- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- AS-106-821/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07600-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė (pirm.), Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- D. B.-L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
- 59.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B.-L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B.-L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. B.-L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti konfiskacijos padarinius nutraukus administracinę bylą Nr. A.2.2.-2576-497/2015; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė) 1 063 819 Eur materialinį nuostolių, kaip konfiskacijos padarinių panaikinimą, nutraukus administracinę bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2022 m. gruodžio 13 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. aiškiai suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką, nurodyti konkretų viešojo administravimo subjektą, kurio neteisėti veiksmai, anot pareiškėjos, sukėlė jai turtinę ir neturtinę žalą, nurodyti tuos žalą sukėlusius veiksmus, pridėti turtinės ir neturtinės žalos įrodymus, nurodyti, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2022 m. gruodžio 13 d. gautas pareiškėjos pareiškimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties.
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad prašė panaikinti konfiskacijos padarinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 643 straipsniu nutraukus administracinę bylą Nr. A.2.2.-2576-497/2015. Pareiškėja buvo netinkamai teisiama visų instancijų teismų. Pareiškėjos daiktus – intelektinę nuosavybę sunaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.
Teismo vertinimu, pareiškėja nei skunde, nei pareiškime aiškiai nesuformulavo skundo pagrindo ir dalyko, nenurodė, kokie konkretūs Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmai, atlikti viešojo administravimo srityje, anot jos, sukėlė žalą. Įvertinus pareiškėjos skundo ir pareiškimo turinį, nustatyta, kad pareiškėja siekia žalos, atsiradusios dėl teismų procesinių veiksmų atlyginimo. Teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartyje pareiškėjai išaiškino, kad ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su teismų (teisėjų), nagrinėjant civilines ir baudžiamąsias bylas, veiksmais nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, tokie ginčai turėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
Teismas konstatavo, jog nustatyti pareiškėjos skundo trūkumai yra esminiai, trukdantys pradėti administracinę teiseną. Todėl vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjai.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį – įvykdyti panaikintos konfiskacijos nutrauktoje administracinėje byloje Nr. A.2.2.-2576-497/2015 konfiskacijos padarinių panaikinimą, priteisiant pareiškėjai tiesioginius nuostolius dėl suspendacijos ir konfiskacijos.
Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog ji neprašo žalos atlyginimo, o reikalauja konfiskacijos padarinių tiesioginių nuostolių. Pareiškėja teigia, jog neskundžia teisėjų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, nepašalinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. akcentuoja, jog neprašo žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtinoji sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad teikdama teismui skundą ji turi jame aiškiai suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką, nurodyti konkretų viešojo administravimo subjektą, kurio neteisėti veiksmai, anot pareiškėjos, sukėlė jai turtinę ir neturtinę žalą, nurodyti tuos žalą sukėlusius veiksmus, pridėti turtinės ir neturtinės žalos įrodymus, nurodyti, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Taigi, skundo priėmimo stadijoje nebuvo galimybės nustatyti skundo reikalavimo.
Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-520/2019).
Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).
Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83-2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-77/2015; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-124/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-287/2014; 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-552/2016).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nutartyje pažymėjo, jog pareiškėja siekia žalos, atsiradusios dėl teismų procesinių veiksmų atlyginimo. Taigi, nors pareiškėja ir neištaisė visų skundo trūkumų, tačiau teismui pakako duomenų spręsti, jog pareiškėja žalos atlyginimą kildina iš teismų veiklos.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, nepagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. Šiuo atveju, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu skundą turėjo būti atsisakoma priimti, nes jis teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. B.-L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį pakeisti iš dalies.
Pareiškėjos D. B.-L. skundą atsisakyti priimti.
Nutartis neskundžiama.