Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-06-27 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 31N-64664789-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-06-27 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 31N-64664789-16 buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 174 straipsnį 60 (šešiasdešimties) eurų dydžio bauda už tai, kad ji 2016-05-25, 19.00 val., būdama savo buto balkone, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iškoliojo necenzūriniais žodžiais prie jos balkono žolyne talką tvarkant aplinką dariusias kaimynes, kurios tvarkė aplinką. Tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

2016-07-14 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas A. K. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-06-27 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 31N-64664789-16 panaikinimo. Skunde nurodoma, kad byla išnagrinėta paviršutiniškai, nesivadovaujant teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Byloje neužfiksuota ir neišnagrinėta įvykio priešistorė, kuri melagingai pateikta policijai. Paaiškinama, kad sėdėdama savo buto balkone ji necenzūrinių žodžių nenaudojo, jokiais savo veiksmais viešosios tvarkos ir rimties nepažeidė, konfliktą pradėjo kaimynės (b. l. 3-4).

Teismo posėdžio metu A. K. su pažeidimu nesutiko, kaltės nepripažino, prašė skundą patenkinti. Paaiškino, kad dėl 2016-05-25 19.00 val. įvykusio konflikto, ją išprovokavo kaimynės, kurios tvarkė aplinką. Paaiškino, kad su kaimynėmis ji nesutaria senai dėl to, kad prieš tris metus jos savavališkai išpjovė alyvas, kurias ji buvo pasodinusi su savo sūnumi. Jos sūnus dabar yra miręs, todėl jai tos alyvos buvo labai brangios. Ji mano, kad kaimynės jos nekenčia. Tą vakarą ji su savo draugu sėdėjo balkone. Pamatęs, kad kaimynės tvarkosi po balkonu, kuris yra gana žemai, jos draugas nuėjo į vidų žiūrėti krepšinį. Ji taip pat atsistojo eiti ir tuo metu į balkoną įlėkė nuorūka tiesiai jai ant suknelės. Ji pašoko iš vietos, iškišo galvą per langą ir pasakė kaimynėms: „ką jūs čia sau leidžiate, tris metus mane terorizuojate“. Viena iš tų moterų, gal J. K., sakė, kad ji skolinga vienai iš jų pinigų. Ji su draugu nuėjo į kambarį. Atvažiavo pareigūnai. Pareigūnams viską paaiškino, jos draugas atnešė iš balkono stiklainį, į kurį jie deda nuorūkas, ir pasakė, kad jie niekada nemėto nuorūkų, parodė, kad po balkonu nėra jokių nuorūkų. Prisiekė, kad jokios nuorūkos pro balkoną nei ji, nei jos draugas neišmetė. Jokių blogų žodžių ji nepasakė joms, nes tai jai nebūdinga. Mano, kad po savo balkonu tvarkytis turi ji, o ne kaimynės, kurios jai neleidžia prisidėti prie gėlyno tvarkymo.

Liudytoja L. A. teismo posėdžio metu parodė, kad nuolat gegužės mėnesį kaimynai daro talkas. 2016-05-25 jos sodino gėles. Joms tvarkantis per balkoną pradėjo rėkti A. K.. Viena kaimynė V. Z. ir dar viena kaimynė buvo šalia, o kiti kaimynai per balkoną žiūrėjo. Kai jo tvarkėsi A. K. rūkė, mėtė nuorūkas ir V. sakė: „dabar paleisiu iš peleninės“, V. atsakė: „tik pabandyk“. Tuo metu pro šalį ėjęs vyriškis jas užstojo. A. K. nepaleido tos peleninės, bet pradėjo šaukti ant jų „kūrvos“, „bledės“, ubagės“, „valkatos“, „stovite kaip karvės pastačiusios subinę, eikite po savo langais“. Nurodė, kad jų namas yra penkiaaukštis, yra bendras įėjimas. Iš pradžių jos tvarkė žolyną vienoje pusėje, tada perėjo į kitą pusę – po A. K. langais. Dėl to, kad kaimynė jas iškoliojo paskambino į 112, papasakojo situaciją, kad ne pirmą kartą toks dalykas, joms patarė rašyti pareiškimą ir kviesti policiją. Kai atvyko policija, konfliktas jau buvo pasibaigęs. Buvo apie 12-13 žmonių, kurie viską matė ir girdėjo. Į kaimynės balkoną ji nieko nemetė, ir nematė, kad kas ką mestų. Nuorūkos buvo šone. Matė, kad A. K. mėtė nuorūkas į kaimynę.

Liudytoja R. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tame name gyvena nuo pastatymo dienos, nuo pirmos dienos A. K. užpuolė jos mamą. Ji stengiasi su A. K. visai nebendrauti, nes ji problematiškas žmogus. Ji gyvena ketvirtame aukšte virš A. K.. Tą dieną ji pati nedalyvavo talkoje, bet matė, kad moterys ravi žolyną po langais, nes ji buvo balkone. Po kurio laiko išėjo kaimynė A. ir pradėjo keiktis ant ravinčių moterų: „ko čia stovite, ko atėjote šiknas atstatę?“. Moterys tylėjo ir nieko neatsakinėjo, kol A. nepradėjo mėtyti nuorūkų. Ir tada V. paklausė, ar baigs ji taip elgtis. Kai V. pasakė: „gal baikite“, A.a užsimojo su pelenine, o V. pasakė jai: „leiskite“, A. pradėjo sakyti, kad iškvies policiją. A. draugas bandė ją nuraminti ir įstumti į vidų. Kai visi išsiskirstė, moterys nusprendė paskambinti į 112 ir policijai atvažiavus parašė pareiškimą. Nurodė, kad lauke buvo nuorūkų, kurias jos surinko.

Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji gyvena trečiame aukšte, jos langai yra iš šono nuo A. K. langų. Tą dieną ji nesitvarkė su moterimis, bet išgirdusi triukšmą kartu su uošviu ir švogeriu, išėjo į balkoną. Ji matė konfliktą, matė išmėtytas nuorūkas, girdėjo šūkavimus. Ji matė kaip A. K. mėtė nuorūkas, matė, kad ji jas metė kaimynei V. pro petį. Matė, kaip A. K. užsimojo stikline pelenine, bet jos nemetė. Girdėjo kaip A. kitų moterų atžvilgiu sakė: „karvės, kurva, bledes“. Tuo metu pro šalį ėjo vyriškis, kuris gyvena gretimoje laiptinėje, ir pasakė A.: „ko jūs pykstatės, džiaukitės, kad kažkas tvarkosi“. Norėjo nufilmuoti tą incidentą, bet nebespėjo. Keiksmažodžius vartojo tik kaimynė A.. Atvažiavus policijai jie parašė pareiškimą.

Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną kaip ir kiekvienais metais jos tvarkėsi prie namo. Buvo trise. Ji išsinešė savo gėles pasodinti. Iš pradžių jos sutvarkė vieną pusę, po to perėjo į kitą pusę namo – po A. K. balkonu. Joms besitvarkant pradėjo skraidyti nuorūkos į V.. V. atsistojo, o A. K. jai ir sako: „aš suversiu viską tau ant galvos, kurva, blede, subines pastačiusios ravit po mano balkonu“. Išbėgo kaimynai ir A. K. ramiai padėjo peleninę atgal. Jos tik ravėjo, netriukšmavo. Ji nematė, ar kas metė į A. K. balkoną nuorūką, pati ji nemetė. Matė, kaip A. išmetė tris nuorūkas. Jos išsigando, kai A. K. užsimojo pelenine ir negražiais žodžiais jas vadino, todėl nusprendė iškviesti policiją. Jokių pinigų iš A. nereikalavo, nes gėles sodinimui ji užsiaugino pati. Visą įvykį matė vyriškis, kuris ėjo tuo metu pro šalį.

Liudytoja V. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad su savo laiptinės kaimynėmis susitarė tvarkyti aplinką - gėlynus. Betvarkant A. K. pradėjo mėtyti nuorūkas ir koliotis visokiais žodžiais. Jos iškvietė policiją, kadangi tai ne pirmas kartas, kad kai jos tvarko gėlynus, jog A. jas visokiais žodžiais išvadina. Tvarkydamos gėlynus jos netriukšmavo. Gėlynus stengiasi tvarkytis tada, kada A. K. nėra namuose. Kai pradėjo tvarkytis, išgirdo triukšmą iš A. namų, todėl gėlyną visų pirmiausia pradėjo tvarkytis iš kitos pusės, o ne po A. K. langais. Kai triukšmas nurimo, nuėjo kitą pusę tvarkyti. Betvarkant kaimynė vis išlįsdavo per langą parūkyti ir numesdavo nuorūkas. Kelis kartus demonstratyviai tai darė, visos matė. Po kiek laiko kaimynė pradėjo jas kolioti. Pro šalį ėjo žmogus iš kitos laiptinės ir jis pasakė A. K.: „turėkit gėdos merginos tvarko jums gėlynėlį, o jūs taip negražiai kalbate“. Iš kaimynės nereikalavo jokių pinigų, jos pačios augina gėles. Ji iškvietė policiją, nes jau paskutinis lašas buvo, tai ne pirmas kartas. Kaimynė kolioją ir jos šeimą, ir vaikus. Jau daug kartų nusileido. A. K. jas išvadino “žiurkėm“, „kūrvom“, „jūs subines pastačiusios karvės“, čia jos toks žodynas susitikus. Parodė, kad ji įmetė tris nuorūkas, kurias A. buvo išmetusi pro balkoną, atgal A. K. į balkoną, kai jos ten nebuvo. Nurodė, kad jos sugyventinis E. P. nufilmavo įvykį.

Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną jo draugė V. Z. ravėjo darželį. Kadangi buvo atidaryti langai, jis išgirdo, kad kaimynė šūkauja ant merginų ir keikia jas. Jis nufilmavo dalį konflikto, turi vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas kaimynas A. M., kuris tuo metu ėjo pro šalį. Nufilmuota yra tik dalis konflikto, kai jis jau beveik buvo pasibaigęs.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad vasarą buvo konfliktas tarp merginų ir A. K.. Jis ėjo pro šalį ir girdėjo kaip 4-5 merginos, kurios ravėjo, pykosi su moterimi. Keiksmažodžių jis negirdėjo, bet girdėjo, kad moteris negerai rėkavo ant merginų pakeltu tonu. Jis žino, kad tos merginos nuolat sodina, ravi ir jam yra padėjusios. Jis davė pastabą per balkoną rėkiančiai moteriai. Merginos nieko nešnekėjo.

Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jo ir A. K. santykiai yra artimi. Tą dieną jis svečiavosi pas A.. Jiems kalbantis balkone asmenine tema, jis

atsistojęs pamatė pilną kiemą geriančių moterų su giliomis iškirptėmis, todėl pasiūlė A. eiti į kambarį. A. paklausė trijų moterų po langais, kodėl jos klausosi –sakydama: „ko jūs čia visos ausis ištempusios?“. A. susinervino ir rūkė, kai įlėkė nuorūka į balkoną. Jis matė, kad įvyks konfliktas, todėl išėjo į balkoną jo slopinti. Moterys aprimo, tada prasidėjo kalbos apie skolas. A. uždraudė jam sumokėti, nes ji niekam nėra skolinga. Konfliktas lyg ir nuslopo. Moterys iškvietė policiją ir davė melagingus parodymus. Pareigūnas, nenorėdamas būti šališkas, užėjo pas juos. Jis pareigūnui įrodė, kad nei jis, nei A. nešiukšlino. Po to, kai į balkoną įlėkė nuorūka, A. paklausė moterų: „Ar jums bus malonu, jei aš indelį užpilsiu ant galvos?“. Nepastebėjo, kad A. jas provokuotų ar kitaip užkabintų. Nematė, kad A. išmestų nuorūkas pro balkoną. Moterys turi laisvo laiko ir savo grožybėm nereikia spekuliuoti. Negirdėjo, kad A. išvadintų moteris necenzūriniais žodžiais. Prieš teismą jam buvo daromas psichologinis spaudimas. Peleninės A. nepylė.

Liudytojas pareigūnas S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis surašė skundžiamą nutarimą. Tyrėjas jam pateikė medžiagą. Jis susipažino su medžiaga. Bendravo su A. K., kuri nepripažino kaltės, sakė, kad kaimynai ją šmeižia. Nutarimą jis priėmė pagal pateiktą medžiagą, atsižvelgdamas į esančius raštinius liudytojų parodymus ir kitas aplinkybes.

Liudytojas tyrėjas N. M. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas (duomenys neskelbtini) namo gyventojų kolektyvinis skundas. Gyventojai skundėsi dėl asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn elgesio, anot jų asmuo elgėsi iššaukiančiai. Rašydamas protokolą, jis rėmėsi rašytiniais liudytojų parodymais, kuriuos pats ir apklausė. Jis asmeniškai iškvietė liudytojus, kurie patys pateikė paaiškinimus. Buvo iškvietęs ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį A. K., kuri žadėjo atvykti kartu su vyru, bet atvyko viena. Vertino daugumos rašytinius parodymus. Visi kaimynai minėjo, kad su A. K. nesutaria. Nebuvo duomenų, ar kas galėjo A. K. naudai liudyti. Buvo apklausti laiptinės gyventojai, nes buvo kolektyvinis skundas, kiti kaimynai pasisakė, kad nematė konflikto, bet girdėjo iš kitų kaimynų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ATPK 174 straipsnį, asmenys atsako už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ATPK 174 straipsnyje yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 174 straipsnį A. K. buvo pradėta, nes ji 2016-05-25, 19.00 val., būdama savo buto balkone, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iškoliojo necenzūriniais žodžiais prie jos balkono žolyne talką tvarkant aplinką dariusias kaimynes, kurios tvarkė aplinką. Tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, 2016-06-27 priimtas nutarimas, kuriuo A. K. už pažeidimą, numatytus ATPK 174 straipsnyje, paskirta 60 Eur bauda. A. K., nesutikdama su nutarimu ir jai paskirta nuobauda, kreipėsi į teismą su skundu, teigdama, kad ji nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nes ji necenzūrinių žodžių nenaudojo, jokiais savo veiksmais viešosios tvarkos ir rimties nepažeidė, sėdėdama savo buto balkone, o konfliktą pradėjo kaimynės.

Nors A. K. savo kaltės dėl nedidelio chuliganizmo nepripažino, nurodė, kad ji nekoliojo kaimynių necenzūriniais žodžiais, nes tai jai yra nebūdinga, kad būtent moterys ją iškoliojo ir mėtė į ją nuorūkas, bet A. K. kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 7-8), 2016-05-25 tarnybiniu pranešimu “Dėl kaimynės neteisėtų veiksmų” (b.l. 17), teisme duotais liudytojų L. A., R. Ž., L. S., J. K., V. Z., E. P., A. M. parodymais, kurie yra nuoseklūs, patvirtinantys tas pačias aplinkybes, neprieštaraujantys vieni kitiems. Minėti liudytojai tiek duodami paaiškinimu policijai (b.l. 18-22), tiek teismo posėdžio metu, visi nuosekliai tvirtino, kad tą dieną, moterims tvarkant aplinką viešoje vietoje prie daugiabučio namo, sodinant gėles žolyne prie šio namo balkonų, įvyko konfliktas, kurio metu A. K. iškoliojo moteris necenzūrinais žodžiais bei mėtė nuorūkas į aplinką tvarkančias moteris. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nešališko liudytojo A. M., kuris konflikte nedalyvavo, tačiau praeidamas pro šoną matė jį, parodymais apie tai, kad jis matė ir girdėjo kaip A. K. pakeltu tonu barė moteris, ravinčias gėlyną po jos balkonu, nes šis liudytojas nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nenustatyta, kad tarp jo ir A. K. būtų kilęs konfliktas, todėl A. M. negali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekti melagingai apkalbėti A. K.. Tuo tarpu A. K. – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei liudytojas R. M. – administracinėn atsakomybėn patrauktos A. K. draugas, kuris matė konfliktą, yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažinto liudytojo A. M. ir kitų liudytojų parodymams, todėl įvertinus jų parodymus, R. M. parodymai atmestini, o A. K. parodymus teismas vertina, kaip jos gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes – tai, kad A. K., būdama savo buto balkone, elgėsi taip, kaip nepriimta visuomenei ir nesuderinama su jos dorove: garsiai, girdint aplinkiniams žmonėms, iškoliojo prie daugiabučio namo ties jos balkonu žolyną tvarkiusias moteris necenzūriniais žodžiais. Tokie A. K. veiksmai, atlikti viešoje vietoje, rodo nepagarbą visuomenei, šiais veiksmais A. K. neabejotinai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taigi konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos A. K. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėtis. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės nuovados vyresnysis tyrėjas S. M., skirdamas A. K. administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, atitinkanti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-06-27 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 31N-64664789-16 priimtas A. K. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta ATPK 174 straipsnio sankcijos ribose numatyta nuobauda, todėl tenkinti A. K. skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302², 302⁴ straipsniais, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-06-27 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 31N-64664789-16 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.