Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Uphamster“ atstovams A. T., advokato padėjėjui Kęstučiui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Uphamster“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Semelitas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

5. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 27 d. tarp šalių buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 42/2-17, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), už 73 041,85 Eur (be PVM), o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sumokėti už atliktus darbus. Pagal ieškovės 2017 m. spalio 24 d. sąmatą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos darbų kaina 6 467,94 Eur (be PVM). Pagal ieškovės 2017 m. lapkričio 3 d. sąmatą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos darbų kaina 9 885,13 Eur (be PVM). Pagal ieškovės 2017 m. lapkričio 3 d. sąmatą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos darbų kaina 3 420 Eur (be PVM). Pagal ieškovės 2017 m. lapkričio 8 d. sąmatą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos darbų kaina 13 422,24 Eur (be PVM). Pagal ieškovės 2017 m. lapkričio 20 d. sąmatą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), darbų kaina 4 986,58 Eur (be PVM). Pagal ieškovės 2017 m. lapkričio 26 d. sąmatą objekto N2-N3 darbų kaina 34 859,96 Eur (be PVM). 2018 m. vasario 23 d. tarp šalių sudarytas Susitarimas Nr. 1 prie 2017 m. lapkričio 27 d. Statybos rangos sutarties Nr. 42/2-17, kuriuo ieškovė įsipareigojo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti defektų šalinimo ir kitus papildomus darbus už 25 262,87 Eur (be PVM); šalys susitarė pakeisti Rangos sutarties 5.3. punktą, nustatant, kad sutarties kaina yra 98 668,72 Eur (be PVM). Pagal ieškovės 2018 m. sausio 1 d. sąmatą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), defektų šalinimo ir kitų papildomų darbų kaina 25 262,87 Eur (be PVM). 2019 m. gegužės 29 d. tarp šalių sudarytas Susitarimas Nr. 2 prie 2017 m. lapkričio 27 d. Statybos rangos sutarties Nr. 42/2-17, kuriuo ieškovė įsipareigojo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti papildomus darbus už 2 080,13 Eur (be PVM); šalys susitarė pakeisti Rangos sutarties 4.1. punktą nustatant, kad sutarties kaina yra 100 748,85 Eur (be PVM). Pagal ieškovės 2018 m. rugpjūčio 30 d. sąmatą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), papildomų darbų kaina 2 080,13 Eur (be PVM). 2019 m. gegužės 17 d. tarp šalių sudarytas atliktų darbų aktas Nr. F2, kuriuo ieškovė perdavė ir atsakovė priėmė darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2 080,13 Eur sumai. 2019 m. gegužės 27 d. ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą Serija UPHM Nr. 17 2 080,13 Eur sumai už remonto darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė parengė 2018 m. rugpjūčio 30 d. sąmatą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), papildomiems darbams už 6 069,48 Eur (be PVM) sumai. 2018 m. gruodžio 7 d. ieškovė parengė atliktų darbų aktą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 6 069,48 Eur (be PVM) sumai. 2019 m. vasario 18 d. ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą Serija UPHM Nr. 3 6 069,48 Eur (be PVM) sumai už remonto darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).

Dėl skolos priteisimo

6. Tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. (CK 6.1 – 6.4, 6.681 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

7. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo dėl statybos rangos darbų, numatytų 2017 m. lapkričio 27 d. rangos sutartyje ir 2018 m. vasario 23 d. Susitarime Nr. 1, t.y. šalys sutaria, kad 2017 m. lapkričio 27 d. rangos sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), už 73 041,85 Eur (be PVM), 2018 m. vasario 23 d. Susitarimu Nr. 1 ieškovė papildomai įsipareigojo minėtame objekte atlikti defektų šalinimo ir kitus papildomus darbus už 25 262,87 Eur (be PVM) ir tokiu būdu šalys susitarė nustatyti, kad Rangos sutarties kaina yra iš viso 98 668,72 Eur (be PVM). Vis dėlto, šalys nesutaria dėl atsakovės prievolės atsiskaityti už papildomus ieškovės atliktus darbus, dėl kurių šalys susitarė po 2018 m. vasario 23 d. Susitarimo Nr. 1 sudarymo. Ieškovė nurodo, kad po nurodyto susitarimo sudarymo ji atlikto dviejų butų, esančių (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos darbus. Dėl atsiskaitymo už vieno iš minėtų butų rangos darbus šalys sudarė 2019 m. gegužės 29 d. Susitarimą Nr. 2, kuriuo ieškovė sumažino darbų kainą ir šalys susitarė, kad atsakovė už nurodytus statybos rangos darbus turi mokėti 2 080,13 Eur (be PVM). Dėl atsiskaitymo už kito buto statybos rangos darbus šalys rašytinio susitarimo nesudarė, atsakovė už šiuos darbus atsiskaityti vengia. Atsakovė su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, pažymėdama, kad 2019 m. gegužės 29 d. Susitarimu Nr. 2 šalys susitarė dėl atsiskaitymo už visus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus darbus, atsakovė Susitarime nurodytą kainą sumokėjo, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti skolą. Taigi, nagrinėjamu atveju siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą svarbu įvertinti 2019 m. gegužės 29 d. Susitarimo Nr. 2 turinį bei jame nustatytus šalių tarpusavio įsipareigojimus.

9. Vertindamas šalių nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad 2019 m. gegužės 29 d. Susitarimo Nr. 2 1 punkte numatyta, kad rangovas, vadovaudamasis techniniu projektu „Poilsio pastato (unikalus Nr. 2393-0001-3153) kapitalinis remontas, keičiant paskirtį į poilsio pastato su gyvenamosiomis patalpomis, (duomenys neskelbtini), Neringa“ (Sutarties priedas Nr. 1), kainomis, nurodytomis lokalinėje sąmatoje „Defektų šalinimas ir visi kiti papildomi darbai“, įsipareigoja Objekte atlikti šio Susitarimo Priede Nr. l nurodytus papildomus darbus, kurių kaina 2 080,13 EUR plius PVM. 2019 m. gegužės 29 d. Susitarimo priede Nr. l - 2018 m. rugpjūčio 30 d. lokalinėje sąmatoje (Susitarimo Nr. 2 13.1. punktas) numatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), papildomų darbų kaina yra 2 080,13 (be PVM). Minėta sąmata yra patvirtinta abiejų šalių atstovų parašais. Taigi, 2019 m. gegužės 29 d. Susitarimu Nr. 2 šalys susitarė, kad papildomų darbų kaina yra 2 080,13 Eur (be PVM).

10. Pagal 2019 m. gegužės 29 d. Susitarimo Nr. 2 4 punktą šalys susitarė iš dalies pakeisti 2017 m. lapkričio 27 d. rangos sutarties 4.1 punktą, nustatant, kad „Sutarties kaina yra 100 748,85 Eur plius PVM. Sutarties kaina yra galutinė, nustatyta šalių tarpusavio sutarimu ir negali būti didinama per visą Sutarties galiojimo laikotarpį“. Taigi, Susitarimu Nr. 2 šalys nustatė ne tik papildomų darbų atlikimo kainą, tačiau aptarė ir galutinę 2017 m. lapkričio 27 d. rangos sutarties kainą. Pažymėtina, kad 2018 m. vasario 23 d. Susitarimu Nr. 1, kuriuo šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo už 25 262,87 Eur (be PVM), jos taip pat susitarė pakeisti 2017 m. lapkričio 27 d. Statybos rangos sutartį, nustatant, kad sutarties kaina yra 98 668,72 Eur (be PVM). Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad sudarant susitarimus dėl papildomų darbų atlikimo, šalims būdinga į jų nuostatas įtraukti ir galutinę sutarties kainą, kuri apima atitinkamo susitarimo kainą.

11. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju 2019 m. gegužės 29 d. Susitarime Nr. 2 nurodyta, kad Sutarties kaina yra 100 748,85 Eur, kuri lygi 2018 m. vasario 23 d. Susitarimu Nr. 1 nustatytos 98 668,72 Eur kainos, į kurią įskaityti papildomi darbai, bei 2019 m. gegužės 29 d. Susitarime Nr. 2 numatytos 2 080,13 Eur papildomų darbų kainos sumai. Pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 29 d. Susitarime Nr. 2 šalys neišskyrė, jog šiuo susitarimu išsprendžiamas ginčas tik dėl vieno buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbų atlikimo ir atsiskaitymo už juos, t.y. šalys nenumatė, jog Susitarimo nuostatos neapima visų ieškovės atliktų darbų. Priešingai, 2019 m. gegužės 29 d. Susitarimo Nr. 2 2 punkte numatyta, kad rangovas patvirtina, jog prieš pasirašydamas šį Susitarimą pilnai įvertino visų darbų (įskaitant ir papildomų) Objekte apimtis ir garantuoja, kad šiame Susitarime nurodyta sutarties kaina yra galutinė ir rangovas neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo prašyti papildomo atlygio už darbus, atliktus ar atliktinus Objekte, išskyrus šio Susitarimo 1 punkte nurodytą sumą. Taigi, šalys patvirtino, kad Susitarime Nr. 2 nurodyta darbų kaina yra galutinė. Ieškovė taip pat patvirtino, kad ji neturi jokių pretenzijų, t.y. reikalavimo teisės, už kitus ginčo objekte atliktus darbus.

12. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovai nurodė, kad 2019 m. gegužės 29 d. Susitarimu Nr. 2 šalys neišsprendė ginčo dėl atsakovės 6 049,48 Eur įsiskolinimo už viename iš butų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus, kadangi šiuo klausimu jau buvo priimtas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-6235-328/2019. Vis dėlto, teismo vertinimu vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad 2019 m. gegužės 29 d. Susitarimo Nr. 2 nuostatos neapima nurodyto klausimo. Visų pirma, Susitarimo Nr. 2 sudarymo metu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. teismo įsakymas nebuvo įsiteisėjęs, todėl, akivaizdu, kad šalys minėtu susitarimu galėjo siekti išspręsti visus tarp jų kilusius ginčus, susijusius su objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), įskaitant ir klausimą dėl skolos, priteistos nurodytu teismo įsakymu. Juolab, kad vadovaujantis CPK 439 straipsniu, teismo įsakymas naikintinas skolininkui pateikus teismui prieštaravimus, t.y. įstatyme nustatytos gana paprastos teismo įsakymo panaikinimo sąlygos.

13. Antra, kaip minėta Sprendimo 11 punkte, 2019 m. gegužės 29 d. Susitarime Nr. 2 vartojamos sąvokos suponuoja, jog šiuo susitarimu išsprendžiami visi tarp šalių kilę ginčai, susiję su objektu, esančiu (duomenys neskelbtini). Be to, CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Šiuo atveju, 2019 m. gegužės 29 d. Susitarimo Nr. 2 5 punkte numatyta, kad pasirašydamos šį susitarimą, Šalys kartu pasirašo ir statybos darbų užbaigimo ir perdavimo užsakovui aktą. Taigi, minėtu susitarimu šalys taip pat įformino ir statybos rangos darbų priėmimą – perdavimą bei užbaigimą.

14. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai nurodė, kad 2019 m. gegužės 29 d. Susitarimą Nr. 2 parengė atsakovė, todėl šio susitarimo nuostatos turėtų būti aiškinamos pastarosios nenaudai. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Įvertinęs 2019 m. gegužės 29 d. Susitarimo Nr. 2 turinį teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pastarojo nuostatos būtų dviprasmiškos, sudarančios pagrindą abejoti Susitarimo sąlygomis. Sistemiškai vertinant 2019 m. gegužės 29 d. Susitarimo Nr. 2 nuostatas, matyti, jog šiuo susitarimu siekiama išspręsti visus tarp šalių kilusius ginčus dėl objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktų statybos rangos darbų. Kaip jau minėta, Susitarime Nr. 2 nurodoma, kad juo nustatoma galutinė statybos rangos sutarties kaina, ieškovė patvirtina, kad ji neturi pagrindo prašyti papildomo atlygio už kitus ginčo objekte atliktus darbus ir šiuo susitarimu šalys įformino statybos rangos darbų užbaigimą, jų priėmimą ir perdavimą. Be to, šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, t.y. verslo subjektai, kurie verčiasi statybos ranga, todėl abiem šalims yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai ir nė viena iš jų negali būti laikoma silpnesniąja sutarties šalimi. Juolab, kad ginčo Susitarimas sudarytas jų profesinės veiklos srityje. Nagrinėjamu atveju, ieškovė žinodama, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už statybos rangos darbus keliuose ginčo objekte esančiuose butuose, turėjo bei galėto siūlyti 2019 m. gegužės 29 d. Susitarimo Nr. 2 nuostatų pakeitimus, Susitarime aiškiai nustatant, kad pastaruoju išsprendžiama tik dalis tarp šalių kilusio ginčo. Ieškovė abejodama, ar 2019 m. gegužės 29 d. Susitarimas Nr. 2 nepažeidžia jos teisių ir teisėtų interesų, taip pat turėjo ir galėjo konsultuotis su teisininkais.

15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog klausimą dėl atsiskaitymo už statybos rangos darbus, dėl kurių pareikštas ieškovės ieškinys, šalys yra išsprendusios 2019 m. gegužės 29 d. Susitarimu Nr. 2. Šalys taip pat patvirtino, kad atsakovė minėtą susitarimą yra įvykdžiusi, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl baudos skyrimo

16. Atsakovė prašo skirti ieškovei 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos priteisiant atsakovei. Nurodo, kad reikšdama ieškinį ieškovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes reikalauja iš atsakovės sumokėti už papildomus darbus, kurių apmokėjimas buvo šalių aptartas atskirame dokumente – 2019 m. gegužės 29 d. susitarime, ir atsakovė jau yra atsiskaičiusi už šių darbų atlikimą. Be to, ieškovė analogiškus reikalavimus jau teikė teismui civilinėje byloje Nr. eL2-6235-328/2019, kurioje Klaipėdos apylinkės teismas priėmė 2019 m. gegužės 8 d. teismo įsakymą dėl 6 049,48 Eur skolos, 64,85 Eur palūkanų, 40 Eur kompensacijos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 185 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Semelitas“ kreditorei UAB „Uphamster“. Sužinojusi apie priimtą teismo įsakymą, atsakovė pateikė teismui prieštaravimus ir prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi atnaujino atsakovei terminą prieštaravimams pateikti, priėmė prieštaravimus ir informavo ieškovę, kad ji ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus. Ieškovė teismo nustatytu terminu ieškinio nepateikė, todėl Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikino teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-6235-328/2019.

17. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

18. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

19. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 6 069,48 Eur skolą už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus papildomus statybos rangos darbus. Teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė minėtą ieškinį pareiškė nepagrįstai, taip piktnaudžiaudama suteiktomis procesinėmis teisėmis. Vertinant ieškovės procesinį elgesį pažymėtina, jog nors ieškovė dėl minėtos skolos priteisimo jau buvo pateikusi teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2-6235-328/2019, tačiau pastarasis Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi buvo panaikintas. CPK XXIII skyriaus nuostatos reglamentuoja bylų dėl teismo įsakymų išdavimo nagrinėjimo ypatumus. CPK 433 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo. Pagal CPK 433 straipsnio 3 dalį prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. Taigi, išduodamas teismo įsakymą teismas iš esmės nevertina klausimo dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. CPK 439 straipsnyje reglamentuojama skolininko teisė pareikšti prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo. Pagal minėto straipsnio 2 dalį skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Taigi, skolininkas ginčydamas priimtą teismo įsakymą neprivalo nurodyti nesutikimo su teismo įsakymu priežasčių ir pateikti šį nesutikimą pagrindžiančius duomenis. Gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 439 straipsnio 3 dalis). CPK 439 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo įsakymą išdavusio teismo, kuriam CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi, kuria išsprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis ir prireikus byla perduodama pagal teismingumą. Jeigu kreditorius per CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami. Tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka (CPK 439 straipsnio 5, 6 dalys). Taigi, skolininkui pareiškus prieštaravimus teismo įsakymas yra panaikinamas, o kreditorė, siekdama įgyvendinti savo reikalavimą, turi pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka. Tokiu būdu, Klaipėdos apylinkės teismas priimdamas 2019 m. gegužės 8 d. teismo įsakymą bei gavęs atsakovės prieštaravimus, 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi jį panaikindamas, netyrė ir nevertino ieškovės reikalavimų ar atsakovės prieštaravimų pagrįstumo. Tokiu būdu, ieškovė siekdama išspręsti tarp šalių kilusį ginčą turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka, todėl nurodyti ieškovės veiksmai negali būti laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

20. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalių ginčą iš esmės lėmė skirtingas 2019 m. gegužės 29 d. Susitarimo Nr. 2 nuostatų vertinimas, t.y. ieškovė vertino, kad minėtu susitarimu yra išsprendžiama tik dalis tarp šalių kilusio ginčo dėl objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktų statybos rangos darbų, o atsakovė vertino, kad minėtu susitarimu yra išsprendžiami visi tarp šalių kilę ginčai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 1 445,70 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad nagrinėjama byla yra vertintina kaip nesudėtinga, todėl prašo teismo mažinti atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą atsiliepimo į ieškinį parengimą numatytas koeficientas 2,5, todėl laikytina, jog maksimalios išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą galėtų būti 3 294 Eur (1 317,60 Eur x 2,5). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą koeficientas 0,1. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Bendra teisme vykusių posėdžių civilinėje byloje trukmė yra 1 val. 26 min. Vadovaujantis Rekomendacijomis, laikytina, jog maksimalios išlaidos už atstovavimą teisme galėtų būti 1 val. x 0,1 x 1 358,60 Eur, t.y. 135,86 Eur. Taigi, maksimalios atsakovės partirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą galėtų būti 3 429,86 Eur (3 294 Eur + 135,86 Eur). Nagrinėjamu atveju atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio.

24. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę yra daugiau nei du kartus mažesnės už maksimalų Rekomendacijose nustatytą dydį, ieškinį atmetus atsakovei iš ieškovės priteistina 1 445,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Uphamster“, juridinio asmens kodas 302854956, 1 445,70 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Semelitas“, juridinio asmens kodas 302894865.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.