- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- ATP-245-785/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-09243-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Pareiškėjas
- V. D.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. teismo nutarimu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² straipsnį už tai, kad ji 2014 m. liepos 14 d. apie 13.40 val. Kauno apylinkės teisme, Kęstučio g. 29, Kaune, teismo posėdyje, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5241-540/2014, nurodydama, kad ji 2014 m. birželio 8 d. vakare Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), jog V. D. automobilis nuo to laiko, kai juo V. S. D. parvežė sūnų V. D. iki to laiko, kol jį išvežė policijos pareigūnai, visą laiką stovėjo toje pačioje vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimu V. D. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje, ir jai skirta administracinė nuobauda – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde pareiškėja V. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pareiškėja nurodo, jog apklausta teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad pagrindo teisme meluoti neturėjo ir pasakė, ką matė. Teismas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudoja byloje.
V. D. nurodo, jog aiškino, kad matė kaip V. D. parvežė mama, tačiau visą laiką prie lango nestovėjo, po to matė policijos švyturėlius, priėjo prie lango, mašina stovėjo, kaip jai pasirodė, toje pačioje vietoje. Su V. D. draugiškų ryšių nepalaiko, jis nėra artimas kaimynas.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tik tada, kai dėl byloje esamų įrodymų yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teigia, kad teismas jos veiksmuose nenustatė tiesioginės tyčios ir pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu. V. D. teigia, kad supranta, jog kai kurios aplinkybės nesutapo su policijos pareigūnų parodymais, bet ji pasakojo apie įvykį kaip pati suprato. Visas įvykis truko nemažą laiko tarpą, pareiškėja visą laiką prie lango nebuvo, neturėjo tikslo įvykio sąžiningai stebėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
V. D. apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. D. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.
Pažymima, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien dėl to, jog V. D. yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad ji patraukta administracinėn atsakomybėn nepagrįstai.
ATPK 187² straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Iš bylos duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama V. D. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5241-540/2014, kurioje V. D. buvo liudytoja. Minėtoje byloje V. D. 2014 m. spalio 24 d. nutarimu, kuris buvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 15 d. (Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarimą paliko nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkino), pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 24 d. nutarime, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog V. D. 2014 m. birželio 8 d. apie 23.50 val. Kauno r. sav., Domeikavoje, Lakštingalų gatvėje, vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis.
Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas V. D. administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdyje apklausė liudytoją V. D., kuri parodė, jog ji 2014 m. birželio 8 d. vakare Kauno r. sav., Domeikavoje, Lakštingalų gatvėje matė, jog V. D. automobilis nuo to laiko, kai juo V. S. D. parvežė sūnų V. D., iki to laiko, kol jį išvežė policijos pareigūnai, visą laiką stovėjo toje pačioje vietoje. Iš bylos medžiagos matyt, jog tokie V. D. parodymai yra melagingi ir nesutampa su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei kitų liudytojų parodymais.
Apeliacinio skundo motyvas, jog teismas nenustatė V. D. veiksmuose tiesioginės tyčios, kad ji neturėjo tikslo meluoti, atmetamas. Apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, įvertinęs V. D. teismo posėdžio metu duotus parodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad V. D. suvokė, jog teisme duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Aukštesnysis teismas pažymi, jog V. D., būdama V. D. kaimynė, siekė jam padėti išvengti administracinės atsakomybės ir duodama melagingus parodymus bandė patvirtinti V. D. iškeltą versiją, jog jis automobilio nevairavo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinant byloje surinktus duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad V. D. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą jog ji administracinio teisės pažeidimo (ATPK 187² straipsnis) nepadarė. Skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėms ir laikytini tik pažeidėjos gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus esančius byloje, nubaustosios asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdamas nuobaudą. Taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.