Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Telšių rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Dėl Komisijos 2015 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. VAGP-16 paaiškino, jog Komisijos pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – ir AGK darbo nuostatai) 16.1 ir 18.2 punktais („užregistruotas skundas paduodamas komisijos pirmininkui, o šis įvertina skundo priskyrimą komisijos kompetencijai“; „įvertinęs AGK nuostatų 16 punkte nurodytus skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, komisijos pirmininkas nusprendžia atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti“), atsisakė priimti pareiškėjo prašymą nagrinėti. Pareiškėjo skundas Komisijoje nenagrinėtinas, kadangi jo keliamas ginčas dėl atleidimo iš darbo nėra administracinis ginčas, todėl tokio ginčo nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai. Skunde nurodyti faktai apie lėšų ir materialinių vertybių grobstymą turi nusikalstamos veikos požymių, todėl tokių veikų tyrimas taip pat nėra priskirtas Komisijos kompetencijai (AGK darbo nuostatų 10 punktas).

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. VAGP-16 pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo V. B. skundą nagrinėti.

Pareiškėjas 2015 m. kovo 17 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. VAGP-16 ir įpareigoti Komisiją nagrinėti jo 2014 m. liepos 2 d. skundą (prašymą) ir 2015 m. sausio 14 d. papildomą skundą (prašymą) iš esmės. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi priimdamas pareiškėjo skundą nagrinėti įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Telšių rajono savivaldybę.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t.y. pareiškėjo prašymą panaikinti Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. VAGP-16 atmetė kaip nepagrįstą, tačiau įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. liepos 2 d. skundo (prašymo) ir 2015 m. sausio 14 d. papildomo skundo (prašymo) dalis dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. R8-02-B-1114 panaikinimo.

Prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija pažymi, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes apeliacinis procesas šioje byloje prasidėjo iki Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Apeliantas Telšių rajono savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą ir perduoti bylą Šiaulių apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas išsprendė bylą netinkamai pritaikęs procesinės teisės normas (ABTĮ 25,32 straipsniai), nes Telšių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija byloje negalėjo būti atsakovu. Apelianto teigimu, atsakovu šioje byloje turėjo būti Telšių rajono savivaldybė.

Atsakant į Telšių rajono savivaldybės apeliacinio skundo argumentus dėl tinkamo atsakovo byloje, kai yra skundžiamas savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas, yra aktuali ABTĮ 32 straipsnio 3 dalis, kurioje visiškai aiškiai nurodyta, kad apskundus teismui administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Analogiškos iš esmės nuostatos dėl administracinių ginčų komisijų sprendimų apskundimo teismui įtvirtintos Administracinių ginčų komisijų įstatymo 19 straipsnyje ir Administracinių ginčų komisijų nuostatų 51 punkte.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ 32 straipsnio nuostatas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) nuosekliai pabrėžiama, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme. Tokiu atveju vadovaujamasi ABTĮ 32 straipsnio 3 dalimi, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia, t.y. ginčo šalys administracinėje byloje teisme lieka tos pačios kaip buvo nagrinėjant pareiškėjo skundą atitinkamoje išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, kurios priimtas sprendimas skundžiamas teismui, administracinėje byloje, negali būti byloje nei atsakovu, nei trečiuoju suinteresuotu asmeniu (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2005 m. birželio 1 d. Nr. A4-676/2005, LVAT 2006 m. rugsėjo 7 d. Nr. AS8-303/2006, 2009 m. vasario 13 d. Nr. AS146-42/2009, 2011 m. sausio 12 d. Nr.A502-104/2011, 2014 m. spalio 29 d. Nr.AS146-1019/2014, 2015 m. birželio 30 d. Nr.A-1080-143/2015, 2016 m. balandžio 8 d. Nr.A-987-662/2016 ir kt.). Pareiškėjas V. B. 2015 m. sausio 14 d. skundą, kuriuo papildė savo 2014 m. liepos 2 d. skundą, Telšių rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai padavė nurodydamas atsakovais Telšių rajono savivaldybės merą ir Telšių rajono savivaldybės administraciją, trečiuoju suinteresuotu asmeniu SĮ butų ūkio direktorių A. L.. Pagal ABTĮ 32 straipsnio 3 dalį tokia šalių procesinė padėtis turėjo likti pareiškėjui paduodant skundą teismui dėl Komisijos 2015 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. VAGP-16. Pareiškėjas 2015 m. kovo 17 d. skunde teismui atsakovu byloje nurodė Komisiją.

ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis nustatė, kad jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi (b.l.35-36) priimdamas pareiškėjo skundą, šią procesinės teisės normą taikė netinkamai (Telšių rajono savivaldybę įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu) ir nepagrįstai netaikė ABTĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatų. Įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Telšių rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.l.46-47) pagrįstai atkreipė teismo dėmesį į ABTĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą pagal kurį Telšių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija administracinėje byloje teisme negali būti ginčo šalimi. Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas esą Komisija byloje yra tinkamas atsakovas dėl to, kad nenagrinėjo pareiškėjo skundų (sprendimu atsisakė priimti skundus) nepagrįstas ir neteisingas (ABTĮ 32 str. 3 d.).Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 32 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad apskundus teismui administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. ABTĮ 32 straipsnio 3 dalies taikymui neturi jokios reikšmės koks yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, kuris skundžiamas teismui, turinys, t.y. ar yra teismui skundžiamas sprendimas, kuriuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija atsisakė priimti skundą nagrinėti (taip buvo šio ginčo atveju), ar skundžiamas sprendimas, kuris buvo priimtas išnagrinėjus ginčą iš esmės. ABTĮ 32 straipsnio 3 dalies prasme pažymėtina, kad tai, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti įtraukiama į bylą atsakovu, nereiškia, jog teismas, patikrinęs apskųsto išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, yra įstatymo saistomas kokių nors draudimų ar ribojimų priimti atitinkamą procesinį sprendimą, koreguojantį institucijos sprendimą ar nustatantį jai atitinkamus įpareigojimus ginčo ribose (ABTĮ 88 str.). Telšių rajono savivaldybės apeliacinio skundo argumentai, kad Telšių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija yra netinkamas atsakovas byloje yra pagrįsti ir teisingi (ABTĮ 32 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo argumentai apibūdinant Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos teisinę padėtį yra prieštaringi ir kai kuriais aspektais neatitinka įstatymų nustatyto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos.

ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įstatymai nenumato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija, o 27 straipsnyje įtvirtinta, jog asmens skundas dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. birželio 13 d. iki 2016 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 1 dalį, išskyrus išimtis, kurias nustato ABTĮ arba kiti įstatymai, savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ikiteismine tvarka nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų arba valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo).

AGK nuostatų, kurie priimti vadovaujantis Administracinių ginčų komisijų įstatymu, 3 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d.) nustatė, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija yra bendroji ikiteisminė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, sudaroma savivaldybės tarybos ir techniškai aptarnaujama savivaldybės administracijos. Pagal AGK nuostatų 4 punktą, savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos paskirtis – objektyviai, greitai, su mažomis išlaidomis išspręsti kilusį administracinį ginčą, taip prisidėti prie žmogaus teisių gynimo, šalių sutaikinimo ir teisingumo vykdymo.

Minėtose įstatymų normose yra aiškiai nustatyta, kad savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad Telšių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija yra teisingi, atitinka minėtas teisės aktų nuostatas, tačiau teismas klydo nurodydamas esą Komisija yra viešojo administravimo subjektas (LVAT nutartys administracinėse bylose: 2011 m. sausio 12 d. Nr.A502-104/2011, 2015 m. birželio 30 d. Nr.A-1080-143/2015, 2016 m. balandžio 8 d. Nr.A-987-662/2016 ir kt.).

ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis nustatė, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str.1 d.), išskyrus ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose išvardytus procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejus, kuriuos nustačius teismo sprendimas turi būti panaikintas. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos šalių procesinę padėtį, turi būti nustatyta, ar tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, aptardamas Administracinių ginčų komisijų įstatymo normas, reglamentuojančias savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų kompetenciją išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėti skundus (AGKĮ 2 str.1d., 5 str.1 ir 2 d.,11 str.), administracinių ginčų komisijų darbo tvarką nustatančias AGK darbo nuostatų normas (AGK darbo nuostatų 10, 16,18 punktai), siekė nustatyti, ar pareiškėjo skundų (2014 m. liepos 2 d. skundas ir jį papildantis 2015 m. sausio 14 d. skundas) nagrinėjimas buvo priskirtas Komisijos kompetencijai.

Bylai aktualios redakcijos ABTĮ 26 straipsnio 1 dalis nustatė, kad jeigu įstatymai nenumato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Aptariamos įstatymo redakcijos 27 straipsnis nustatė, kad asmens skundas dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Bylai aktualios redakcijos Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustatė, kad išskyrus išimtis, kurias nustato ABTĮ arba kiti įstatymai, savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ikiteismine tvarka nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų arba valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo). Savivaldybės visuomeninių administracinių ginčų komisijos kompetencijai nustatyti skirtas AGKĮ 5 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės visuomeninių administracinių ginčų komisijos nesprendžia: 1) Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 19 straipsnyje ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymuose numatyta kitokia tvarka.

Atsižvelgdama į tai, kad pagal ABTĮ nustatytas procesines taisykles šiame apeliaciniame procese gali būti tikrinamas tik Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto dėl Komisijos 2015 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. VAGP-16, teisėtumas ir pagrįstumas, teisėjų kolegija, neturėdama procesinės galimybės tikrinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo (administracinė byla Nr. I-2654-621/2014), kuriuo teismas panaikino Komisijos 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. VAGP-16 ir įpareigojo Komisiją nagrinėti pareiškėjo 2014 m. liepos 2 d. skundą (prašymą) iš naujo, pagrįstumą ir teisėtumą, šiame apeliaciniame procese pažymi tik tai, kad toks įpareigojimas buvo nustatytas.

Iš pareiškėjo skundų Komisijai (2014 m. liepos 2 d. skundo ir jį papildančio 2015 m. sausio 14 d. skundas) turinio matyti, kad pareiškėjas savo skunduose Komisijai nurodė, kad jis 2014 m. gegužės 22 d. pareiškimu kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės merą, o 2014 m. birželio 16 d. – į Telšių rajono savivaldybės administraciją, prašydamas išsiaiškinti, ar SĮ „Telšių butų ūkis“ direktorius teisingai pasielgė 2009 m. balandžio 7 d. atleisdamas jį iš vairuotojo pareigų, ar neviršijo (nepažeidė) savo įgaliojimų, tačiau gavo sprendimus (Telšių rajono savivaldybės mero 2014 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. R8-01-B-1073 ir Telšių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. R8-02-B-1114) su kuriais nesutinka. Pareiškėjas abiejuose savo skunduose Komisijai išdėstė savo poziciją, kad 2009 m.balandžio 7 d. buvo neteisėtai atleistas iš SĮ „Telšių butų ūkis“ vairuotojo pareigų pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, nurodė su tuo siejamas nuoskaudas. 2014 m. liepos 2 d. skunde pareiškėjas, be kita ko, pažymėjo apie jo inicijuoto darbo ginčo teisme baigtį (Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-759-194/2012). Be to, pareiškėjas skunduose nurodė, kad SĮ „Telšių butų ūkis“ galimai buvo grobstomos piniginės lėšos (SĮ „Telšių butų ūkis“ darbuotojai dirbo šios įmonės vadovo privačioje valdoje už tai apmokant iš įmonės lėšų) ir materialinės vertybės (įmonės medžiagomis buvo remontuojamas medžiotojų namelis, grobstomi degalai). 2015 m. sausio 14 d. skunde pareiškėjas pakartojo 2014 m. liepos 2 d. skunde nurodytas aplinkybes ir prašymus Komisijai (2015 m. sausio 14 d. skundo baigiamosios dalies 1-7 prašymai), papildomai suformuluodamas 3 prašymus (2015 m. sausio 14 d. skundo baigiamosios dalies 8-10 prašymai) ir patikslindamas duomenis apie galimą degalų grobstymą, papildydamas savo ankstesnį skundą duomenimis apie kitus galimus grobstymus ir įmonės vadovo galimą piktnaudžiavimą (apmokant už prietaisų remontą ir įmonės parduoto traktoriaus detales, galimai pasisavinant namelį – pavėsinę, siunčiant įmonės darbuotojus griauti privataus asmens garažą). Taigi pareiškėjo 2015 m. sausio 14 d. skundas (prašymas) yra 2014 m. liepos 2 d. skundo (prašymo) pakartojimas ir jo išplėtimas, tačiau jame keliamų klausimų esmė liko ta pati – pareiškėjas kreipėsi siekdamas, kad Komisija tirtų ir vertintų su jo atleidimu iš darbo susijusias aplinkybes, taip pat, kad nustatytų, ar SĮ „Telšių butų ūkis“ vadovas neviršijo įgaliojimų, ar šioje įmonėje nebuvo grobstomos piniginės lėšos ir materialinės vertybės.

Administracinių ginčų komisijų įstatymas savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų darbo tvarkos nereglamentuoja, tik nustato bendrąjį reikalavimą, kad komisijų posėdžiai vyksta iš anksto nustatytomis savaitės dienomis (AGKĮ 6 str.).

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų darbo tvarką nustato Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai (bylai aktuali Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1519 redakcija). Į Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nuostatus iš esmės perkeltos ADK darbo tvarkos normos jas adaptuojant TVAGK darbo tvarkos nustatymui.

Pagal AGK darbo nuostatus skundo priskirtinumo administracinių ginčų komisijai klausimą turi spręsti komisijos pirmininkas, įvertindamas skundą AGK darbo nuostatų 16.1-16.5 punkte nurodytais aspektais (skundo priskyrimą komisijos kompetencijai; skundo padavimo termino atitiktį ABTĮ 30 straipsnio reikalavimams; ar nėra nagrinėjamo ar išnagrinėto administracinio ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme; skundo atitiktį ABTĮ 23 straipsnyje nustatytiems reikalavimams; ar prie skundo (prašymo) pridėti Nuostatų 13 punkte nurodyti priedai.

Pagal AGK darbo nuostatų 18 punktą, įvertinęs šių Nuostatų 16 punkte nurodytus skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, komisijos pirmininkas priima vieną iš 18.1-18.4 punktuose nurodytų sprendimų: priimti skundą (prašymą) nagrinėti; atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti; nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą ištaisyti skundo (prašymo) trūkumus; neištaisius per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, atsisakyti jį priimti ir grąžinti skundą (prašymą) padavusiam asmeniui. Komisijai (kolegialiai administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai) asmens skundas gali būti perduotas nagrinėti tik tuo atveju, jei komisijos pirmininkas, atlikęs AGK darbo nuostatų 16 punkte nurodytą vertinimą, priima AGK darbo nuostatų 18.1 punkte numatytos rūšies sprendimą - priimti skundą (prašymą) nagrinėti.

AGK darbo nuostatų 21 punkte nustatyta, kad atsisakęs priimti skundą (prašymą) nagrinėti ar nustatęs pareiškėjui 14 dienų terminą ištaisyti skundo (prašymo) trūkumus, komisijos pirmininkas surašo motyvuotą sprendimą.

Ginčo atveju Komisijos pirmininkas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. VAGP-16 atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą vadovaudamasis AGK darbo nuostatų 16.1 ir 18.2 punktais. Nors šis Komisijos sprendimas motyvų išdėstymo prasme (AGK darbo nuostatų 21 punktas) yra itin lakoniškas ir dėl to kritikuotinas kaip netoleruotina komisijų darbo praktika, tačiau iš šio sprendimo turinio yra aišku, kad kompetentingas spręsti pareiškėjo skundo (prašymo) priskirtinumą nagrinėti Komisijoje subjektas Komisijos kompetencijos prasme iš pareiškėjo skundo (prašymo) išskyrė du esminius aspektus: pareiškėjo individualaus darbo ginčo su SĮ „Telšių butų ūkis“ ir galimų nusikalstamų veikų šioje įmonėje (galimo lėšų ir materialinių vertybių grobstymo) ir Sprendime Nr. VAGP-16 pasisakė abiem minėtais aspektais. Nors Sprendime Nr. VAGP-16 paminėtas Telšių rajono savivaldybės mero 2014 m. birželio 4 d. raštas Nr. R8-01-B-1073 ir atskirai nepaminėtas Telšių rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. R8-02-B-1114, tačiau iš pirmiau aptarto pareiškėjo skundų (prašymų) turinio matyti, kad pareiškėjas, paduodamas Komisijai skundą dėl abiejų savivaldybės administravimo subjektų atsakymų, rėmėsi tais pačiais argumentais ir siekė, kad Komisija atliktų tyrimą dviem aspektais: dėl pareiškėjo neteisėto atleidimo iš darbo SĮ „Telšių butų ūkis“ bei atsiskaitymo su juo; dėl galimai šioje įmonėje vykdytų nusikalstamų veikų (galimo įmonės turto grobstymo ir kt.). Sprendime Nr. VAGP-16 į paraiškėjo skunde (prašyme) iškeltus klausimus Komisijos kompetencijos kontekste abiem aspektais atsakyta iš esmės teisingai, t.y. nurodyta, kad šių klausimų nagrinėjimas nepriskirtas Komisijos kompetencijai, todėl pareiškėjo skundas nepriimtinas nagrinėti Komisijoje (AGK darbo nuostatų 16.1 ir 18.2 punktai).

Nors pareiškėjo skunde nurodyta įmonė yra savivaldybės įmonė, tačiau pareiškėją su šia įmone siejo darbo santykiai, patenkantys į Darbo kodekso reguliavimo sritį, kurių sprendimui savivaldybės viešojo administravimo subjektų įsiterpimas nebuvo reikalingas. Sprendime Nr. VAGP-16 pagrįstai nurodyta, kad individualių darbo ginčų nagrinėjimas priskirtas teismų kompetencijai, t.y. tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai nepriskirtas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2015 m. birželio 26 d. sprendime, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti bendrosios kompetencijos teismui SĮ Telšių butų ūkis 2009 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. 15 dėl jo atleidimo iš darbo ir šis teisminis procesas baigėsi įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr.2A-759-194/2012), kuria pakeitus Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, ieškovo V. B. ieškinys buvo patenkintas iš dalies (pakeista ieškovo atleidimo iš darbo formuluotė, patenkinti iš dalies jo reikalavimai dėl atitinkamų išmokų priteisimo iš atsakovo SĮ Telšių butų ūkis). Iš pareiškėjo skundo Komisijai galima suprasti, kad jam kilo kai kurių neaiškumų dėl šio įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad tokių klausimų nagrinėjimas taip pat nepatenka į savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų kompetenciją (AGKĮ 5 straipsnis, ABTĮ 27 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės tinkamai nustatė, kad Komisijos pirmininkas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. VAGP-16 pagal Komisijai priskirtą kompetenciją negalėjo priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, susijusį su darbo ginču.

Antruoju pareiškėjo skundo (prašymo) aspektu (dėl galimo lėšų ir materialinių vertybių grobstymo) Komisijos pirmininko 2015 m. kovo 5 d. sprendime Nr. VAGP-16 iš esmės teisingai nurodyta, kad šie pareiškėjo iškelti klausimai patenka į baudžiamosios teisės (galimai nusikalstamos veikos) ir baudžiamojo proceso teisės (BPK) normų reguliuojamą sritį, tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas administracinių ginčų komisijai nepriskirtas. Pirmosios instancijos teismas šiems Komisijos pirmininko 2015 m. kovo 5 d. sprendime Nr. VAGP-16 argumentams pritarė.

Įvertinus Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo turinį matyti, kad teismas sutikęs su Sprendimo Nr. VAGP-16 argumentais, kad Komisijos kompetencijai nepriskirta nagrinėti pareiškėjo skundą abiem aspektais (darbo ginčo ir galimų nusikalstamų veikų) ir atmetęs pareiškėjo prašymą panaikinti šį sprendimą, nepagrįstai įpareigojo Komisiją nagrinėti pareiškėjo skundo (prašymo) dalis dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. R8-02-B-1114 panaikinimo. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad vien tai, jog Sprendime Nr. VAGP-16 nepaminėtas Telšių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 16 d. raštas Nr. R8-02-B-1114 nagrinėjamu atveju negali būti pagrindas minėtą teismo įpareigojimą pripažinti pagrįstu ir teisėtu. Minėta, kad pareiškėjo skunduose (prašymuose) Komisijai dėl Telšių rajono savivaldybės mero 2014 m. birželio 4 d. rašto Nr. R8-01-B-1073 ir Telšių rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. R8-02-B-1114 buvo nurodyti tie patys argumentai, iš kurių išsiskiria du aspektai, kuriais pareiškėjas siekė Komisijos tyrimo ir kuriais Sprendime Nr. VAGP-16 dėl šių pareiškėjo iškeltų klausimų nepriskirtinumo nagrinėti Komisijoje pasisakyta iš esmės teisingai (AGKĮ 5 straipsnis, ABTĮ 27 straipsnis, AGK darbo nuostatų 16.1 ir 18.2 punktai). Nekvestionuotina, kad išankstinio skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas turi būti motyvuotas ir to reikalauja šių institucijų veiklą reglamentuojantys specialieji teisės aktai (dėl ginčui aktualaus sprendimo AGK darbo nuostatų 21 punktas), tačiau šiuo konkrečiu atveju pirmiau aptarti Sprendimo Nr. VAGP-16 turinio trūkumai nėra esminiai, nes iš viso sprendimo turinio galima suprasti dėl kokių priežasčių pareiškėjo skundą (prašymą) atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo įpareigojimas Komisijai dėl pareiškėjo skundo (prašymo) dalies nagrinėjimo iš naujo yra nustatytas netinkamai įvertinus bylos aplinkybes, netinkamai pritaikius teisės normas, nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir spręsdama dėl ABTĮ 142 straipsnio nuostatų taikymo teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog teismas buvo nustatęs atitinkamą įpareigojimą Komisijai, negali būti kvalifikuojama kaip pagrindas taikyti ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes teismas, nors ir neįtraukė į bylą atsakovais ir trečiaisiais asmenimis asmenų, kurie ABTĮ 32 straipsnio 3 dalies taikymo prasme turėjo būti įtraukti į bylą pagal pareiškėjo skundą Komisijai, tačiau 2015 m. birželio 26 d. sprendimu teismas nenusprendė dėl neįtrauktų asmenų kokių nors teisių ir pareigų. Naikinti skundžiamą teismo sprendimą taikant ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį taip pat nėra pagrindo, nes sprendimo rezoliucinės dalies antroji pastraipa, kurioje teismas netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti Sprendimą Nr. VAGP-16, nors pagrįsta netinkamais motyvais, tačiau

iš esmės yra teisinga. Prie išvadų, kad naikinti Sprendimą Nr. VAGP-16 nėra pagrindo priėjo patikrinusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nurodydama kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai pagal bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą yra nepagrįsti.

Telšių savivaldybės administracija, kurią teismas byloje įtraukė trečiuoju suinteresuotu asmeniu, apeliaciniame skunde teisingai nurodė, kad teismas bylą dėl Komisijos sprendimo išnagrinėjo esant netinkamam atsakovui (Komisijai) ir prašė bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes, kad Telšių rajono savivaldybės administracija dalyvavo šios bylose procese trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir ši procesinė padėtis suteikė galimybę pareikšti byloje poziciją taip, kaip tai būtų galėję padaryti savivaldybės administravimo subjektai (meras, savivaldybės administracijos direktorius) pagal pareiškėjo skundą Komisijai (ABTĮ 32 str.3 d.), ar tai galėtų padaryti įtraukti atsakovais teismui nagrinėjant bylą iš naujo, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti Komisijos pirmininko 2015 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. VAGP-16, iš esmės yra teisinga, nes byloje nustatyta, kad pareiškėjo skunde (prašyme) išdėstytų klausimų nagrinėjimas administracinių ginčų komisijų kompetencijai nepriskirtas, aptariama teismo sprendimo dalis nesukuria teisių ir pareigų jokiems asmenims, kurie nebuvo įtraukti į bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant šių aplinkybių visumai bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo būtų pernelyg formalus, nesiderintų su proceso ekonomiškumo ir protingumo principais. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikina šio sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo Komisiją pareiškėjo skundo dalį išnagrinėti iš naujo ir pareiškėjo skundą dėl Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko 2015 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. VAGP-16 panaikinimo atmeta visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens Telšių rajono savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisija įpareigota pareiškėjo V. B. 2014 m. liepos 2 d. skundo (prašymo) ir 2015 m. sausio 14 d. papildomo skundo (prašymo) dalį nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo V. B. skundą dėl Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko 2015 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. VAGP-16 atmesti.

Nutartis neskundžiama.