Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Arvydo Martinavičiaus,

dalyvaujant atsakovo Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos atstovei Renatai Deveikytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo V. B. skundas ir patikslintas skundas tenkintini. Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014-08-08 sprendimas Nr. VAGP-16 naikintinas ir Telšių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija įpareigotina nagrinėti pareiškėjo 2014-07-02 skundą (prašymą) iš naujo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014-08-08 sprendimo Nr. VAGP-16, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti V. B. skundą, nes Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdis ir pareiškėjo skundo nagrinėjimas negali vykti be komisijos sekretorės, turinčios aukštąjį teisinį išsilavinimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas Vaclovas Akavickis įvertinęs pareiškėjo V. B. 2014-07-02 skundą nustatė, kad sprendimą Nr. R8-01-B-1073 patvirtino Telšių rajono savivaldybės meras V. Kleiva, o sprendimą Nr. R8-02-B-1114 patvirtino Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas. Abu sprendimus parengė Telšių rajono savivaldybės administracijos darbuotoja Renata Deveikytė. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013-12-12 sprendimu Nr. T1-431 Telšių rajono savivaldybės administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Renata Deveikytė įtraukta į Telšių rajono savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją, kurioje atlieka sekretorės funkcijas, nes turi aukštąjį teisinį išsilavinimą. Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nuostatų 41 punkte nurodyta, kad komisijos pirmininkas ir sekretorius turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Pareiškėjas V. B. skundžia du sprendimus, kuriuos rengė Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos narė (sekretorė) Renata Deveikytė. Kadangi skundžiamus sprendimus parengė komisijos narė Renata Deveikytė, ji negali dalyvauti nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl interesų konflikto. Komisijos veikloje nedalyvaujant komisijos sekretorei, turinčiai aukštąjį teisinį išsilavinimą, komisija negali nagrinėti pareiškėjo skundo, nes būtų pažeistas Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nuostatų 41 punkto reikalavimas komisijos pirmininkui ir sekretorei turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Komisijos pirmininkas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 18.2 punktu, atsisakė priimti nagrinėti V. B. skundą, nes Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdis ir pareiškėjo skundo nagrinėjimas negali vykti be komisijos sekretorės, turinčios aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktas įtvirtina savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, reiškiantį, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Teismas yra įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčo sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu N. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12 punkte nurodyta, jog skundas (prašymas) komisijai turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Skundas (prašymas) komisijai gali būti paduodamas raštu tiesiogiai, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis teisės aktų nustatyta tvarka. Nuostatų 16 punkte nurodyta, jog užregistruotas skundas perduodamas komisijos pirmininkui, o šis įvertina: 16.1. skundo priskyrimą komisijos kompetencijai; 16.2. skundo padavimo termino atitiktį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio reikalavimams; 16.3. ar nėra nagrinėjamo ar išnagrinėto administracinio ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme; 16.4. skundo atitiktį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje nustatytiems reikalavimams; 16.5. ar prie skundo (prašymo) pridėti Nuostatų 13 punkte nurodyti priedai. Nuostatų 18 punkte nurodyta, kad įvertinęs Nuostatų 16 punkte nurodytus skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, komisijos pirmininkas nusprendžia: priimti skundą (prašymą) nagrinėti (18.1 punktas); atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti (18.2 punktas); nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumų pašalinimui; neištaisius per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, atsisakyti jį priimti ir grąžinti skundą (prašymą) padavusiam asmeniui (18.4 punktas).

Taigi byloje nustatyta, jog Komisijos pirmininkas, įvertinęs pareiškėjo 2014-07-02 skunde nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 18.2 punktu, atsisakė priimti nagrinėti V. B. skundą, nes Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdis ir pareiškėjo skundo nagrinėjimas negali vykti be komisijos sekretorės, turinčios aukštąjį teisinį išsilavinimą. Teismas, įvertinęs atsakovo priimtą sprendimą, daro išvadą, jog buvo be pagrindo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2014-07-02 skundą, nes skundžiamame sprendime nurodytos atsisakymo priežastis – Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdis ir pareiškėjo skundo nagrinėjimas negali vykti be komisijos sekretorės, turinčios aukštąjį teisinį išsilavinimą – nepatenka į Nuostatų 16 puntą, todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo 2014-07-02 skundą bei viršijo savo kompetencijos ribas.

Administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija sudaroma 4 metams savivaldybės tarybos sprendimu tarybos kadencijos laikotarpiui iš 5 narių, iš kurių pirmininkas ir sekretorius turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Komisijos narių kandidatūras, iš jų komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kandidatūras, savivaldybės tarybai teikia savivaldybės meras.

Nuostatų 35 punkte nurodyta, jog Komisijos narys negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis yra šalių giminaitis; jeigu jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Komisijos nario nušalinimo klausimas išsprendžiamas priimant komisijos protokolinį sprendimą.

Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nuostatų 29 punkte nurodyta, jog Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja 3 Komisijos nariai (įskaitant jos pirmininką). Šių Nuostatų 44 punkte nurodyta, jog Komisijos darbą organizuoja ir jam vadovauja Komisijos pirmininkas. Kai Komisijos pirmininko nėra, laikinai jį pavaduoja Komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 45 punkte nurodyta, jog Komisijos sekretoriaus funkcijas nustato šios Komisijos pirmininkas. Paskirtas Komisijos sekretorius, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, kartu yra ir atsakingasis Komisijos sekretorius. Jei Komisijos posėdyje negali dalyvauti sekretorius, Komisija posėdyje išsirenka iš savo narių sekretorių, kuris šiame posėdyje turės visas sekretoriaus teises ir pareigas.

Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pabrėžtina, kad Telšių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., pvz., Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

Pažymėtina, jog susidarius tokiai faktinei situacijai, kai Komisijos nario ruošti sprendimai skundžiami Komisijai, tačiau Komisija atsisako nagrinėti skundą motyvuodama tuo, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas negali vykti be komisijos sekretorės, turinčios aukštąjį teisinį išsilavinimą, juolab, jog teisės aktai aiškiai nustato, jog Komisija sudaroma 4 metams savivaldybės tarybos sprendimu tarybos kadencijos laikotarpiui iš 5 narių, iš kurių pirmininkas ir sekretorius turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, taip pat teisės aktuose numatyta galimybė, jei Komisijos narys negali dalyvauti nagrinėjant bylą, turi būti išspręstas Komisijos nario nušalinimo klausimas, priimant komisijos protokolinį sprendimą.

Įvertinęs visumą išdėstytų aplinkybių, teismas konstatuoja, jog atsakovas netinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priimtinumo klausimą. Pareiškėjo skundas turėjo būti nagrinėjamas Komisijos posėdyje, o nustačius, jog Komisijos narys negali dalyvauti nagrinėjant bylą, turėjo būti išspręstas Komisijos nario nušalinimo klausimas, priimant komisijos protokolinį sprendimą. Nusišalinus sekretorei nuo sprendimų priėmimo, neužkertamas kelias atlikti kitas sekretorės funkcijas, nesusijusias su sprendimų priėmimu.

Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 4 punkte nurodyta komisijos paskirtis – objektyviai, greitai, su mažomis išlaidomis išspręsti kilusį administracinį ginčą, taip prisidėti prie žmogaus teisių gynimo, šalių sutaikinimo ir teisingumo vykdymo. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas sprendimu, kuriuo nuspręsta atsisakyti priimti nagrinėti V. B. 2014-07-02 skundą, nes Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdis ir pareiškėjo skundo nagrinėjimas negali vykti be komisijos sekretorės, turinčios aukštąjį teisinį išsilavinimą, netinkamai išsprendė pareiškėjo 2014-07-02 skundo priimtinumo klausimą, tai akivaizdžiai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų reikalavimams, priimtas sprendimas akivaizdžiai trukdo asmeniui apsiginti, todėl sprendimas naikintinas ir atsakovas įpareigotinas nagrinėti pareiškėjo 2014-07-02 skundą (prašymą) iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. skundą ir patikslintą skundą tenkinti.

Panaikinti Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. VAGP-16 ir įpareigoti Telšių rajono savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją nagrinėti pareiškėjo 2014-07-02 skundą (prašymą) iš naujo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.