Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2016-06-27 nutarimu A. K. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 174 straipsnyje, ir paskyrė 60 (šešiasdešimties) eurų dydžio baudą už tai, kad ji 2016-05-25 19.00 val., būdama savo buto balkone, adresu (duomenys neskelbtini), išvadino necenzūriniais žodžiais prie jos balkono žolyne per talką aplinką tvarkiusias kaimynes. Tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas A. K. skundo netenkino.

Dėl E. P. daryto vaizdo įrašo nurodė, kad jis buvo daromas iš anksto suplanavus, tačiau jis neįrodo jos padaryto pažeidimo, nes nėra girdėti jokių necenzūrinių žodžių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija patį administracinio teisės pažeidimo padarymą ir teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neįsigilino į bylos esmę, todėl nepagrįstai konstatavo, kad yra padarytas ATPK 174 straipsnyje numatytas pažeidimas.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama savo buto balkone, necenzūriniais žodžiais išvadino prie jos balkono aplinką tvarkiusias kaimynes. Tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

ATPK 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kiekvienu atveju nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis.

ATPK 174 straipsnyje yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis.

Remdamasis byloje esančiais duomenimis apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad A. K. veiksmai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. A. K. aplinką tvarkiusioms kaimynėms bei girdint aplinkiniams išsakyti žodžiai: „kūrvos“, „bledės“, „ubagės“ „valkatos“ „stovite kaip karvės pastačiusios subinę“ pagrįstai įvertinti kaip įžeidžiantys.

Liudytojos J. K., V. Z., L. A., kurios tvarkė aplinką, nurodė, kad A. K. mėtė nuorūkas ir jas išvadino visokiais žodžiais. Jų parodymai yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje. Be to, aplinkybę, kad pažeidėja elgėsi netinkamai, patvirtino ir pro šalį ėjęs asmuo A. M.. Jis nurodė, kad A. K. negerai rėkavo ant merginų pakeltu tonu. Patvirtino, kad merginos nieko nešnekėjo. Kad pažeidėja elgėsi netinkamai, patvirtino ir liudytoja R. Ž., kuri buvo balkone ir girdėjo, kad kaimynė A. K. ant ravinčių moterų rėkė: „ko čia stovite, ko atėjote šiknas atstatę?“. Nors pažeidėja tvirtina, kad R. Ž. fiziškai negalėjo nieko matyti, tačiau pažymėtina, kad liudytoja patvirtino girdėjusi rėkavimus. Be to, jos nurodyti A. K. išsakyti žodžiai sutampa su moterų, kurioms jie buvo skirti, nurodytaisiais. Tiek R. Ž., tiek A. M. tiesiogiai nedalyvavo konflikte, todėl netikėti jų parodymais, kurie sutampa su kitų liudytojų parodymais ir yra prieštaringi pačios pažeidėjos parodymams, nėra pagrindo. Nors pažeidėja tvirtina, kad konfliktą pradėjo būtent aplinką tvarkiusios moterys, nes ant jos užmetė nuorūką, tačiau aplinką tvarkiusios moterys tvirtina priešingai, jog pažeidėja pati mėtė nuorūkas į jas, ir tik pažeidėjai išmetus trečią nuorūką, V. Z. visas jas surinko ir įmetė į pažeidėjos balkoną tuomet, kai jos nebuvo balkone. Faktą, kad pažeidėja mėtė nuorūkas į kaimynes, patvirtino liudytoja L. A., R. Ž., L. S.. Netikėti visų nuosekliais ir sutampančiais parodymais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pažeidėja įžeidžiamai kibo prie žmonių ir taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju esminis dalykas yra tai, ar pažeidėja aplinką tvarkiusioms moterims girdint aplinkiniams išsakė necenzūrinius, įžeidžiamus žodžius ir taip sutrikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tai, kas sukėlė konfliktą. Remiantis tuo, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl prieš keletą metų kilusio konflikto (dėl išrautų medžių) taip pat neturi teisinės reikšmės sprendžiant pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Dėl konflikto, kilusio prieš keletą metų, kurį apeliantė detaliai išdėsto apeliaciniame skunde, nepasisako ir apeliacinės instancijos teismas, nes tai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu pažeidimu.

Dėl liudytojų šališkumo nurodytina, kad teismas iš dalies sutinka su pažeidėja, kad liudytojų L. S. ir E. P. parodymais remtis kaip itin patikimais nebūtų teisinga, nes jie yra tiesiogiai konflikte dalyvavusių moterų artimieji, tačiau vien faktas, kad jų parodymai sutampa su kitų liudytojų (A. M., R. Ž.) parodymais, kurie yra nešališki, nes tiesiogiai konflikte nedalyvavo, nėra pagrindo juos atmesti kaip visiškai nepagrįstus. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, akcentavo, kad šių liudytojų parodymai sutampa su visiškai nešališko liudytojo A. M. duotais parodymais, kad jie nuoseklūs tiek duodant paaiškinimus policijos pareigūnams, tiek teisme. Remiantis tuo, kas nurodyta, visiškai atmesti liudytojų L. S. ir E. P. parodymus kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu, jog būtent liudytojo R. M. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jis ne tik yra pažeidėjos draugas, bet jo parodymai visiškai nesutampa su daugumos liudytojų duotais parodymais.

Nepagrįstai apeliantė nurodė, jog teismas konstatavo, kad konfliktą matė 12–13 žmonių. Iš nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, teisme duotais liudytojų parodymais ir nekonstatavo, kad konfliktą matė 12–13 žmonių. Teismas šią frazę nurodė nutarties aprašomojoje dalyje, užfiksuodamas liudytojos L. A. parodymus. Teismas taip pat nekonstatavo, kad R. Ž. gyvena virš pažeidėjos buto, o tik nurodė pačios liudytojos R. Ž. nurodytą faktą, kad ji gyvena ketvirtame aukšte virš A. K. (b. l. 60). Dėl pareigūno N. M. duotų parodymų nurodytina, jog jis teismui nurodė tai, ką papasakojo namo gyventojai, o ne pats tvirtino, kad pažeidėja elgėsi provokuojamai, todėl teigti, kad toks pareigūno pasisakymas nėra susijęs su konfliktu ar yra šmeižiantis, nėra pagrindo.

Atsakant į apeliantės argumentus dėl neįsiteisėjusio nutarimo vykdymo nurodytina, kad iš pažeidėjos prie apeliacinio skundo pateiktų duomenų apie baudos išieškojimą matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos, pateikė antstolei vykdyti 2016-09-20 nutarimą Nr. Nr. (23.31-08)483-103913 dėl 60 Eur išieškojimo iš pažeidėjos A. K.. Pažeidėjos pateiktame antstolio patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodyta, kad iš pažeidėjos sąskaitos 2016-09-21 nieko nebuvo išieškota. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius A. K. 2016-10-05 siųsto rašto matyti, kad SODRA 2016-09-30, gavusi antstolės B. T. 2016-09-28 patvarkymą dėl baudos išieškojimo nutraukimo Nr. S-16-5-16575, vykdomojoje byloje Nr. 0005/16/01590, nutraukė išskaitymus pagal pateiktą nutarimą. Iš pažeidėjos pateiktų duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto policijos komisariato 2016-06-27 nutarimu paskirtos baudos išieškojimas buvo nutrauktas ir bauda su antstolės paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis iš pažeidėjos nėra išieškota. Pažymėtina, kad esant priešingiems duomenims, pažeidėja turi teisę dėl neteisėtai išieškotos baudos kreiptis į baudą išieškojusią antstolę arba į baudą administruojantį vietos mokesčių administratorių – Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių inspekciją.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su visais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų visų nekartodamas mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad pažeidėja elgėsi taip, kaip nepriimtina visuomenei ir nesuderinama su dorove. Teismas, priimdamas nutartį, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, nutartį grindė išsamia surinktų duomenų analize, (ATPK 257 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas atmestinas, nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.