimas toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iš netinkamų laikymo sąlygų, t. y. pažeidžiant normatyvines vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iš esmės yra pagrįstas.

Dėl kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose sanitarinis mazgas buvo atitvertas nedidele sienele, tai neužtikrinimo privatumo. Kamerose nuo lubų luposi tinkas ir dažai, buvo didelė drėgmė, buvo kenkėjų ir sklido nemalonus kvapas, oro temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI–K gyvenamosios patalpos vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos reikalavimus.

Atsižvelgtina į tai, kad dalis pareiškėjo nusiskundimų yra nulemti vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo pažeidimu ir nenagrinėtini kaip savarankiški. Pažymėtina, kad kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės (nuo sienų lupasi tinkas ir dažai, didelė drėgmė, kenkėjų būvimas, reikalavimų neatitinkanti temperatūra) iš kurių pareiškėjas kildina jam padarytą neturtinę žalą, yra grindžiamos ne teismui teikiamais įrodymais, o bendro pobūdžio teiginiais.

Iš kitos pusės, atsakovės atstovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – VVSC) patikrinimo aktus (b. l. 18–20, 24–30), tačiau iš šių patikrinimo aktų matyti, kad VVSC patikrinimai atlikti ne tuo metu, kada pareiškėjas buvo laikomas tam tikrose kamerose, arba ne tose kamerose, kuriose pareiškėjas tuo metu buvo laikomas. Kitų įrodymų, patvirtinančių argumentus dėl netinkamų sąlygų, nėra, taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų teikęs skundus Lukiškių TI–K administracijai ar kitoms įstaigoms.

Pagal Higienos normos 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Atsižvelgiant į pareiškėjo kalinimo minėtomis sąlygomis trukmę (113 parą), konstatuotina, kad dėl kalinimo perpildytose kamerose kilę nepatogumui užsitęsė pernelyg ilgai, jų intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias (Konvencijos 3 str.), todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kurie negali būti kompensuojami vien tik jo teisių pažeidimo pripažinimu. Iš kitos pusės, pareiškėjas nurodo, kad laikymo nustatytomis sąlygomis patyrė pasitikėjimą savimi, o tai, teismo vertinimu, negali būti vertinama, kaip neturtinė žala. Pažymėtina, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis buvo laikomas beveik visą buvimo Lukiškių TI-K laiką.

Įvertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjo skundo reikalavimas iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, jo prašoma priteisti 22 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, neadekvati patirtiems išgyvenimams.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 1 200 Eur kompensacija bus pakankama patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 4 d. numatyta, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas patenkintas iš dalies (6 %), konstatuotina, jog atsakovė turi teisę į 94 % patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovės atstovė prašo priteisti 1,26 Eur išlaidų, kurios patirtos rengiant dokumentų kopijas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimo Nr. 1039, 6 p. vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo dokumento kopijos parengimas – 0,15 Lt. Šios tvarkos 6 punkte nurodytas kainas kiekvienų metų sausio 1 d. įstaigos indeksuoja pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą kainų indeksą (7 p.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovė pateikė 21 lapą bylos medžiagos, jos prašymas tenkintinas ir iš pareiškėjo priteistina 1,18 Eur (1,26 Eur x 96 %) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. O. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti E. O. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti atsakovės Lietuvos valstybės naudai iš pareiškėjo E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1,18 Eur (vieną eurą aštuoniolika centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Rūta Miliuvienė