Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-1373-613/2016 (S) (Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00106-2016-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.4; 3.3.1.18; 3.3.1.21

2016 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Kesandra Group“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento prevencinį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kesandra Group“ dėl veiklos uždraudimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kesandra Group“ veiklą, kuri kelia realią žalos aplinkai ir žmonių sveikatai atsiradimo grėsmę, t. y. uždrausti atsakovei laikyti pavojingąsias atliekas, įpareigojant atsakovę visas (duomenys neskelbtini), A. S. priklausančiame sklype saugomas pavojingąsias atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams siekiant išvengti gresiančios ekstremalios situacijos, susijusios su realiai galimais neigiamais padariniais aplinkai, žmonių sveikatai, gaisro grėsmės ir didelės žalos valstybei ir pateikti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dokumentus, įrodančius apie atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams. Ieškovas nurodė, kad atsakovė atliekų bei automobiliu detalių, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau - ENTP) demontavimo veiklą vykdo ir žemės ūkio paskirties sklypuose, kuriuose vykdyti tokią veiklą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau - TIPK) leidimas nėra išduotas. Pagal atsakovei išduotą TIPK leidimą ūkinei veiklai vykdyti turėtų būti įrengtos ENTP tvarkymo zonos, tačiau atsakovė tokių zonų nėra įrengusi, todėl ji šiuo metu vykdo su padidintu rizikos šaltiniu susijusią veiklą, todėl kilus žalai tretiesiems asmenims būtų sudėtinga ar net neįmanoma išsireikalauti iš atsakovės žalos atlyginimą, nesant apdraustai jos padidintos rizikos veiklos civilinei atsakomybei.Nurodė, kad 2015-10-12 atsakovei buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. LT2-21, kuriuo jai buvo nurodyta eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir atliekas sandėliuoti tik UAB „Kesandra Group“ išduotame TIPK leidime nurodytoje teritorijoje ir paskirtose zonose. 2015-10-12 atsakovės atsakingam darbuotojui (P. L.) surašytas ATPK protokolas ir administracinis nurodymas pagal ATPK 51² straipsnio 6 dalį, paskirta bauda sumokėta. 2015-11-13 atsakovei duotas dar vienas privalomasis nurodymas Nr. LT2-23, nustatant jo įvykdymo terminą iki 2015-12-04, tačiau atsakovė nurodymo neįvykdė.Nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė nesilaiko TIPK leidime nustatytų zonų išdėstymo schemos, pavojingos atliekos laikomos paženklintose talpose atskiroje zonoje, tačiau ši zona įrengta ne TIPK leidime nurodytoje zonoje.Pagal patvirtintą 2013-11-25 atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą, didžiausi leistini planuojami saugoti atliekų kiekiai numatyti 100 t. Neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad leistiną atliekų kiekį laikomos atliekos viršija 9 kartus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-19 sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento prevencinį ieškinį atsakovei UAB „Kesandra Group“ patenkino, uždraudė atsakovei laikyti pavojingąsias atliekas A. S. priklausančiame žemės sklype, įpareigojant atsakovę visas saugomas pavojingąsias atliekas per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams ir pateikti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dokumentus, įrodančius atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės veikla vykdoma pažeidžiant aplinkosauginius ir kitus teisės aktus, kas kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors pati atsakovė prašė ieškinio netenkinti, teikdama įrodymus, kad po truputį šalina pažeidimus, išveždama demontuotas transporto priemones į metalo laužo supirktuves, užsakydama ekogeologinius tyrimus ir gerindama atliekų apskaitą, ji nepateikė jokių duomenų, kad būtų tinkamai surinkusi ir perdavusi pavojingąsias savo veiklos atliekas įgaliotoms jas priimti ir tvarkyti įmonėms bei organizacijoms.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme gautas atsakovės apeliacinis skundas. Apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-19 sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:Šios civilinės bylos nagrinėjimo ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu visi pažeidimai, nustatyti įmonėje, naudojant 0,3030 ha ploto žemės sklypą, buvo pašalinti ir naujų pažeidimų neužfiksuota;A. S. 2015-11-20 užsakė UAB „Geoconsulting“ ekologinius darbus ir 2016-02-26 gavo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) (automobilių demontavimo aikštelės) preliminaraus ekologinio tyrimo vertinimą (išvadą), tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino šioje išvadoje pateikiamų duomenų, jog laboratorinių tyrimų duomenimis grunto tarša sunkiaisiais metalais tirtoje teritorijoje nenustatyta, gruntinis vanduo tirtoje teritorijoje atitinka visus nustatytus reikalavimus ir cheminių medžiagų koncentracijos neviršija;Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantei jau buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, o šiuo skundžiamu sprendimu apeliantei antrą kartą taikoma atsakomybė, nors ir civilinė, bet už tą patį pažeidimą, kuris, kaip buvo minėta, buvo pašalintas. Administracinė bauda A. S. buvo paskirta 2016-01-22 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu sumoje 1303 Eur ir 434 Eur;Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos išvadą, kad UAB „Kesandra Group“ vykdomos ūkinės veiklos sąlygos, pagal pateiktus duomenis atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus;Atsižvelgiant į 10.3 ir 10.4 nutartyje nurodytus motyvus, nors apeliantė padarė pažeidimą, tačiau eksploatuoti netinkamų transporto priemonių laikymas jokios žalos nesukėlė;Ieškovas neįrodė galimos žalos realumo, nepateikė gaisrininkų išvadų ir pan.;Apeliaciniame skunde apeliantė cituoja kasacinio teismo nutartį Nr. 3K-3-11-248/2015, kurioje nurodyta, jog prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų žalai atsirasti, ieškovas turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant ir pan. Neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai. Apeliantė mano, kad nagrinėjamu atveju kompetentingos institucijos išvadose konstatuota, kad nėra realios grėsmės visuomenės sveikatai dėl apeliantės vykdomos ūkinės veiklos, šios ataskaitos nenuginčytos, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad ji neteisinga (taikyti netinkami metodai, neišsamūs tyrimai, netikslūs matavimai, neįvertinti tam tikri kenksmingi veiksniai ir kt.), ar kad po vertinimo atlikimo situacija pasikeitė ir atsirado reali žala;Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovo specialistai, turėdami vykdyti prevenciją, faktiškai sudarė sąlygas apeliantei kituose A. S. priklausančiuose sklypuose sukaupti atliekų kiekį, kuris viršija leidime išduotą normą ir tik po to duoda nurodymus su neprotingais terminais šalinti pažeidimus ir taiko administracines baudas, o A. S. prašymus pratęsti terminus privalomiesiems nurodymams įvykdyti ieškovas ignoruoja arba atmeta;0,3030 ha ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) įmonė „Kesandra Group“ turi leidimą vykyti veiklą, susijusią su ENTP demontavimu ir laikinu atliekų laikymu, ir, nesant pažeidimų, teismas neturi pritarti ieškovo taikomiems administravimo metodams ir uždrausti apeliantei visai laikyti pavojingąsias atliekas, kadangi neįrodyta, kad atliekų laikymas yra neteisėtas.Teisme taip pat gautas ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą. Ieškovė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Byloje nustatyti faktai ir aplinkybės patvirtina, kad pareigūnai veikė tinkamai ir teisėtai, siekdami uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnio 1 dalis). Tai vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo tikslas – uždrausti apeliantei atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos ateityje;Ieškovė nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovo specialistai, turėdami vykdyti prevenciją, faktiškai sudarė sąlygas apeliantei kituose A. S. priklausančiuose sklypuose sukaupti atliekų kiekį, kuris viršija leidime išduotą normą ir tik po to duoda nurodymus su neprotingais terminais šalinti pažeidimus. Nurodo, jog pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnį – laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų yra privalu. Atliekų tvarkytojai ir atliekų darytojai turi imtis visų galimų priemonių atliekų kiekiui bei neigiamam poveikiui visuomenės sveikatai ir aplinkai mažinti. Atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai (Aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama TIPK leidimo dalis (Aplinkos apsaugos įstatymo 10 straipsnis). Aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. Dl-368 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6 punktas nustato, jog- atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Tų pačių taisyklių 20 punktas nustato, jog atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan. Atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atliekų poveikiui;Aplinkos teršimo konstatavimui pakanka pirmiau nurodytų aplinkybių dėl žemės sklype pavojingų atliekų didelių kiekių neteisėto laikymo, kas duoda pagrindą išvadai, kad apeliantė savo veikla neužtikrina sveikos ir švarios aplinkos - pažeidžia Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį bei viešuosius interesus;Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga - neteisėti veiksmai - suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos padarymas. Žala ar nuostoliai suprantami kaip neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė;Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai ir motyvuotai sprendime konstatuoja, kad apeliantas teikdamas įrodymus, kad po truputį šalina pažeidimus, išveždamas demontuotas transporto priemones į metalo laužo supirktuves, užsakydamas ekogeologinius tyrimus ir gerindamas atliekų apskaitą, nepateikė jokių duomenų, kad būtų tinkamai surinkęs ir perdavęs pavojingąsias savo veiklos atliekas įgaliotoms jas priimti ir tvarkyti įmonėms bei organizacijoms.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino 2016-02-26 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) (automobilių demontavimo aikštelės) preliminaraus ekologinio tyrimo vertinimo (išvados), kuri patvirtina, jog laboratorinių tyrimų duomenimis grunto tarša sunkiaisiais metalais tirtoje teritorijoje nenustatyta, gruntinis vanduo tirtoje teritorijoje atitinka visus nustatytus reikalavimus ir cheminių medžiagų koncentracijos neviršija. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu dėl sekančių motyvų.Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo akivaizdu, jog teismas vertino ir apeliantės nurodytą išvadą bei konstatavo, jog „atsakovė, teikdama įrodymus, kad po truputį šalina pažeidimus, išveždama demontuotas transporto priemones į metalo laužo supirktuves, užsakydama ekogeologinius tyrimus ir gerindama atliekų apskaitą, nepateikė jokių duomenų, kad būtų tinkamai surinkusi ir perdavusi pavojingąsias savo veiklos atliekas įgaliotoms jas priimti ir tvarkyti įmonėms bei organizacijoms“. Pažymėtina, jog tai, kad šiuo metu grunto tarša sunkiaisiais metalais tirtoje teritorijoje nenustatyta, gruntinis vanduo tirtoje teritorijoje atitinka visus nustatytus reikalavimus ir cheminių medžiagų koncentracijos neviršija, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ši tarša neatsiras. Kasacinis teismas, nagrinėdamas prevencinio ieškinio pareiškimo galimybę, yra nurodęs, jog prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti. Juo reikalaujama ne žalos ar nuostolių, o siekiama užkirsti kelią, kad jų ateityje neatsirastų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Sutiktina su ieškovės argumentu, jog prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga - neteisėti apeliantės veiksmai (laikant pavojingąsias atliekas tam neskirtose teritorijose, neturint TIPK leidimo, viršijant nustatytus maksimalius pavojingųjų atliekų kiekius), kurių pasekmė būtų žalos padarymas. Žala ar nuostoliai suprantami kaip neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Potencialiam aplinkos teršimo faktui nustatyti pakanka konstatuoti žemės sklype pavojingų atliekų didelių kiekių neteisėto laikymo faktą, dėl ko darytina išvada, kad apeliantė savo veikla neužtikrina sveikos ir švarios aplinkos, taip pažeidžia Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį bei viešąjį interesą. Dėl nurodytų motyvų taip pat atmestinas apeliantės argumentas, jog ieškovas neįrodė galimos žalos realumo, nepateikė gaisrininkų išvadų ir pan.Apeliantė mano, jog skundžiamu sprendimu apeliantei antrą kartą taikoma atsakomybė už tą patį pažeidimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį Konstitucijoje įtvirtintą teisės principą, ne kartą pasisakė (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai), pažymėdamas, kad jis reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) laikosi pozicijos, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis negali būti aiškinamas taip plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinis nubaudimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio. Kitaip tariant keli elgesio epizodai laiko ir erdvės atžvilgiu nėra vieningi (nesudaro vientisos veikos), o yra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai (EŽTT sprendimai Sergey Zolotukhin v. Rusija (Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, judgement of 7 June 2007, § 31; Sergey Zolotukhin v. Russia, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 92-93). EŽTT praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad, teisėsaugos institucijoms nutraukus trunkamą nusikalstamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują nusikalstamą veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys. Priešingas požiūris lemtų išvadą, kad, kartą patraukus atsakomybėn asmenį už atitinkamos pareigos nevykdymą, jis būtų besąlygiškai atleidžiamas nuo tolesnio jos vykdymo.Kaip nurodo apeliantė, už pareigos nevykdymą (priešingą teisei veiką) 2016-01-22 jai buvo skirtos administracinės baudos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtos baudos buvo skirtos už 2015-11-13 privalomojo nurodymo Nr. (10)-LT2-23 neįvykdymą. Minėtu privalomuoju nurodymu apeliantė buvo įpareigota nedelsiant nutraukti neteisėtai vykdomą ENTP demontavimo veiklą A. S. priklausančiuose žemės sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), juose esančias atliekas perduodant atliekų tvarkytojams. Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2015-12-04. Pasibaigus šiai pareigai įvykdyti nustatytam terminui (2015-12-04), prasidėjo pirmojo teisės pažeidimo laikotarpis. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2016-01-22 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KLAN-49219310-16, kuriuo apeliantei buvo paskirtos minėtos 1303 Eur ir 434 Eur baudos, t. y. buvo užfiksuotas pažeidimo laikotarpis, už kurį bauda paskirta. Pažymėtina, kad pareiga apeliantei nutraukti neteisėtai vykdomą ENTP demontavimo veiklą A. S. priklausančiuose žemės sklypuose, juose esančias atliekas perduodant atliekų tvarkytojams, neišnyko nei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl baudos skyrimo, nei ją paskyrus. Apeliantė privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdė ir toliau, pažeisdama Atliekų tvarkymo įstatymo, Atliekų tvarkymo taisyklių bei Atliekų integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių nuostatas vykdė veiklą. Kadangi už neveikimą (privalomojo nurodymo nevykdymą) apeliantė jau buvo bausta, tačiau jos elgesys nepasikeitė, apeliantė toliau vykdė veiklą, kuri kelia potencialios žalos grėsmę žmonių sveikatai bei aplinkai, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su prevenciniu ieškiniu. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, jog nubaudus apeliantę administracine tvarka bei kreipiantis į teismą civiline tvarka apeliantė bus baudžiama antrą kartą už tą patį pažeidimą. Kaip jau minėta, nubaudimas administracine tvarka savaime nereiškia ir pažeidimo pašalinimo.Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų žalai atsirasti, ieškovas turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant ir pan. Neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis Nr. 3K-3-11-248/2015). Kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat pažymi, jog prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog apeliantė ENTP demontavimo veiklą vykdo ir žemės ūkio paskirties sklypuose, kuriuose vykdyti tokią veiklą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau - TIPK) leidimas nėra išduotas, šios teritorijos, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, nėra pritaikytos minėtai veiklai, laikomi pavojingųjų atliekų kiekiai stipriai viršija leidžiamus laikyti maksimalius pavojingųjų atliekų kiekius, apeliantės požiūris į teisės pažeidimą yra netoleruotinas (apeliantė nevykdo kompetentingos institucijos išduotų privalomųjų nurodymų), visos išvardintos aplinkybės pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog nesilaikant aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų yra reali grėsmė, jog vykdant apeliantės profesinę veiklą yra reali grėsmė potencialiai žalai kilti. Taip pat pažymėtina, jog apeliantė administracinės baudos už minėtus pažeidimu neskundė, tai suponuoja išvadą, jog apeliantė pripažįsta, jog jos daroma veikla pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Apibendrindama nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra reali grėsmė potencialiai žalai kilti, dėl to apeliantės argumentas, jog šiuo metu žala nėra daroma, nereiškia, jog išnyksta grėsmė žalai kilti ir ateityje. Taip pat sutiktina su ieškovo argumentu, jog, priešingai negu teigia apeliantė, ne ieškovo specialistai, turėdami vykdyti prevenciją, faktiškai sudarė sąlygas apeliantei kituose A. S. priklausančiuose sklypuose sukaupti atliekų kiekį, kuris viršija leidime išduotą normą ir tik po to duoda nurodymus su neprotingais terminais šalinti pažeidimus. Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnis nustato pareigą laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų veiklą vykdančiam subjektui (apeliantei). Atliekų tvarkytojai ir atliekų darytojai turi imtis visų galimų priemonių atliekų kiekiui bei neigiamam poveikiui visuomenės sveikatai ir aplinkai mažinti. Atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai (Aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama TIPK leidimo dalis (Aplinkos apsaugos įstatymo 10 straipsnis). Aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. Dl-368 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6 punktas nustato, jog atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Tų pačių taisyklių 20 punktas nustato, jog atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan. Atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atliekų poveikiu. Apeliantė nurodo, jog šios civilinės bylos nagrinėjimo ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu visi pažeidimai, nustatyti įmonėje, naudojant 0,3030 ha ploto žemės sklypą, buvo pašalinti ir naujų pažeidimų neužfiksuota. Pažymėtina, jog šis argumentas neturi teisinės reikšmės bei nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) galiojimui. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pažeidimai buvo padaryti, pirmosios instancijos teismas vertino tuo metu buvusią faktinę situaciją bei byloje esančius įrodymus, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329–330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, apeliantas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-19 sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiErinija KazlauskienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė